Neįgaliems vaikams – didesnė parama

Būsto pritaikymo žmonėms su negalia programoje atsirado pakeitimų, kuriuose atsižvelgta į neįgalių vaikų poreikius.

Naujojoje tvarkoje iki 5 metų sutrumpintas terminas, po kurio būstas ir gyvenamoji aplinka vėl gali būti pritaikoma pakartotinai. Tai reiškia, kad augant vaikui ir keičiantis jo poreikiams būstas vėl gali būti atnaujintas.

Permainos – į gera, bet galėtų būti dar geriau

Programoje taip pat nurodoma, kad iki 5 320 eurų padidėjo suma, kuri gali būti skiriama vienam vaikui reikalingam būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymui. Dar tokia pat suma, reikalui esant, galės būti skirta keltuvui įrengti.

Be įprasto būsto pritaikymo, į socialinių paslaugų skyrius galima kreiptis ir dėl neįgalių vaikų saugumą užtikrinančių bei emocinių ir sensorinių priemonių. Tam skiriama iki 1 900 eurų.

Paklaustas, ar jau girdėjo apie pakeitimus, Kėdainių neįgaliųjų draugijos pirmininkas Rimantas Dubosas atsakė teigiamai. Tačiau iki galo šia tvarka nėra patenkintas.

[quote author=“Autorius“]Viskas yra bendra, nėra skirtumo ar vaikas, ar suaugęs. Bet jeigu yra vaikas, aišku, pirmenybę teikiame vaikui ir darbai jam daromi pirmiausia.[/quote]

„Kai padidėja galimybės neįgaliesiems, esame laimingi. Tačiau finansavimo lubos kai kada trukdo atlikti darbus iki galo. Turėtų būti galimybė plius minus, – sakė draugijos pirmininkas. – Dėl tų lubų tai galėtų būti, kad kai kuriuos daiktus būtų galima įsigyti pagal viešąjį konkursą. Pavyzdžiui, dabar yra taip, kad reikia tą daiktą pastatyti. Iš pradžių sąmatą paskaičiuoja vienokią, o paskui, kai reikia daryti, atsiranda nenumatytų papildomų darbų ir išeina truputį brangiau. Paskui vyksta ginčai su rangovais, sunku juos surasti, kadangi ten labai „nučiulpti“ pinigai. Atsiranda daug problemų.“

Nors R. Duboso nuomone, tvarka galėtų būti labiau pritaikyta neįgaliųjų poreikiams, tačiau apskritai sveikina pasikeitimus ir jais džiaugiasi.

„Anksčiau buvo, kad, tarkim, įrengiame bute dušą. Tai kitą kartą bet ką daryti mes galime atvažiuoti tik po 10 metų, o dabar galės kreiptis po 5 metų“, – kalbėjo pašnekovas.

Vaikams – pirmenybė

Anot jo, kiekvienais metais kreipiasi 15–20 ar daugiau tiek suaugusių, tiek vaikų neįgaliųjų, kurie nori prisitaikyti būstą.

„Viskas yra bendra, nėra skirtumo ar vaikas, ar suaugęs, – sakė draugijos pirmininkas. – Bet jeigu yra vaikas, aišku, pirmenybę teikiame vaikui ir darbai jam daromi pirmiausia.“

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės duomenimis, pagal naująją tvarką dėl būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo neįgaliems vaikams jau gautas vienas prašymas.

„Savivaldybė kasmet atlieka būsto pritaikymo neįgaliesiems darbus. Tam yra skiriama valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos“, – sakė pašnekovė.

Skirtingai nei Neįgaliųjų draugijos pirmininko teigimu, J. Blinstrubaitė sakė, kad paprastai per metus pateikiama iki 10 prašymų gyvenamajai aplinkai gerinti ir jos pritaikymui neįgaliems vaikams bei suaugusiems.

„2017 metais pateikti 7 prašymai. Vienas iš jų pritaikyti vaikams su negalia neatitiko tvarkos aprašo reikalavimų. O šiais metais pateikti 5 prašymai ir vienas pritaikyti vaikams su negalia“, – sakė specialistė.

Ji taip pat pažymėjo, kad tiek suaugusiems, tiek vaikams gyvenamosios aplinkos pritaikymui ir jos gerinimui kasmet skiriama ženkli pinigų suma.

„Praėjusiais metais iš viso buvo skirta 17,8 tūkst. eurų. Iš jų 7,5 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšos, 10,3 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšos, – sumas vardijo J. Blinstrubaitė. – Šiemet – 24,2 tūkst. eurų, tačiau didesnė dalis šios sumos – 14,2 tūkst. eurų – yra savivaldybės biudžeto lėšos, o 10 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšos.“

[quote author=“R. Dubosas“]Neįgalusis į mokyklą nelabai patenka, išskyrus „Atžalyno“ gimnaziją, kur yra keltuvas, kur neįgalusis gali pasikelti be jokių problemų į bet kurį aukštą. Ten žmonės protingai dirba ir galvoja.[/quote]

Atrodytų, jog augančiam ir besikeičiančiam vaikui būstą iš naujo pritaikyti ir keisti jame tam tikrus dalykus reikėtų dažniau. Tačiau R. Duboso teigimu, taip nėra.

„Ne, vaikams irgi nėra, kad ten reikėtų kažką labai dažnai keisti. Neįgalių vaikų, kuriems reikalinga parama, yra su labai didele negalia – jiems būtina slauga, nuolatinė priežiūra, – kalbėjo neįgaliųjų poreikiais besirūpinantis vyras. – Kita vertus, su vaikais iš dalies yra paprasčiau, nes suaugę gali juos pakelti, panešti, kur reikia. O suaugusį jau sunkiau nešioti ar kelti, dėl to reikia labiau pritaikyti būstą ir gyvenamąją aplinką jo poreikiams.“

Ginčai su pačiais neįgaliaisiais

R. Dubosas neslepia, kad nemažai ginčų kyla ir su pačiais neįgaliaisiais ar juos prižiūrinčiais artimaisiais, kai prašyme nurodoma atlikti vieną darbą, o vėliau norima ir daugiau.

„Pradedi daryti viena, pavyzdžiui, žmogui reikia padaryti keltuvą. Tai jis paskui užsimano ir plytelių, dar kažkokių papildomų remonto darbų. Žinai, visų žmogaus norų neišpildysi, – atviravo draugijos pirmininkas. – Sakykim, Devynduoniuose buvo toks atvejis. Žmonės parašė pareiškimą, paprašė padaryti tik slenkstį. Siūlėme padaryti pandusą, kad galėtų išvažiuoti į kiemą. Ne, sakė, nereikia, čia mes patys pasidarysime. Galiausiai padarėme ir tą, ir tą. Dabar pradėjo reikalauti, kad kiemą trinkelėmis išklotume. Atsiranda tokių ginčų, kur tikrai nepriklauso pagal numatytą departamento aprašą. Mes net negalime tokių darbų daryti. Tai būna iškyla va tokių nesklandumų.“

Nepaisant menkų nepasitenkinimų ir skundų, R. Dubosas teigė, kad darbai vietoje tikrai nestovi ir beveik visi prašymai jau yra patenkinti.

„Kiek dabar yra nebaigtų objektų, tiksliai negalėčiau pasakyti, bet jų nėra daug. Pagal šiems metams numatytas lėšas, objektai yra visiems paskirti, rangovas surastas, bet tiktai tiek, kad ne visi darbai pabaigti pagal grafiką, – tikino pašnekovas. – Bet jie nebaigti ne dėl to, kad trūksta lėšų, o paprasčiausiai nebesuspėjama.“

Socialinės paramos skyriaus vedėja taip pat patvirtino, kad darbai juda į priekį. Jos duomenimis, visiems, pateikusiems prašymus praėjusiais metais, darbai yra atlikti.

„Būsto pritaikymo neįgaliesiems prašymai, pateikti 2017 metais, šiemet visi patenkinti. Atlikta tikrai daug darbų. Liko tik vienas pareiškėjas, kuriam darbai yra nebaigti. Tai yra keltuvo montavimo darbai. Sutartis baigiasi šių metų spalio 1 d.“, – aiškino specialistė.

Dėl ugdymo įstaigų nuomonės išsiskyrė

Kalbant apie mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas, pasak R. Duboso, ten yra bendra bėda.

„Neįgalusis į mokyklą nelabai patenka, išskyrus „Atžalyno“ gimnaziją, kur yra keltuvas, kur neįgalusis gali pasikelti be jokių problemų į bet kurį aukštą. Ten žmonės protingai dirba ir galvoja, – švietimo įstaigą gyrė pirmininkas. – Atliekant renovaciją, juos rėmė ir „Vikonda“. O kad kitose mokyklose aplinką galima būtų pritaikyti neįgaliems vaikams, reikėtų turbūt apie 4 tūkst. eurų ar daugiau. Ne kiekviena mokykla turi tiek pinigų ir galbūt nėra to poreikio. Matyt, neįgaliems vaikams kitaip sąlygas sudaro. Tačiau šito negaliu pasakyti.“

Su šiuo draugijos pirmininko teiginiu J. Blinstrubaitė kategoriškai nesutiko. Jos teigimu, visos ugdymo įstaigos yra pritaikytos neįgaliesiems ir tam kasmet yra skiriama nemažai pinigų.

„Netiesa. Savivaldybė kasmet skiria po 30 tūkst. eurų aplinkos pritaikymui, ugdymo įstaigoms pagal paraiškas skiriamos lėšos, – kalbėjo savivaldybės skyriaus vedėja. – Švietimo įstaigas šiuo metu lanko 280 vaikų.“