Ne gravitacija mus laiko Žemėje, o… mūsų Mamos!
Nors mes, lietuviai, brangiausio žmogaus pasaulyje dieną švęsime sekmadienį, Motinos diena skirtingose pasaulio valstybėse minima nuo vasario iki gruodžio mėnesio. Tądien visų dėmesys, sveikinimai ir širdys atitenka Mamoms.
Bet Mamos diena trunka 365 dienas per metus. Dargi kas ketverius metus – net ir 366 dienas!…
O Motinystė prasideda jau tą akimirką, kuomet įsčiose užsimezga gyvybė. Po nerimastingo laukimo vienas kitą keičia vis labiau slėpiningi ir stebuklingi momentai.
Pirmosios „ožiukų“ ašarėlės ir užgaidos. Savaitgalio rytą į tėvų lovą atklepsinčios pėdutės ir kaklą apglėbiančios mažos rankutės… Pykčiai prie pusryčių stalo, kai septynmetė atžala prieš pamokas reikalauja ne sočios kiaušinienės, bet saldžių šokoladinių dribsnių su pienu…
Džiaugsmo pliūpsniai, o kartu – ir „vargo vakarienė“, kuomet šeimą papildo ir daugiau atžalų. Riksmai nuo paties ryto, muštynės, prasidedančios kieme – kuris gi sėdės priekinėje sėdynėje šiandien – kol Mama koridoriuje, pamaitinusi ir apvilkusi visus šeimos narius iki vieno, pati paskubomis, braukdama nuo kaktos prakaitą, aunasi batus…
Tada – simuliacijos dėl būtų ir ypatingai – nebūtų ligų, kad Mama leistų neiti į pamokas… O kartu – ir gyvenimo pamokos: jeigu sirgsi, neisi į mokyklą – tai ir pas draugę neisi. Jeigu tai pasakytų tėtis, gal dar būtų įmanoma perkalbėti… Bet jeigu „Ne“ pasakė Mama, tai ir reiškia „Ne“. Simuliuoti neapsimoka…
Vėliau skaudančią galvą nuo vaikų skundų ir pykčių keičia nerimas naktimis – su kokiais draugais, kur yra, ką veikia, ar viskas gerai, ar nesusižeis?
O tada nejučiomis, ak, Mama, jau ir palieka Tave vaikai. Išvyksta studijuoti, darbuotis…
Vedei vaiką jo delniuką stipriai gniauždama savame delne, išmokei eiti, nebeklupti, ir pastūmei – dabar jau pats eik savo keliu.
O kada pasibaigia motinystė? Niekada. Net Mamai iškeliavus, ji širdyje visada užima ypatingą vietą. Kad ir kokia ji buvo. Kad ir kaip susiklostė jos ir vaikų bendravimas.
„Kai savo vaikų turėsi, suprasi“, – frazė, kurią kiekvienas iš mūsų girdėjo. Ir deja, deja, bet vieną dieną ji pasiteisina. Visada.
Sakoma, jog Dievas negalėjo būti visur, todėl sukūrė Motinas. Tad Motina – daugiau nei žodis, kuris gražiausiai skamba kiekviena pasaulio kalba. Tai reiškinys, tai žmogaus, kuris savo vaikui bando būti geriausias, bet užvis svarbiausia – kad šalia vaikų jis būtų laimingas. Su šypsena veide. Juk jeigu Mama nelaiminga – nelaimingi visi, o jeigu Mama susipyko su tėčiu, tada dukros tikrai nenori, kad ši joms pintų kasas!
Su jūsų diena, mielos esamos ir būsimos Mamos!
„Rinkos aikštės“ kolektyvas
