Narkotikų vartojimas tarp paauglių grėsmingai auga

Prieš porą metų Kėdainiuose nuskambėjo keletas istorijų, kai neaišku kokių medžiagų į elektronines cigaretes prisipylę paaugliai atsidūrė ligoninės priėmimo skyriuje. Baisiausia, kad širdies veiklos sutrikimais parūkymas baigėsi vos dvylikamečiams vaikams. Pernai istorija pasikartojo – elektroninės cigaretės dūmais apsinuodijo dar vienas vaikas, jis taip pat atsidūrė ligoninėje. Tokios situacijos – viena iš didžiausių baimių toli gražu ne tik Kėdainių rajono mokykloms. Visoje Lietuvoje elektroninės cigaretės ir tai, ką vaikai į jas pila, jau yra tapę milžiniška problema, kurią spręsti imtasi centralizuotai.

Parengė narkotikų prevencijos projektą

Kėdainiuose apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė bandomąjį narkotikų prevencijos projektą. Jis jau buvo išbandytas septyniose Vilniaus, Alytaus miestų ir Klaipėdos rajono mokyklose. Tiesa, panašu, kad koja kojon su ministerija eina ir Kėdainiai.

„Narkotikų problema mokyklose yra labai svarbi problema, kuri, deja, iki šiol neturėjo problemų sprendimo būdus vienijančios institucijos. Analizavome skaičius, kaip kinta narkotikus vartojančių nepilnamečių skaičius. Ir tą padarius, pirmiausia kilo klausimas, kuri gi institucija centruoja šią situaciją? Kelios dirba tuo klausimu, tačiau visos atskirai, tad pagalvojome, kad būtent Vidaus reikalų ministerija šiuo klausimu turi imtis lyderystės“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji, pasakodama apie projektą, teigė, kad jis susideda tiek iš kietųjų, tiek iš minkštųjų prevencinių priemonių, kurios taikomos mokyklose. Tiesa, ministerija atsakingai gali kalbėti apie kietąsias priemones, tačiau minkštosios – tokios, kaip paskaitos, pamokos ir panašaus pobūdžio informacija – parengtos kitų specialistų, bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis.

Ministrė priminė ir tai, kad jau anksčiau buvo sukurta ir atskira „Narkotikams – ne“ linija, kuri yra skirta tiems atvejams, kai mokiniai ar jų tėvai turi įtarimų, kad ugdymo įstaigoje gali būti vartojančių ar platinančių narkotikus žmonių.

„Žinoma, visada galima skambinti ir 112, tačiau pastebėjome, kad žmonės nebuvo linkę tokiais atvejais kreiptis bendruoju pagalbos numeriu.

Tad telefono numeris 8 700 60 777 skirtas tiems atvejams, kai mokinys nėra tikras, bet turi įtarimą, kad vyksta kažkas nelegalaus. Arba tėvams vaikas, grįžęs namo, pasidalina nuogąstavimais, gal nugirdęs kalbas – bet tėvai neturi kaip patikrinti tos informacijos.

Tada jie gali skambinti šiuo numeriu ir pareigūnai labai atsakingai išnagrinės situaciją“, – sakė A. Bilotaitė pridurdama, kad nuo linijos atsiradimo dienos jau yra gauta daugiau kaip 1 000 pranešimų. Yra pradėtų ikiteisminių tyrimų, nustatyti įtariamieji, pateikta informacija yra kelias dešimtis kartų buvusi labai naudinga didesnio masto narkotikų platinimo bylose.

„Neužsimerkime, informuokime pareigūnus, net turint mažiausių įtarimų“, – ragino ministrė.

Po to, kai pernai J. Paukštelio progimnazijoje rūkalais apsinuodijusį vaiką teko skubiai vežti į ligoninę, mokykloje buvo sumontuoti sensoriai, kurie per pirmą dieną leido sučiupti 8 pažeidėjas. Visos jos buvo 7–8 klasių mergaitės.

Aut. past.

Kėdainiai turi savo narkotikų prevencijos programą

Galima būtų manyti, kad kova su narkotikų vartojimu yra kiekvienos savivaldybės rūpestis, tačiau, pasirodo, realybė yra kitokia. Toli gražu ne visos savivaldybės savarankiškai kuriasi tokias programas, o kai kurios dar gi skeptiškai žiūri ir į ministerijos raginimus tą daryti.

Tačiau Kėdainiai, per pastaruosius kelerius metus kelis kartus itin skaudžiai nudegę, iniciatyvos pagaliau ėmėsi patys.

„Praėjusiais metais labai intensyviai dirbome narkotikų prevencijos srityje. Buvo visokių nuomonių ir vertinimų, daugybė diskusijų, nes mums buvo labai svarbu parengti programą, kuri veiktų, o ne būtų tik popieriuje. Vykome į kiekvieną mokymo įstaigą, susitikinėjome su  mokyklos bendruomene, moksleiviais, tėvų komitetu. Negalime absoliutinti, kad visiems veiks vienoda programa – visiems reikia skirtingų dalykų, tačiau yra ir kai kas, kas tinka visiems bendrai.

Jau dabar aišku, kad reikia daug darbo su tėvais, būtina stiprinti neformalųjį švietimą. Vaikas po pamokų turi būti užimtas, jis neturi dykinėti gatvėse, jis turi rasti, ką veikti.

Programą parengėme, rajono taryba vieningai jai pritarė ir šiems metams turime 56 tūkst. eurų savivaldybės lėšų, skirtų jai įgyvendinti. 

Darbo yra daug, bet mūsų švietimo bendruomenė labai stipri ir iniciatyvi“, – kalbėjo už šį klausimą atsakinga vicemerė Danutė Mykolaitienė.

Kėdainių policija: išaiškinamų narkotikų vartojimo atvejų skaičius auga

Kėdainių r. policijos komisariato viršininkas Alvydas Vaina neslėpė, kad mokykloje elektronines cigaretes rūkančių vaikų skaičius tik auga, auga ir bendrai išaiškinamų narkotikų vartojimo ir jų gabenimo ar platinimo atvejų.

Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad realiai tiek daugėja, tarkime, narkotikus platinančių asmenų  – tiesiog pastaraisiais metais policijos pareigūnai tam skiria gerokai solidesnį dėmesį.

„Problemas, susijusias su nepilnamečių narkotikų vartojimu, sprendžiame nuolatos. Rūkymas tarp jaunimo yra aktyvus, narkotikų vartojimo problema yra aktyvi.

Gavę signalus iš mokyklos vadovų, bendrom  jėgom problemą sprendžiame – atvykstame, paimame cigaretes, baudžiame tėvus. Turėjome šiemet jau 29 teisenas, tėvai buvo patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo viršininkas ir pridūrė, kad policijos pareigūnai švietimo įstaigose lankosi ne tik tada, kai prisireikia nubausti nepilnamečius, bet ir prevenciniais tikslais.

„Per pusmetį mes išaiškinome narkotikų gabenimo ir turėjimo 27 atvejus, pernai per tą patį  laikotarpį  – tik 16. Visgi džiaugiamės aktyvia veikla šioje srityje.

Aišku, norisi, kad bendruomenė ir tėvai neslėptų, praneštų mums, kad ir anonimiškai. Mes padėtume bendruomenei ir tam jaunuoliui, kad jis nenueitų blogu keliu, nesusigriautų sau gyvenimo.

Gyventojai neturi toleruoti nė vieno teisės pažeidimo“, – akcentavo A. Vaina.

Kėdainių r. policijos komisariato viršininkas Alvydas Vaina neslėpė, kad mokykloje elektronines cigaretes rūkančių vaikų skaičius tik auga, auga ir bendrai išaiškinamų narkotikų vartojimo ir jų gabenimo ar platinimo atvejų.

Aut. past.

Narkotikų vartojimo skaičiai didėja ir visoje Lietuvoje

Kalbėjusi vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek sakė, kad narkotikų vartojimas tarp nepilnamečių Lietuvoje yra aukštas – vidurkis viršija Europos Sąjungos vidurkį, ir tokia situacija yra jau ne pirmus metus. Bėda ta, kad Švietimo ministerijos duomenimis, vos 30 proc. šalies mokyklų nuosekliai dirba narkotikų vartojimo prevencijos klausimu, dėl to ir prisireikė parengti centralizuotą programą, kuria galėtų vadovautis visos šalies ugdymo įstaigos.

„Pažindindamiesi su tarptautine patirtimi visgi matome, kad kai kurios šalys turi gerokai didesnes problemas, nei mes. Todėl iš anksto galvojame, ką padaryti, kad iki tokių problemų nepriaugtume – ginkluotos grupuotės, nepilnamečių įtraukimas į grupuotes, siekiant mažesnio baudžiamumo.

Pirmiausia akcentuojame, kad žmonės turi rodyti nepakantumą narkotinių medžiagų vartojimui ir platinimui, ir tokią žinutę perduoti vaikams.

Taip pat manome, kad labai svarbus jaunimo užimtumas. Dirbti galima nuo 14 metų, tačiau tik nedidelė dalis jaunuolių gali įsidarbinti. O dirbti nori, nori savo pinigų. Tokie jaunuoliai tampa labai lengvu taikiniu narkotikų platintojams, nes pasiūlo užsidirbti lengvų pinigų“, – apie galimus scenarijus pasakojo viceministrė.

Ji taip pat teigė, kad šiais laikais ne ką mažesnė problema už paauglius yra jų tėvai – pastarieji nori būti savo vaikams draugai, o ne tėvai, tad ir ribos yra išsitrynusios, ir vaikai kalba sunkiai suvokiamus dalykus.

„Kalbant su jaunimu jie akcentuoja saugų narkotikų vartojimą. Koks saugus vartojimas? Kaip gali būti saugu vartoti narkotikus?

Tokiais atvejais aš jiems visiems pasiūlau mesti savo telefonus ant žemės ir žiūrėti, kam suduš, kam nesuduš. Kažkam nesuduš, kažkam suduš. Kam suduš – gal tėvai naujus nupirks.

Tiek pat „saugus“ yra ir narkotikų vartojimas. Ką su savo kūnu, su savo sveikata darys tie, kuriems nepasiseks tas „saugus“ vartojimas? Naujo kūno tėvai juk nenupirks“, – kalbėjo A. Ladek.

Ji pridūrė, kad kai kurie tėvai patys savo vaikams nuperka elektronines cigaretes, esą – geriau jau taip, negu pirktų iš neaišku ko, su nežinia kokiu turiniu. Tačiau ir toks sprendimo būdas nėra tinkamas – bet kuriuo atveju elektroninės cigaretės nepilnamečiams asmenims teisiškai prieinamos negali būti, tad tėvai, pirkdami jas savo vaikams, tiesiog nusikalsta.

Mokyklos įgyvendina priemones jau seniai

Tuo tarpu Kėdainių rajono švietimo įstaigų vadovai sako – narkotikų prevencija jie užsiima bent 15 metų, tačiau keičiasi laikai, keičiasi problemos ir priemonių tenka imtis vis kitų.

Štai po to, kai pernai J. Paukštelio progimnazijoje rūkalais apsinuodijusį vaiką teko skubiai vežti į ligoninę, mokykloje buvo sumontuoti sensoriai, kurie per pirmą dieną leido sučiupti 8 pažeidėjas.

Visos jos buvo 7–8 klasių mergaitės.

„Mes kol kas esame vienintelė mokykla, turinti specialius sensorius tualetuose.

Per mokyklą  greit nuvilnijo informacijos banga, kad sensoriai jau įmontuoti, kad veikia, kad rūkyti negalima.

To labai sumažėjo, bet aišku, vaikai būna kitur parūko, bet yra šaunių, aktyvių moksleivių, kurie neabejingi, praneša, informuoja suaugusiuosius. 

Vasarą sunkiau sukontroliuoti, nes geras oras, vaikai nori eiti į kiemą, pagundos čia pat – na, ten jie tikrai parūko“, – sakė mokyklos direktorė  Tereza Sotnik.

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vadovas Gintaras Petrulis sakė, kad kol kas jų mokykla vienintelė turi griežtą įėjimo kontrolę, tačiau ji tikrai pasiteisina ir galėtų atsirasti ir kitose mokyklose.

Aut. past.

Krakių M. Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla sakė, kad ne pro šalį būtų naudoti ir daugiau užkardymo priemonių, kurios atbaidytų net nuo minties mokyklose bet kokia forma disponuoti narkotikais ar nikotinu.

„Ne mažiau kaip 15 metų mokyklos vykdo prevencines programas, bet skaičiai augantys. Vadinasi, reikėtų iš esmės keisti pačią sistemą. Atėjo laikas, kai yra būtinos rimtos užkardymo priemonės. Mūsų gimnazijoje visi žino, kad jei mokinys bus pagautas su cigarete, jis bus perduotas policijai.

Taip pat yra video kameros, ir ką dar naudojame – paviršių tyrimus. Šie tyrimai, manau, turėtų būti pastovūs visose mokyklose.

Sensoriai tualetuose, kartas nuo karto praeiti pareigūnams pro mokyklą, gal net su narkotikų ieškančiu šunimi, tai, manau, būtų rimtos priemonės, kurios padėtų mokykloms ne tik kalbomis“, – svarstė direktorius.

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vadovas Gintaras Petrulis sakė, kad kol kas jų mokykla vienintelė turi griežtą įėjimo kontrolę, tačiau ji tikrai pasiteisina ir galėtų atsirasti ir kitose mokyklose.

„Jei mes rasime priemones surasti narkotikus ar elektronines cigaretes, tai vaikai ras būdų juos paslėpti.

Galų gale mokyklose mokosi ir 18-mečiai, ir 19-mečiai, kurių jau neužrakinsi už tvoros.

Mūsų mokykloje yra taikoma įėjimo kontrolė. Ar tai veiksminga? Ypatingai, nes joks svetimas žmogus negali ateiti į mokyklą ir atnešti narkotikų. Aišku, gali rasti būdų – tarkime, įkalbinti pačius mokinius tą daryti. Tačiau klasėse, koridoriuose visgi yra kameros, kurios stebi ir kontroliuoja tokius dalykus. 

Prevencines programas ne dėl pliusiuko mes darome, bet mes nežinome juk, kiek vaikų vien dėl šių programų nepradėjo rūkyti ar vartoti narkotikų“, – kalbėjo G. Petrulis akcentuodamas, kad valstybė turi finansuoti bent dalį tų priemonių ir nepalikti visos tos finansinės naštos ant mokyklų ar savivaldybių pečių.