Nauju mokesčiu gyventojus varo iš kaimų ir atokesnių rajonų
Algimanto Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Prašo atleisti nuo infrastruktūros mokesčio
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurį pagal centrinės valdžios nurodymą turėjo priimti visos savivaldybės, jau atsispindi realybėje, nors iki šiol kelia daug klausimų, nesutarimų ir neaiškumų tiek patiems gyventojams, tiek politikams. Kėdainiuose gyventojai jau prašo savivaldybės juos nuo tokio mokesčio atleisti, tačiau ką tai reiškia? O tai reiškia, kad infrastruktūrą susikurti jie turės patys. O gal taip ir geriau, nes, kaip paaiškėjo, mokestis toks, kad ir jį surinkus tos infrastruktūros sukurti savivaldybei nepavyktų.
Nenori, kad statybos vyktų kaimuose ir atokiuose rajonuose
Infrastruktūros mokesčio esmė tokia, kad visi, naujai statantys pastatus, turės kartu su statybos leidimu sumokėti į savivaldybės biudžetą solidžią sumą pinigų. Kokia ta suma – priklausys nuo statinio rūšies, vietos, kurioje statinys bus, ir jo užimamo ploto.
Įstatymas liečia ir pastatų rekonstrukcijas. O kalba eina apie dešimtis, o kartais net ir šimtus tūkstančių eurų, kuriuos statantiems pastatus ar juos rekonstruojantiems, teks atseikėti mokesčių pavidalu.
Vyriausiasis Kėdainių miesto architektas Rytis Vieštautas neslepia, kad valdžia tiesiog nėra suinteresuota, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.
„Tarkime, paveldėjus žemę kažkur, kur nėra gyvenvietės, kuri nėra urbanizuota, pagal dabartinius įstatymus ir namo statytis negalite, nes namai turi būti statomi urbanizuotose teritorijose.
Įstatymo esmė yra neskatinti statybų tose teritorijose, kurios nėra urbanizuotos. Nėra žmonių skaičiaus augimo, todėl yra neracionalu plėstis tolyn neišnaudojus arti centro esančios infrastruktūros.
Galima tokioje vietoje turint sklypą tapti ūkininku ir įsirenginėti ūkininko sodybą. Tad taip, tokiose teritorijose norint kurtis bus taikomas didžiausias mokestis.
Kita vertus, pirmasis žmogus, įžengęs į tokią teritoriją, turės investuoti į infrastruktūros objektus, o jo investicijas įvertinus, infrastruktūros mokestis bus sumažintas“, – aiškino R. Vieštautas.
Maža to, panašu, kad mokestis, nors ir kirs gyventojams bei verslui per kišenes, savivaldybei finansinio aruodo neatvers.
„Norint, kad surinktas mokestis padengtų infrastruktūros rengimo išlaidas, jis turėtų siekti mažiausiai 100 eurų už kvadratinį metrą. Bet mes suprantame, kad tai liečia gyventojus, verslininkus, todėl pasirinkome švelnų būdą, kai tarifai nėra dideli, tad Kėdainiai liktų konkurencingi lyginant su kitais gretimais rajonais“, – anksčiau sakė rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas ir pridūrė, kad už tokius pinigus savivaldybė galėtų parengti tik kelis projektus, bet realūs darbai už tiek pinigų negalėtų būti vykdomi.
Įstatymo esmė yra neskatinti statybų tose teritorijose, kurios nėra urbanizuotos.
Aut. past.
Geriau jau atleisti nuo mokesčio, nei mokėti už infrastruktūrą
Kėdainių krašto tarybą jau pasiekę keli gyventojų ir įmonių prašymai atleisti juos nuo infrastruktūros mokesčio, panašu, yra palankesni savivaldybei. Nors į biudžetą ir nebus surinkta atitinkamai tiek pajamų, bet vis dėlto – tai ekonomiškai naudingiau, nei po to kompensuoti žmogui patirtas infrastruktūros įrengimo išlaidas arba įrengti infrastruktūrą savivaldybei.
„Jei žmogus paprašo atleidimo nuo infrastruktūros mokesčio ir būna nuo jo atleidžiamas, jis nebetenka galimybės prašyti kompensacijos už tai, kad įsirengė infrastruktūrą pats.
Savivaldybė toje zonoje nėra suinteresuota pati plėsti infrastruktūrą. Jei žmonės sumokės infrastruktūros mokestį ir pasidarys ten kelią, mes turėsime grąžinti pinigus“, – sakė R. Vieštautas.
Tačiau tai dar ne viskas – atleidimo nuo infrastruktūros mokesčio prašė įmonė, užsiimanti medienos gaminių gamyba. Įmonė laikoma žemės ūkio verslo subjektu, tad jam taikomos nuolaidos – mažesnis infrastruktūros mokestis, nei kitiems. Ji būtų atleista nuo 1,6 tūkst. eurų mokesčio.
„Įmonė nurodė, kad naujai statomame 416 kv. m pastate planuoja sandėliuoti medienos gaminius ir tai nedraudžiama. Ūkininkams leidžiama dirbti su medienos gaminiais.
Pastatas bus nuo gatvės nutolęs 200 metrų atstumu, privažiavimas – neasfaltuotas.
Atleidus nuo mokesčio, įmonė neturės teisės į infrastruktūrą, ją įsirengti turės pati. Neatleidus įmonė gali įsirengti infrastruktūrą ir po to kreiptis į mus, prašydama kompensacijos, o tai mums kainuos žymiai brangiau“, – argumentus dėstė vyriausiasis architektas.
Galima kurtis ir atokioje vietoje – turint sklypą tapti ūkininku ir įsirenginėti ūkininko sodybą, bet norint tai padaryti – beprotiškai brangu. Tokioms statyboms bus taikomas didžiausias mokestis.
Aut. past.
Vis dėlto ne visi politikai palankiai vertino tai, kad medžio dirbinių įmonė laikoma žemės ūkio subjektu.
„Akivaizdu, kad medienos dirbiniai ir žemės ūkis kažkaip nesueina“, – sakė Dangiras Kačinskas, situaciją įvardindamas „neskaidria“.
„Mano vertinimu, ši įmonė niekaip nepatenka į atleidimo nuo mokesčio kriterijus. 2022 metais, kai tvirtino kriterijų sąrašus, tikslas buvo padėti verslo subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla. Šis nesiverčia žemės ūkio veikla“, – antrino ir Kęstas Šlama.
Vis dėlto medienos gaminių įmonės ginti stojo valstietis Dalius Serafinas, ragindamas į kaimą ir žemės ūkį žvelgti plačiau.
„Aš pats savo kiemą asfaltavau, kainavo kvadratinis metras 30 eurų dar prieš pabrangimą. Pagalvokite, kokia kaina bus, jei įmonė pati asfaltuos tuos 200 metrų kelio?
Verslininkas, žinodamas tą galimybę, vėliau gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, tikrai ateis pas mus ir to prašys. Tad atleisti nuo mokesčio šią įmonę, žvelgiant per pinigų prizmę, tikrai apsimoka“, – sakė jis.
Vyriausiasis Kėdainių miesto architektas Rytis Vieštautas neslepia, kad valdžia tiesiog nėra suinteresuota, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.
Aut. past.
Už gyvenamąjį namą – 3,5 tūkst. eurų mokesčio
Kitas asmuo, kuris ruošiasi statyti gyvenamąjį namą, jau turėtų sumokėti gerokai solidesnį infrastruktūros mokestį, siekiantį daugiau kaip 3,5 tūkst. eurų.
Pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo reikalavimus, savivaldybės plėtros įmokos mokėtojas, statantis statinius žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, gali prašyti kompensacijos.
Situacija analogiška, kaip ir su medienos gaminių įmone, tik šį kartą pastato plotas mažesnis, o mokestis gerokai didesnis – planuojamas namas 176,84 kv. metrų.
Vis dėlto, remiantis tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesniu atveju, savivaldybė atleido nuo mokesčio tiek įmonę, tiek fizinį asmenį. Dabar jų pačių reikalas bus asfaltuoti kelią arba palikti jį tokį, koks yra dabar, akivaizdu, net nesitikint, kad kada nors jį sutvarkys savivaldybė.
21 Komentarai
kad kieno tai smegenų pusrutuliai dirba vienas kitam prieštaraudami.Arba paprastesnis variantas-pjaunama šaka ant kurios ,,mąstantysis“pats sėdi.Man po Armonikaitės pasiūlymo,kad piliečiai galėtų savo lėšomis remt tankų-patrankų biznį,galutinai aiški beviltiškų idiotų bankrotiška politika.
Kieno Krymas? Ukrainos! Kieno Vilnius? Leazbiergu!
Ir labai geri mokesčiai. Netgi per maži. Kodėl mes visi turime susimokėti už kokio buožės kanalizacijos ir vandentiekio įvedimą, jei jis nori vidury miškų gyventi 3 km nuo kaimo? O kas aptarnaus, kai prakiurs kur nors tame 3 km ruože? Kas remontuos? Vėl mes visi, nes ponas nori gyventi ne gyvenvietėje? Ar turime mokėti už buožių norą ant upelio kranto turėti vilą už kilometro nuo gyvenvietės, kad jo balto užpakalio niekas nematytų, kai eis upelin?
Giedriau,ką tu čia nupezi kokia kanalizacija yra vietinė tegul nusiperka ar Traideni ar August,matau kad pats tamsus miškas
Taip, iš vidurio miško ir tuo didžiuojuosi. Tai nekeičia esmės, kad toks mokestis reikalingas ir kad per dažnai nuo jo atleidžiama.
Tu bent supranti ką rašai? Atleidus nuo mokesčio savininkas PATS viską daro ir negauna kompensacijos. Susimoki mokestį ir gauni kompensaciją. Aš už tai kad atleistų nes infrastruktūra kainuoja brangiai beto nepamirskim kad ir kelią karts nuo karto reikia remontuoti.
Vienas su seima žmogus ka is ten pridirbs išveš ilaukus ir dirva patreš kaip senais laikais,o ka briedis irgi kanors teršę visai nudurnejot su visa efropa co2 petsaku.
Kokie čia 3km,kai,teisingai pastebi matyt ne prezidentas, gręžinys ir valymo įrengimai už savus pinigėlius galimi vietoje.O kelią ,,buožė“taip pat pats pasidarys be savivaldybės lėšų.Ir visa tai jis žinos iš anksto.Manyčiau ,kad tada nebeiškiltų tokių bylų kaip dabar pasitaikančios statybos su ,,leidimais“.Nors šiaip kalbant ir matant kas gyvenime vyksta,tai kokia ten dušinė zolotariova ar zolotnickaja matyt sugebėtų ir Lietuvą kaip maišą pakratyt už kiau…,oi,už kampo pakėlusi…
Man teko susidurti, kai patys pirmieji namai link laukų Respublikos gatvės kitapus pradėjo statytis ir kiek kryžiaus kelių reikia nueiti norint elementariai kelią paberti žvyru, kad neklimptum rudenį. O jei būtų buvę savininkų sumokėtas tas mokestis, jie galėtų reikalauti viską sutvarkyti fondo lėšomis. Tad ir reikia pasverti, geriau išlaikyti visų lėšomis ar leisti tiems savininkams „susimesti“ savo poreikiams. Paprasta matematika. O mokestis vistiek per mažas mano nuomone.
Kaunan tegul nuvažiuoja ir į milikonių kelią tegul pažiūri kokios duobės atsivėrę – tuoj žvyrkeliu pavirs…
Tai gi paslaugos negauni,sumoki infrostruktūros mokesti ir dar pats isirengineji tą infrostruktūtą.Atsipeikėk,pasidomėk…Įteisintas reketas avinų bandai…
Matyt, reikia kažkam išsaugoti neapgyvendintus žemės plotus. Panašus principas kaip ir su valstybinėmis įmonėmis: pradžioje dirbtinai nustekena, o paskui pusvelčiui užgrobia – ir tada jau staiga pasikeičia įstatymai.
giedriukai, nusišneki ir nejauti. Mokestis už orą ir tu sakai kad jis dar ir per mažas?!? tai tu debilas. Žmones nori suvaryt į butus į dėžutes, o buržujai ar taip ar taip turės tuos kelis tūkstančius ir nesiginčys. Kas vagia, tiesiog pavogs daugiau. O paprastiems žmonėms, kurie patys viską statosi, patys kelius tvarkosi, kokia mokesčio prasmė?!? Susimoki – o savivaldybė vistiek nieko nedaro, nes „per mažai..“ ir blet dar atsiranda priedurnių kurie gina tokias nesąmones… neveltui sakoma kad geriausi vergų prižiūrėtojai – kiti vergai..
Ne visi gimė tokie protingi kaip jūs, reikia ir tokių debilų, kaip aš. Palieku jums teisę būti protinga ir nemokėti visai mokesčių, įkurti suverenų valstybę savo kieme ir visas gėrybes gauti iš kosmoso ar ten jūros dugno, ar kaip jūs ten tikit.
Nenumirk iš pavydo
Na pavyzdžiu kad ir Šėtą paėmus.Iškniso gatves miestelyje,ties gyvenamais namais įrengė kanaliacijos šulinius ,o kad ten gyvenanti bobulencija turės pinigų prisijungt prie to šulinio-nieks net ir paklaust nesiteikė.Svarbu kad ji informuota apie gręsiančią baudą to nepadarius.Nesvarbu,kad toji kanalizacija ir atvestas vanduo užšals pas ją dėl banalios priežasties ,nes bobutė neturi sveikatos pasikūrent pečiaus.O gal dar ir paprasčiau-neturi už ką malkų nusipirkti.Va jums ir grandioziniai planai apie klimato kaitą ir aplinkos taršą.
Būtina visus kaip avis suginti i vieną aptvarą taip vėliau vadinama 15 min miestu , kur bus paprasta avis kontroliuoti ir vėliau tai pavirs konclageriu ! Viskas pagal planą !
Aha,kaip prie tarybų į gyvenvietes naikinant sodybas.
Mažai dar Lietuvėlė konservatšudyje paskendusi???Dar ir dilgynėse paskęs!!!šlovė lannzzbbergiuiiiii……..!!!!!!!!!
Labai geras tas mokestis tik sakyčiau per mažas. Reiktu bent padvigubinti. Jau dabar pilna yra vienkiemiuose gyvenančiu ir dejuojančiu kad šiukšlių mašina nedavažiuoja iki namu. Greitoji užklimsta bevažiuodama pas ligoni. Tas mokestis yra apsauga nuo gražaus bet durno sprendimo kažka statyt užkampyje. Kai pasensta prasideda dejavimai toli iki parduotuvės, ambulatorijos, vaikai nepadeda. Sniega reik nusikast kilometra ar daugiau.
Savivaldybė neturi lėšų infrastruktūrai,tai kam tada reikalaut pinigų iš privatininko,jei net nesiruošiama nieko daryt neva gražinant juos?Pasistatys ansai,įsirengs kas reikalaujama,nusities kelią ir valys žiemą jį pats,nes valdžia neįgali ką žmogui padėti.Tik su baudomis ji greita …Priemiestiniuose Vilainiuose sniego žmoniškai išvalyt negali, tai ko tada tikėtis pamiškėj gyvenančiam ,,infrastruktūriniui“?