Mokytojų laimėjimas – katė maiše?
Panašu, kad mokytojų streikas davė vaisių – švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, susitikusi su premjeru Algirdu Butkevičiumi, parnešė malonių žinių – pedagogų darbo užmokesčiui padidinti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. reikalingi 6 mln. eurų bus skirti peržiūrint visą ministerijos biudžetą. Vis dėlto, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko manymu, tai tėra trumpalaikis „gaisro gesinimas“.
Vyriausybė skirs mažiau, nei prašoma
Ministrės ir premjero susitikimo metu buvo kalbėta, jog vien Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų neužteks – prisidėti turės ir Vyriausybė. Iš jos prašyta beveik 7 mln. eurų. Nors pirmojo susitikimo metu premjeras buvo nusiteikęs bendradarbiauti, tačiau panašu, kad jo bendradarbiavimas gana skurdus – vietoj reikalingų 7 mln. eurų Vyriausybė pabandys rasti 2 mln. eurų.
Kalbinta Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė spaudai Daiva Šalc pasakojo, kad nors ministerija tikina ieškosianti ir surasianti pinigų pedagogų atlyginimams kelti, be Vyriausybės pagalbos tikslas nebus pasiektas.
„Mes tikrai ieškosime pinigų. Peržiūrėsime visus ministerijai skiriamus asignavimus ir tuos pinigus rasime. Studentai buvo sunerimę, kad nukentės dėl to, bet noriu patikinti, kad to tikrai nebus – mes juk ir stipendijas didiname, tikrai studentų nenuskriausime. Per visą nepriklausomybės laikotarpį nebuvo tokio atvejo, kad ministerija iš savo lėšų skirtų pinigų pedagogų atlyginimams kelti. Čia bus pirmas kartas, bet Vyriausybė turi prisidėti. Nors jie ketina rasti tik 2 mln. eurų, tai jau vis tiek yra geriau, nei nieko“, – tikino D. Šalc.
Profsąjungų atstovų neįsileido
Pašnekovė taip pat pasakojo, kad ministrė norėjo, jog susitikimuose dalyvautų ir profsąjungų atstovai, tačiau sprendimą jų neįleisti priėmė Vyriausybė.
„Pirmadienį ministerijoje vyko susitikimas su profsąjungų atstovais. Ministrė paskambino premjerui ir pasiprašė priėmimui. Bet čia Vyriausybės sprendimas buvo nepriimti profsąjungų atstovų, aišku, tai labai nemalonu, nes profsąjungų atstovai turėjo laukti, kol ministrė išeis“, – pasakojo atstovė spaudai.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius neslėpė nusivylimo tokiu poelgiu: „Iš kanceliarijos buvo duotas nurodymas, neva premjeras labai užsiėmęs, turi tik 10 minučių, todėl profsąjungų atstovai sėkmingai laiką praleido už durų.“
Nenori precedento
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Eugenijaus Jesino nuomone, atlyginimų kėlimui galėtų būti panaudotos lėšos iš Vyriausybės rezervo ir stabilizavimo fondų. Tam pritaria ir A. Jurgelevičius.
„Stabilizavimo fondas gali būti panaudotas atlyginimų didinimui. Tačiau čia jau Seimo prerogatyva – jie turi padaryti nuostatose vieno punkto pakeitimą, kad būtų įmanoma fondo pinigus panaudoti atlyginimų kėlimui.
Aš neoficialiai kalbėjau su Vyriausybės kancleriu – jis pasakė, kad mes ir juos turime suprasti. Jie nenori sukurti precedento, nes kiti atlėks pas juos su tokiais prašymais ir bus pasaka be galo“ – pasakojo profsąjungos pirmininkas.
Tačiau po kito valdžios atstovų susitikimo paaiškėjo, kad atlyginimams didinti nei valstybės rezervo, nei stabilizavimo fondų pinigai panaudoti nebus – tą žiniasklaidai patvirtino finansų ministras Rimantas Šadžius.
Streikas – vienintelė priemonė?
Nors pasiekti rezultatai – žingsnis į priekį, tačiau A. Jurgelevičiaus manymu, to nepakanka.
„Aš esu istorijos mokytojas, dėsčiau politologiją, ir matau, kad Lietuvos valstybėje reikalai tvarkomi itin mėgėjiškai. Kol niekas nekelia balso, niekas ir nesprendžia problemų. Aišku, tai taikoma tokioms sritims, kaip kultūra, švietimas, socialinė apsauga. Negali čia parodyti jėgos – kokia Krašto apsauga tai šautuvus turi, – šmaikštauja pašnekovas. – O čia dirba moterys, nuolankios, Žemaitės dvasios. Ir kai pradėjome streiką, sakėme mokytojoms, kad kitaip nebus – streikuoti reikia. Pradėjus streikuoti – pinigų atsirado. Tai kodėl gi mums nesinaudoti šia situacija? Aš mokytojus labai suprantu – kokios žaidimo taisyklės, taip ir žaidžiama, o kad taisyklės blogos, akivaizdu“, – atvirauja pašnekovas.
Vyriausybės sprendimas sukrapštyti 2 mln. eurų taip pat nėra tai, ko tikėtasi. „Tokį jų sprendimą vertiname kaip visišką valdžios neįgalumą švietimo klausimų sprendime. Jeigu reikia trijų mėnesių derybų su Vyriausybe, kad jie 2 milijonus sukrapštytų, turėdami 10 milijardų biudžetą, tada vargas tokiai valstybei. Dabar vyksta politikų stumdymasis, raumenų demonstravimas, ambicijų rodymas, o kenčia pirmiausia vaikai ir mokytojai“, – komentuoja A. Jurgelevičius.
Neoficialiais duomenimis, Stabilizavimo fondo lėšų panaudoti mokytojų atlyginimams Vyriausybė nenori dėl to, kad atsitikus kokiai nors nelaimei nebeliktų pakankamai lėšų padariniams stabilizuoti.
„Streikas buvo laikinai sustabdytas. Mes suprantame, kad šie pinigai yra tik gaisro gesinimas. Mums reikia ilgalaikių sprendimų. Mes siekiame, kad būtų pasirašyta švietimo šakos kolektyvinė sutartis, jeigu tai bus padaryta, streiko neatnaujinsime, o jeigu nebus padaryta – streikas tęsis“, – komentuoja profsąjungos pirmininkas.
Mokytojai džiaugiasi
Šėtos gimnazijos kūno kultūros mokytoja Elona Nagevičienė teigė, jog streikuoti ilgiau nei savaitę nederėtų, o pasiekti rezultatai ją džiugina. „Mums streikuoti jau buvo laikas baigti, nes reikia pamokas vesti, mokinius mokyti – nenorime, kad jie nukentėtų. Bet kitos mokyklos, kurios prisijungė – šaunuolės. Akivaizdu, kad vertėjo streikuoti – valdžia skirs daugiau lėšų“, – pasakojo mokytoja.
Streikavusios Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis teigė, kad gavo raštą iš profsąjungos, jog streikas sustabdomas, todėl mokytojai grįžo prie kasdienių darbų.
„Kaip darbdaviui man sunku vertinti streiką. Bet iš esmės pačią idėją aš palaikau, idėja tikrai gera“, – komentavo direktorius.
Kadangi gimnazijoje buvo paskelbta gripo epidemija, savaitę vaikai į mokyklą nėjo, taigi dėl streiko mokiniai nenukentėjo, direktoriaus teigimu, jokių nusiskundimų iš mokinių tėvų gauta nebuvo.
