Naujas reikalavimas švietimo įstaigų vadovams – daugiau kokybės ar dar didesnė krizė regionuose?

Nors Lietuvos švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, o viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie pedagogų trūkumą ir sunkumus pritraukti vadovus į mažesnes mokyklas, valdžia imasi naujų sprendimų, kurie gali dar labiau pakoreguoti švietimo įstaigų vadovų gretas. Nuo 2027 m. rudens visiems dirbantiems mokyklų ir darželių vadovams bus privalomas magistro kvalifikacinis laipsnis. Šis reikalavimas jau įsigaliojo nuo 2024 m. pradžios visiems naujai priimamiems vadovams – neįgijusieji magistro laipsnio turės atsisveikinti su pareigomis. Ši nauja tvarka sulaukė prieštaringų vertinimų visoje Lietuvoje, skirtingos nuomonės girdimos ir Kėdainiuose. Rajono mokyklų direktoriai, kuriuos šie pokyčiai palies tiesiogiai, dalijasi savo įžvalgomis, patirtimi ir abejonėmis: ar šis sprendimas padės stiprinti švietimo kokybę, ar dar labiau sumažins norinčiųjų dirbti mokyklų vadovais? Tuo metu Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė įsitikinusi, jog naujoji tvarka reikšmingos įtakos rajono įstaigoms neturės.

Naujasis valdžios sprendimas turi ir rizikų

Kėdainių Senamiesčio progimnazijos direktorė Tereza Sotnik sprendimą reikalauti iš mokyklų vadovų magistro laipsnio vertina atsargiai: „Naujasis reikalavimas gali būti grindžiamas siekiu kelti vadovų kvalifikaciją, stiprinti mokyklų vadybą ir kokybę. Tačiau toks sprendimas turi ir rizikų: aukštesni formalūs reikalavimai gali sumažinti mokyklos vadovų skaičių. Taip pat mokyklų vadovai su ilgamete patirtimi, bet be magistro diplomo, gali netekti galimybės dirbti vadovaujamą darbą, nors turi vertingos vadybinės patirties ir stiprių vadybinių kompetencijų“.

T. Sotnik pati turi magistro laipsnį, tad naująjį reikalavimą atitinka, tačiau pripažįsta, kad šis pokytis gali sumažinti patrauklumą tapti mokyklų vadovais.

Visiškai kitokios nuomonės yra Švietimo skyriaus vedėja V. Dobrovolskienė: „Mano nuomone, neturėtų sumažinti, nes geras švietimo įstaigos vadovas turi būti ne tik direktorius, bet ir švietimo lyderis, kuris mokosi visą gyvenimą. Magistro studijos – tai tik dar vienas žingsnis, kuris skatina nuolatinį mokymąsi, refleksiją, kritinį mąstymą ir atvirumą naujovėms. Todėl manau, kad Kėdainių rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovai yra švietimo lyderiai, kurie geba priimti nuolatinius iššūkius, naujoves ir jas sėkmingai įgyvendinti“.

Studijuoti buvo nelengva, bet naudinga

Tuo metu Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos direktorė Lina Adomaitienė pažymėjo, jog paskutiniais metais vadovams ar planuojantiems karjerą buvo sudarytos sąlygos studijuoti 6 universitetuose, įgyjant magistro kvalifikacinį laipsnį. Pati neseniai baigusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Švietimo lyderystės magistrantūrą, pašnekovė džiaugėsi, jog aukštesnis išsilavinimas jai suteikia daugiau profesinių galimybių: „Tai – mano antras magistro laipsnis, turiu Socialinio darbo magistro laipsnį ir kompetencijų šioje srityje. Tai lengvina prisitaikymą darbo rinkoje, gebėjimą kurti didesnę vertę įvairiose pozicijose“.

Tiesa, L. Adomaitienė pripažino, jog studijuoti, nors ir buvo įdomu, tačiau nelengva.

„Studijos buvo kontaktinės, vargino važinėjimai į Vilnių, bet jos buvo ypatingos! Turėjau galimybę pasitikrinti turimas, įgyti naujas kompetencijas, radau daugybę bendraminčių draugų tarp studentų ir dėstytojų. Generuojame daugybę idėjų, kaip galime stiprinti švietimo bendruomenes regionuose ir Lietuvoje. Pavasarį kartu su universitetu ir bendraminčiais vadovais iš visos Lietuvos LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijoje organizavome respublikinę konferenciją, turime dar daug idėjų ūgčiai ir mokytojų bei vadovų emociniam stiprinimui“, – entuziastingai pasakojo progimnazijos direktorė.

Vieni vadovai sveikina naująją tvarką, kiti – kritikuoja

Ji taip pat atkreipė dėmesį į jau seniai visiems žinomą problemą, apie kurią, jos teigimu, reikėtų atvirai kalbėti – mokytojų išlaikymą mokyklose, nes jų išties pradeda trūkti… Vis tik, jos nuomone, studijos augina sparnus, suteikia vidinės stiprybės ir pasitikėjimo.

Anot L. Adomaitienės, vadovauti švietimo bendruomenei reikia ypatingai stiprių lyderystės kompetencijų, empatijos ir kartu gebėjimo kurti pokytį auginant darbuotojų kompetencijas ir stiprinant įstaigos patrauklumą rinkoje.

„Šios pareigos reikalauja aukštų kompetencijų, kokybės vadybos, žmogiškųjų išteklių valdymo psichologijos, pokyčio organizavime ir įgyvendinime, inovacijų diegime, kokybiškoje komunikacijoje prezentuojant įstaigos paslaugas ir dar daug daug… Kasdien reikia spręsti daugybę situacijų, priimti ne visada lengvus sprendimus… Ir visada turi būti pailsėjęs, geros nuotaikos, skirti dėmesio visiems darbuotojams. Vadovo darbas labai sunkus, bet įdomus, – įsitikinusi L. Adomaitienė. – Labai džiaugiuosi ir kaskart dėkoju savo LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos darbuotojams už įsitraukimą, kokybę, darną ir didžiulį kasdienį darbą. Dirbti tokioje didelėje mokykloje yra nelengva ir įsitvirtinti pavyksta ne visiems. Nes Mokytojo misija – ypatinga! Tai Šviesa, reikalaujanti didelių vidinių resursų ir Meilės mokiniui! O vadovo misija – padėti, kad ta Mokytojo Šviesa ryškėtų! Tam reikia nuolat stiprinti save ir savo komandą. Tai – ypatingas ratas!“

Tačiau Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius, kalbėdamas apie pokyčius kategoriškas: „Ši tvarka – nepagrįsta. Ji tinkama tik naujiems vadovams, o ne ilgametę patirtį turintiems profesionalams“. Pats turintis du bakalauro laipsnius, jis nesiruošia studijuoti magistrantūros: „Kolegų darbai ir atsiliepimai rodo, kad tai tik laiko ir pinigų švaistymas“. Jo manymu, praktinė patirtis ir gebėjimas mokytis dirbant yra daug vertingesni nei formalus diplomas.

R. Urbonavičius ironizuoja, kad valdžiai, susidūrus su vadovų stygiumi, „liks tik uždaryti mokyklas – ir problema išspręsta“.

Nors pats Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius patikino, jog turi du bakalauro diplomus ir magistro siekti neketina, vis tik V. Dobrovolskienė teigia, kad „visi Kėdainių rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovai turi magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Todėl, anot jos, šiuo metu tokių vadovų, kurie siekia ar ketina siekti magistro kvalifikacinio laipsnio, rajone nėra.

Reikia daugiau švietimo skyrių atsakomybės

Pasak Seimo pirmininko patarėjos, švietimo ekspertės Vilijos Targamadzės, šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygstančios aukštojo mokslo kvalifikacijos neturi 248 mokyklų vadovai – tai sudaro apie 17 proc. visų šalies vadovų. Vis dėlto 230 jų jau studijuoja magistrantūroje. Tačiau 18 vadovų nei turi, nei planuoja įgyti magistro išsilavinimo, tad, pasak pašnekovės, tikėtina, kad atėjus terminui jie pasitrauks iš vadovaujamų pareigų.

Pasidomėjus, ar nemano, jog įvedus naująją tvarką mokyklos gali pristigti vadovų, šveitimo ekspertė kalbėjo: „Manau, tikrai neturėtų taip būti, kad niekas nenorėtų tapti mokyklų vadovais, todėl, kad visų pirma tai yra pakankamai garbingos pareigos, kitas dalykas – dabar nėra menkas mokyklos vadovo atlyginimas ir trečias – reikėtų visgi ir švietimo skyriams labiau pasitempti, nes vadovų neparengsi per dieną ar dvi. Kadangi dažniausiai mokyklų steigėjos yra savivaldybės, todėl jų švietimo skyriai turėtų rūpintis vadovų rezervu. Šita sritis šiuo metu labai apleista“.

V. Targamadzės duomenimis, per 2024 metus paskelbti 128 konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau 21 jų neįvyko, nes nebuvo tinkamų kandidatų ar jų tiesiog neatsirado.

„Kartais neįvyksta konkursai, todėl, kad juos paskelbus, žmonės nespėja pasirengti arba gauna menką įvertinimą Nacionalinėje švietimo agentūroje. Taip pat, mano supratimu, žmonės nėra paskatinami dalyvauti konkursuose – visgi vadovai, kurie išeina į užtarnautą poilsį, ar šiaip pasitraukia dėl kitų priežasčių, turėtų irgi pasirūpinti, kas ateitų į jų vietą vadovauti mokyklai“, – svarstė V. Targamadzė.

Su esamais mokyklų vadovais galimos dviprasmės situacijos

Jos teigimu, „magistras turi mokėti modeliuoti procesus, atlikti mokslinius tyrimus, priimti sprendimus, paremtus duomenimis – tai švietimo vadovui labai svarbu, tačiau diplomas negarantuoja nei lyderystės, nei gebėjimo kurti stiprią mokyklos kultūrą. Svarbios ir asmeninės savybės – empatija, komunikacija, vertybių dermė su įstaiga“.

Anot V. Targamadzės, dėl nepakankamos asmeninių savybių analizės galima tikėtis paradokso – turintys formalų išsilavinimą gali būti neefektyvūs vadovai, o puikūs lyderiai be magistro bus priversti pasitraukti.