Naujiesiems artėjant: geras žodis nieko nekainuoja, bet gali tapti didžiausia dovana kitiems
Artėjant prie Naujų metų slenksčio, verta prisiminti senąją Paberžės tradiciją, kuri susiejo dvi asmenybes: Tėvą Stanislovą ir Rainerį Mariją Rilkę (vok. Rainer Maria Rilke, 1875–1926). Garsus austrų poetas R. M. Rilkė tapo Paberžės dalimi, kai 1966 m. paskyrimą čia kunigauti gavo Tėvas Stanislovas.
Tuo metu Paberžės bažnytėlė buvo labai apleista. Atvykusiam naujam kunigui teko didžiulis iššūkis – prikelti parapiją naujam gyvenimui, suremontuoti pastatus, išgelbėti begriūvančią bažnyčią.
Darbų buvo daug, o dirbančių rankų pradžioje tik dvi. Vieno žmogaus vizija, nuoširdumas, atsidavimas ir begalinis pasiaukojimas sukūrė tai, kuo mes šiandien vis dar stebimės – Paberžės unikalumu.
Dažnai Tėvui Stanislovui besidarbuojant ar priiminėjant svečius, pokalbio metu lyg netyčia nuskambėdavo dažnam svečiui nežinomo poeto eilės. Kas jis? Ką kunigas taip taikliai cituoja? Šie klausimai paskatindavo lankytojų norą atrasti R. M. Rilkę ir susipažinti su jo kūryba.
R. M. Rilkė – vienas žymiausių naujosios vokiečių literatūros poetų, sulaukęs pasaulinio pripažinimo. Jo poeziją skaitydamas ir versdamas kapucinų vienuolis suprato, kad Rilkės idėjos jam artimos, ypač apie Dievą ir daiktus.
Aš randu tave visuose tuose daiktuose,
kuriems esu geras ir tartum brolis:
tu lyg sėkla juose, taip mažuose, susimąstai,
o dideliuose atsiduodi kaip didelis.
Tai yra nuostabusis jėgų žaidimas,
Kad jie taip tarnaudami, per daiktus teka;
Šaknyse augdami, siūbuodami šakose,
O taipgi viršūnėse lyg koks atsikėlimas.
R. M. Rilkės poezija, išversta Tėvo Stanislovo, išsiskiria iš kitų autorių vertimų. Jis buvo įsitikinęs, kad Rilkės kūryboje svarbiausia prasmė, o ne skambesys.
Vertimuose Tėvas Stanislovas visada stengėsi atkurti Rilkės dvasią, jam buvo svarbiausia tai, kad lietuviškas žodis būtų parinktas kuo tikslesnis, kad visiškai atitiktų vokišką, nes šią kalbą labai mėgo ir vertino. Tuos vertimus jis mėgo skaityti balsu ir tai besiklausantiems darydavo labai stiprų įspūdį.
Taip Paberžėje atsirado tradicija „Rilkės skaitymai“. Kas patekdavo į šiuos skaitymus, tiems prisiminimai išlikdavo visam gyvenimui.
Paberžėje pamažu tarp atvykstančiųjų pasisvečiuoti savaime nusistovėjo tradicija atvykti pas Tėvą Stanislovą gruodžio 31 dieną sutikti Naujųjų metų.
Vakare visi sugužėdavo į bažnytėlę pasimelsti šv. Mišiose, po jų rinkdavosi senosios klebonijos didžiojoje menėje vakaroti. Naujieji ateidavo nepastebimai klausantis Tėvo Stanislovo Rilkės poezijos vertimų.
Eilėraščiai buvo užrašomi ranka ir tie rankraščiai dalinami visiems, kas tik norėjo susipažinti iš arčiau su garsaus poeto modernisto kūryba. Vienas iš jų tebėra saugomas ir dabar senojoje Paberžės klebonijoje.
Tęsiant tradiciją 1863 metų sukilimo muziejuje kasmet gruodžio mėnesį vyksta R. M. Rilkės poezijos, išverstos Tėvo Stanislovo, skaitymai.
Šiais metais kviečiame skaitytojus artėjant metų virsmui iš arčiau susipažinti su šio iškilaus poeto kūryba ir prisiminti Tėvo Stanislovo žodžius: „Dalink širdies gerumą, išmintį, toleranciją, supratimą, atjautą, suteik vilties ir pasitikėjimo tiems, kuriems jų labiausiai reikia.“
Geras žodis nieko nekainuoja, bet gali tapti didžiausia dovana kitiems. Artėjant šventėms būkime nuoširdžiai dosnūs dalindami šias dovanas artimiesiems.
