Muziejuje-galerijoje pristatytos net trys keramikos parodos
Po ilgo laiko Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija savo lankytojus ir vėl pakvietė į gyvą susitikimą, kurio metu pristatytos net trys keramikos parodos./Džestinos Borodinaitės nuotr.
Džestina BORODINAITĖ
Po ilgo laiko Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija savo lankytojus ir vėl pakvietė į gyvą susitikimą, kurio metu pristatytos net trys keramikos parodos. Keramikė Rima Leipuvienė parodoje „Vieneri metai“ eksponuoja ciklą, pasakojantį apie vidinius potyrius, išgyventus Latvijoje per ten praleistus kiek daugiau nei metus, keramikų poros Kristinos Paulauskaitės-Ramonaitienės ir Mariaus Ramonaičio paroda „Vakar/Rytoj“ pristato jų kartu nueito kūrybinio kelio apžvalgą, o Virginijos Užusenytės paroda „Pa-stebėjimai“ reprezentuoja keramikos objektus, sukurtus stebint aplinkinį pasaulį, o tiksliau – gilinantis į augalus ir sėklas.
Įprasmino save
R. Leipuvienė keramikos darbų ciklo ,,Vieneri metai“ kūrinius sukūrė po pirmojo karantino grįžusi į Lietuvą, tiksliau – po vienerių metų laikotarpio, praleisto Latvijoje.
Menininkė savo kūryboje negvildena socialinių problemų, kurios vyksta visuomenėje. Kūrėja žvilgsnį nukreipia į save bei savo vidaus gelmes.
„Praleidau daugybę gražaus laiko Latvijos pajūryje. Įvyko daug pokyčių mūsų šeimos gyvenime.
Norėjosi apie tai kalbėti garsiai, pajutau begalinį norą keramikos darbuose įprasminti save ir savo pasikeitusią būtį, prabilti apie sulėtėjusią gyvenimo tėkmę, įsiklausymą į naują aplinką ir savo pojūčius, apmąstymus apie gyvenimą, meilę, pasiaukojimą, todėl grįžus namo mano vidiniai potyriai, išgyvenimai, asmeniniai įspūdžiai, mintys sugulė į šiuos keramikos kūrinius“, – pabrėžia R. Leipuvienė.
Autorinė glazūra
R. Leipuvienės kūrybiniai darbai atlikti ypatinga technika. Tai yra labai aukšto degimo darbai dengti nekomercinė glazūra.
„Savo darbus dengiu autorine, iš natūralių gamtos medžiagų: medžio pelenų, žemo degimo molių ir kitų uolienų pagaminta glazūra, kuri suteikia kūriniams natūralumo, atrodo, jog darbai yra paimti tiesiog iš gamtos.
Taigi, galima sakyti, demonstruoju pirmapradį, gamtai artimą darinį – natūralų šamotinio molio būvį, grožį ir transformaciją, pasižymintį natūralumu, minties gelme, spontaniška raiška ir improvizacija“, – mano keramikė.
Nė vienoje R. Leipuvienės erdvinėje kompozicijoje nerasime griežto silueto ar taisyklingų linijų.
Tuo kūriniai priartėja prie gamtos objektų, įkvėptų Latvijos pajūrio ir miškų reljefo, jų pavidaluose įžvelgi jūros bangos keterą, suskeldėjusią uolą, akmenį, medžio kamieno žievę, jauti bėgantį laiką.
„Savo darbus dengiu autorine, iš natūralių gamtos medžiagų: medžio pelenų, žemo degimo molių ir kitų uolienų pagaminta glazūra, kuri suteikia kūriniams natūralumo, atrodo, jog darbai yra paimti tiesiog iš gamtos“
R. Leipuvienė
Įnoringa dama
R. Leipuvienė neslepia, jog keramika – įnoringa dama, kupina malonių, o kartais ir nelabai, netikėtumų.
„Nors kai kuriuos dalykus jau žinau ir valdau, tačiau niekada negalima pamiršti, jog keramika yra priklausoma ir nuo stichijų. Pasitaiko daugybė įvairių netikėtumų“, – pripažįsta menininkė.
Dvi dalys
Parodą „Vakar/Rytoj“ pristato keramikų pora gyvenime ir kūryboje esantys kartu.
K. Paulauskaitę-Ramonaitienę ir M. Ramonaitį keramika sujungė studijos Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete ir veda bendru keliu iki šiol.
Šią šeštąją ir kartu pirmąją šeimos autorinę parodą galima skirti į dvi dalis. Kūriniai iš pirmosios parodos dalies „Vakar“ atskleidžia kūrybinį kelią, ieškojimus ir pokyčius.
Ekspozicijos dalyje ,,Rytoj“ – interaktyvus kūrinys „Laikas“ kviečia čia ir dabar žaisti ir kartu žvelgti į gražesnį, spalvingesnį, o kartu ir teisingesnį rytojų: kiekvienas parodos lankytojas galės susikurti savo svajonių laikrodį, kuris gali įkvėpti, kiekvienoje valandoje atrasti, pajausti, nuveikti vis kažką naujo.
Kviečia prieiti arčiau
Parodos autoriai siekia, kad paroda būtų gyva, įtraukianti ir atskleidžianti naują požiūrį į keramiką, todėl kurdami keraminius darbus juos jungia su įvairiomis medžiagomis, techniniais elementais, pavyzdžiui, apšvietimu, garsais, veidrodžiais, metalu… Ne vienas iš kūrinių šviečia, kalba ar kitaip kviečia žiūrovus prieiti arčiau.
„Abu norime keramiką sugyvinti, kažkuria prasme daryti iš jos išradimus. Norime, kad keramika būtų gyva, nestatiška, įtraukianti“, – pažymi K. Paulauskaitė-Ramonaitienė.
Daugiau nei dešimtmetį kūrybinio kelio atspindintys poros kūriniai atskleidžia to laiko aktualijas nuo emigracijos iki COVID-19.
Gilinasi į augalus ir sėklas
Virginijos Užusenytės keramikos paroda „Pa-stebėjimai“ pristato keramikos objektus, sukurtus stebint aplinkinį pasaulį, o tiksliau – gilinantis į augalus ir sėklas.
Kūrėja tikina, kad ją visą gyvenimą labai domino gamtos ir augalų temos, konkrečiau – sėklos ir kas po to iš jų užauga.
Kūriniai iš pirmosios parodos dalies „Vakar“ atskleidžia kūrybinį kelią, ieškojimus ir pokyčius. Ekspozicijos dalyje ,,Rytoj“ – interaktyvus kūrinys „Laikas“ kviečia čia ir dabar žaisti ir kartu žvelgti į gražesnį, spalvingesnį, o kartu ir teisingesnį rytojų: kiekvienas parodos lankytojas galės susikurti savo svajonių laikrodį, kuris gali įkvėpti, kiekvienoje valandoje atrasti, pajausti, nuveikti vis kažką naujo.
Aut. past.
„Dar nuo vaikystės buvo įdomu, kodėl iš vienos sėklytės išauga normalus, gražus augalas, iš kitos koks nors nenormalus, neįprastas ir tik dabar per suaugusio žmogaus prizmę pagaliau išgvildenau šią temą“, – pasidžiaugia menininkė.
Savo idėjoms išreikšti V. Užusenytė pasitelkia įvairias keramikos technikas. Kūrėja dirba su akmens mase, šamotiniu moliu ir glazūromis.
Atliepia ekologines problemas
Kurdama menininkė domisi ne tiek gamtos formų grožiu kiek giliaisiais gyvybiniais procesais, augalų vystymosi dinamika, kurie tarsi atliepia ekologines problemas.
Pasiremdama tikrovės nuotrupomis, netikėtais pastebėjimais ji kuria visai naujas augalines formas, kurios natūroje neegzistuoja.
Jų pirmavaizdis dažniausiai yra augalo sėkla ir jos apvalkalas – ankštis, kevalas, žievė ar lukštas. Gamtoje išorinė forma dažniausiai rūpestingai gaubia vidinę.
V. Užusenytė pastebi jau kitokią realybę: mutavusio augalo sėkla sutrikdyta, apvalkalas jos nesaugo, irsta darna, šiaip jau būdinga gamtos pasauliui.
Šiuose meniniuose objektuose gamtiškos formos šakojasi, riečiasi, dryksta, paviršiai šiaušiasi, nežadėdami jokios harmonijos.
Šie spalvų ir faktūrų turtingi asimetriški objektai lyg netelpa savyje, o spontaniškas siluetų ir formų vešėjimas signalizuoja apie nenatūralų augalo būvį.
Pavyzdys – kubinės vieno augalo sėklos, pažirusios iš savo ankšties.
Kol kas tai tik menininkės vizijos, ne tikrovė. Bet akivaizdu, kad V. Užusenytės kūriniuose slypi nerimastingas klausimas – kur link judame?“ – V. Užusenytės kūrybą pristato menotyrininkė dr. Rasa Žukienė.
Visos keramikos parodos Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veiks iki birželio 5 dienos.
