Ne gyventojų saugumas, o ministerijos planai svarbiausia?
Asociatyvi „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kėdainių rajono politinėje arenoje vėl prasidėjo diskusijos dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlytos priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reformos. Nors patys ugniagesiai, jų profesinės sąjungos ir net kai kurie vietos politikai griežtai kritikuoja siūlymą jungti savivaldybių priešgaisrines tarnybas (SPT) su valstybinėmis (VPGT), vadindami tai ne tik neefektyviu, bet ir galimai Konstitucijai prieštaraujančiu žingsniu, Kėdainių rajono tarybos narys, Kėdainių politikos kuluaruose de facto meru vadinamas Saulius Grinkevičius, demonstruoja stebėtiną entuziazmą šiai pertvarkai. Kyla pagrįstas klausimas: ar tokia pozicija atspindi realų rūpestį rajono gyventojų saugumu, ar tai tėra aklas pritarimas iš viršaus nuleistiems centralizacijos planams?
Tarybos posėdyje virė aistros dėl ugniagesių ateities
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant priešgaisrinės tarnybos metinę ataskaitą, netikėtai diskusija pakrypo įtempta linkme, kai konservatorė Lina Šlamienė palietė šį skaudų klausimą, primindama apie ministerijos ambicijas ir tiesiai klausdama apie vietos valdžios poziciją.
„Siekiant mažinti funkcijų fragmentaciją, tikriausiai, 2023 metais Radviliškyje, Molėtuose ir Druskininkuose buvo įgyvendinamas pilotinis modelis, bendra priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema, kai buvo sujungtos savivaldybių priešgaisrinės pajėgos su valstybinėmis priešgaisrinėmis ir gelbėjimo pajėgomis. Mano klausimas, ką šituo klausimu svarsto administracija ir galbūt meras, kaip politinės komandos vadovas, ar vyko kokie nors svarstymai, kokie už, prieš ir kuria linkme mūsų savivaldybė galvotų eiti?“ – teiravosi ji.
Tuomet į diskusiją įsitraukė Saulius Grinkevičius, neslėpdamas savo pritarimo ministerijos planams. Jo teigimu, klausimas dėl ugniagesių pajėgų jungimo nėra naujas ir jau seniai sklandė politiniuose koridoriuose.
Kėdainių rajono tarybos narys, o šiaip jau de facto meras Saulius Grinkevičius demonstruoja stebėtiną entuziazmą priešgaisrinių pajėgų pertvarkai.
Aut. past.
S. Grinkevičius ne tik išreiškė palaikymą, bet ir paragino rajono vadovybę aktyviau imtis šio klausimo sprendimo.
„Aš kviesčiau kolegas ir merą organizuoti diskusiją ir spręsti, ar iš tiesų reikalingos Kėdainių savivaldybės teritorijoje dvi organizacijos, vykdančios tas pačias funkcijas, bet priklausomybė viena yra savivaldybei, kita valstybei.
Aš iš karto sakyčiau savo nuomonę, kad reikėtų sujungt šitas dvi organizacijas į vieną“, – rėžė politikas.
Ugniagesių balsas: priešinimasis reformai ir Konstituciniai argumentai
Toks S. Grinkevičiaus entuziazmas aštriai kontrastuoja su pačių ugniagesių ir jiems atstovaujančių organizacijų pozicija.
Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos vadovas Vytas Kaziliūnas anksčiau yra viešai pareiškęs, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nesusitvarko su jam pavestų uždavinių įgyvendinimu, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad PAGD pajėgs efektyviai ir veiksmingai valdyti prijungtas savivaldybių priešgaisrines pajėgas. Asociacija kaltina departamentą negebėjimu įsisavinti lėšų ir netinkamu technikos valdymu.
Maža to, V. Kaziliūnas pabrėžė, kad PAGD ir VRM pradėtas savavališkas savivaldybių priešgaisrinių pajėgų prijungimas prie valstybinio tinklo prieštarauja šiam įstatymui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai valdžios funkcijų sąrangai, o taip pat Europos vietos savivaldos chartijoje įtvirtintam subsidiarumo principui.
Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje yra 9 komandos: Pramonės, Josvainių, Dotnuvos, Okainių, Krakių, Rugėnų, Miegėnų, Pagirių ir Šėtos ugniagesių komandos.
Praėjusiais metais gaisrininkų susitikimo su tuometine vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite metu buvo kalbama, kad jei Kėdainių savivaldybės priešgaisrinė tarnyba nuspręstų dalyvauti centralizavimo projekte, būtų galima panaikinti Miegėnų, Šėtos ir Pagirių ugniagesių komandas.
Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Andrius Miliauskas, nors ir tiesiogiai nedalyvavęs šioje tarybos diskusijoje, anksčiau taip pat buvo išreiškęs skeptišką požiūrį į galimą komandų naikinimą: „Viskas priklauso nuo savivaldybės. Bet ar apsimoka jungtis, kitas klausimas. Uždarius trijų rajonų ugniagesių komandas, dings ir jų finansavimas. Panaikinus Šėtos ir Pagirių komandas, kas dengs visą tą pusę? Okainiai? Miegėnuose juk yra kultūrinis paveldas, Paberžė, kaip ten galėtume palikti be ugniagesių komandos.“
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas, pristatydamas reformos planus Kėdainiuose, taip pat viliojo „pora šimtų eurų išaugusiu atlyginimu“ ir geresniu aprūpinimu, tačiau mainais siūlė „optimizuoti“ ir atsisakyti net trijų Kėdainių rajono ugniagesių komandų – Miegėnų, Šėtos bei Pagirių.
Aut. past.
S. Grinkevičiaus argumentai – ministerijos aidai?
Stebina tai, kaip artimai S. Grinkevičiaus argumentai apie tariamą naudą iš ugniagesių pajėgų sujungimo atkartoja pačios Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių struktūrų skleidžiamą naratyvą.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas, pristatydamas reformos planus Kėdainiuose, taip pat ugniagesius viliojo „pora šimtų eurų išaugusiu atlyginimu“ ir geresniu aprūpinimu, tačiau, kaip jau minėta, mainais siūlė „optimizuoti“ ir atsisakyti net trijų Kėdainių rajono ugniagesių komandų – Miegėnų, Šėtos bei Pagirių.
Tačiau ši „optimizacija“ kelia rimtą susirūpinimą dėl gyventojų saugumo atokesnėse rajono vietovėse.
Tarybos narys Rimantas Diliūnas posėdyje išreiškė šias baimes itin vaizdžiai.
„Na, aš jau 45 metus gyvenu trijų rajonų sankirtoje, kur atstumas iki sukarintos priešgaisrinės yra 40 kilometrų. Tai aš taip įsivaizduoju, jeigu atvažiuoti į Pagirius užgesint gaisrą, tai tikrai ne gaisrą gesint važiuos, o tik nuodėgulius užgesint“, – kalbėjo buvęs meras.
R. Diliūnas pabrėžė, kad net jei pajėgos būtų jungiamos, struktūra turėtų likti nepakitusi. Jo teigimu, komandos turi likti gyvenvietėse, nes tik tada galima išgelbėti ir gyvybes, ir turtą, ir neprarasti nei vieno žmogaus.
Erlenda Turskienė į diskusiją įnešė praktinį aspektą, pabrėždama infrastruktūros svarbą: „Aš galvoju, kad jeigu mes galvojam apie geresnį saugumą, tai ne esmė yra kokios gaisrininkų pajėgos šitą darys, bet esmė yra paruošti tinkamus privažiavimus prie vandens, paruošti hidrantus, kurių nėra ir išspręsti visas galimybes su „Kėdainių vandenim“ ir svarbiausia, kad būtų iš kur paimti vandens. Nesvarbu, kam priklausanti gaisrinė atvažiuos jo pasiimti, gesinti gaisrą.“
Panašu, kad S. Grinkevičiui šie argumentai, kylantys iš realios patirties ir rūpesčio dėl vietos gyventojų, nėra tokie įtikinami kaip ministerijos centralizacijos vizijos. Jo atkaklus noras jungti ugniagesių tarnybas ir vykdyti iš viršaus nuleistą reformą, nepaisant akivaizdaus pačių ugniagesių ir net kai kurių kolegų rajono taryboje pasipriešinimo, verčia kelti klausimą: kieno interesams šis politikas iš tiesų atstovauja? Ar tikrai kelių šimtų eurų priedas prie algos ir nauja apranga gali kompensuoti prarastas ugniagesių komandas ir potencialiai padidėjusį pavojų rajono gyventojams?
Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos iškvietimų skaičius auga
Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, vadovaujama Andriaus Miliausko, 2024 metais aktyviai vykdė jai pavestas funkcijas. Per praėjusius metus tarnybos darbuotojai į gaisrus ir incidentus vyko 561 kartą, tai yra 10,65 proc. daugiau nei 2023 metais.
Pastebėtas 5,4 proc. gaisrų skaičiaus padidėjimas gyvenamajame sektoriuje ir net 22,22 proc. gaisrų skaičiaus augimas atvirose teritorijose.
Gelbėjimo darbų skaičius taip pat išaugo 24,50 proc.
Tęstas prevencinis darbas, lankant kaimo bendruomenių ūkius, konsultuojant saugios gyvensenos klausimais. Vykdytos prevencinės akcijos „Gyvenkime saugiai“, „Saugūs namai“, „Padėk artimui“. Aplankyta 530 gyvenamųjų būstų ir įrengti 97 dūmų detektoriai.
Metų pabaigoje tarnyboje dirbo 82 darbuotojai iš 84 patvirtintų etatų (trūko 2 darbuotojų). Metų eigoje 3 nauji darbuotojai įgijo reikiamą kvalifikaciją. Didelis dėmesys skirtas darbuotojų profesiniam pasirengimui, vyko taktinės pratybos.
Tarnybai deleguotų lėšų 2024 metais skirta 1, 49 mln. eurų iš kurių didžioji dalis teko darbo užmokesčiui ir „Sodros“ mokesčiams. Iš rajono savivaldybės biudžeto tarnybai skirta 26 700 Eur. Lėšos panaudotos pagal paskirtį.
Nors materialinė techninė bazė nuosekliai gerinama, 4 ugniagesių komandos vis dar naudoja senus, neekonomiškus gaisrinius automobilius. Vykdomas laipsniškas technikos atnaujinimas. Visos komandos aprūpintos autonominiais suspausto oro kvėpavimo aparatais.
Planuojama ir toliau tęsti priešgaisrinės saugos funkcijų vykdymą, prevencinį darbą, organizuoti susitikimus su bendruomene.
2 Komentarai
apie tarybos nario Grinkevičiaus nelojalumą ir jo stengimąsi padaryt žalą rajono interesams. Kartu panaikint ir įvardinimą ,,de facto” išsklaidant visas tariamos dvivaldystės pretenzijas.
Sena Grinkevičiaus svajonè,😀Jus labai stengèsi, kad būtų mažinama, o pagalbą suteiktų savanoriai.