Moterų krepšinis: rezultatai geri, bet susidomėjimas nedidėja
Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkai vakarinę treniruotę surengė kartu su vyriausiomis sporto centro auklėtinėmis. Tai – vienas iš moterų krepšinio populiarinimo būdų, mat Lietuvoje, šalyje, kurioje krepšinis tituluojamas antrąja religija, vyrų krepšinis išlieka kur kas populiaresnis negu moterų.
– Kiek Lietuvoje populiarus moterų krepšinis? – paklausėme Gerdos Čečkauskienės, ilgametės Kėdainių sporto centro mergaičių krepšinio trenerės.
– Dešimtbalėje sistemoje skirčiau šešis balus. Ne daugiau.
– Vis tik šeši dar nėra taip blogai.
– Mes bandome imtis įvairiausių priemonių, kaip matote ir iš šio renginio. Tikriausia, užbėgdama už akių Jūsų kitam klausimui – ką reikia daryti, kad merginų krepšinis būtų populiaresnis, pasakysiu taip: mes darome viską. Ne tik aš, ne tik rajono treneriai, bet ir visos Lietuvos treneriai, dirbantys su merginų komandomis. Jie verčiasi per galvą galvodami apie įvairius renginius, kad tik tas balas pakiltų. Norėčiau sužinoti ir jų nuomonę – ar šiai dienai jie patys duotų aukštesnį balą?
– O jeigu kalbėtume ne apie krepšinį sportuojančias merginas ir moteris, bet apie į jų rungtynes (ne)sirenkančius krepšinio sirgalius? Kaip pritraukti juos į sales, į arenas? Kodėl nedaug žmonių domisi moterų krepšiniu?
– Iš kitų komandų patirčių žinau, kad organizatoriai prigalvoja visokiausių loterijų, renginių. Aš manau, kad nedidelį domėjimąsi moterų krepšiniu lemia tai, kad jis, galbūt, nėra fiziškai tiek patrauklus. Aš, žinoma, nekalbu apie merginų fizinį grožį, kalbu apie fizines savybes. Nėra tokios kovos, kaip vyrų krepšinyje, dėl to, matyt, jis nėra ir akiai toks patrauklus.
[quote author=“G. Čečkauskienė“]Jeigu vaikas neturės stipraus stuburo, gyvenime galiausiai nepaneš nei užsienio kalbos, nei muzikos.[/quote]
Na o žiūrovą pritraukti loterijomis, akcijomis atrakcijomis, žaidimais – yra labai sudėtinga.
– Kaip Lietuvos krepšininkėms sekasi tarptautinėse arenose?
– Gerai. Pagal tai, kaip jos dirba, kaip, sakykime, į savo darbą – į krepšinį – žiūri ir jos, ir profesionalūs treneriai, stovintys šalia jų – puikiai.
Treneriai geriausiai ir žino, ko nori iš jų, kur veda ir, ko gero, kur nuves.
– Kėdainių sporto centre dirbate daugiau negu dvidešimt metų. Ar sportuojančių merginų skaičius su metais keičiasi? Sakykime, vienais metais susirenka daugiau merginų, kitais – mažiau?
– Galbūt ateinančiam sportuoti vaikų skaičiui įtaką daro tai, kiek turime valandų, kiek galime rinktis grupių. Papildomų grupių neturime, bet šiemet dirbu su trimis merginų amžiaus grupėmis. Trys – didžiausias grupių skaičius, su kuriomis tenka dirbti.
– Džiugu, kad sportuojančių mergaičių skaičius smarkiai nesvyruoja.
– Šiaip ne taip mes jaunuosius sportininkus prisikalbiname. Bet, kaip sakau, kartais mus, krepšinio trenerius, pačius juokas iš savęs ima, ko mes tik nedarome, kokių priemonių nesiimame iš savo pusės, kad pritrauktume vaikus į sporto centrą.
Svarbiausia tai, kad motyvuoti neretai tenka ne tik vaikus. Dažniausiai motyvuoti reikia ir jų tėvelius. Tegu tik jie nesupyksta, bet jie pirmenybę teikia ne fiziniam vaiko išsivystymui, bet kalboms, muzikai, dailei. Nesupraskite klaidingai – ir muzika, ir užsienio kalbos, ir meninis ugdymas yra puiku ir reiklainga. Tačiau jeigu vaikas neturės stipraus stuburo, gyvenime galiausiai nepaneš nei užsienio kalbos, nei muzikos.
