Moksleiviams „kultūrinti“ – Kultūros pasas

Jau nuo šių mokslo metų pradžios, rugsėjo mėnesio, šalies moksleiviams bus pradėti dalinti Kultūros pasai. Anot Kultūros ministerijos, Kultūros pasas – ilgalaikė priemonė, skirta visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems kultūros ir meno paslaugas. Skamba gražiai. Tačiau „Rinkos aikštė” pasidomėjo, ar taip yra iš tikrųjų ir ar visi galės juo pasinaudoti?

Pasą gaus ne visi iš karto

Pasak Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Jolitos Bečienės, Kultūros pasu nuo šių metų rugsėjo 1 d. galės naudotis visų pradinių klasių mokiniai, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – visi Lietuvos mokiniai.

Kiekvienais kalendoriniais metais vienam mokiniui bus skiriama 15 eurų (2018.09.01 – 2018.12.31 laikotarpiui 5 eurai).

Kokiomis kultūros paslaugomis galės naudotis mokiniai už šią sumą, kol kas dar iki galo nėra aišku.

„Dar šį mėnesį Kultūros ministerijos svetainėje planuojama paskelbti kvietimą teikti siūlymus kultūros paso paslaugų atrankai, – kalbėjo specialistė. – Savo projektus galės teikti kultūros ir meno įstaigos, menininkai ir kultūros edukatoriai, kurie rengia ir siūlo mokiniams kultūros ir meno renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros ir meno renginius, papildytus kultūrine edukacija.”

[quote author=“Aut. past.“]Pasidomėjus, ar naujuoju Kultūros pasu bus galima „susimokėti“ ir už kokius nors kultūrinius, meninius būrelius, pvz. fotografijos, dailės ar kitus, J. Bečienė atsakė neigiamai.[/quote]

Paklausta, ar naujuoju Kultūros pasu bus galima „susimokėti“ ir už kokius nors kultūrinius, meninius būrelius, pvz. fotografijos, dailės ar kitus, J. Bečienė atsakė neigiamai.

„Būrelių finansavimas per kultūros pasą vykdomas nebus, – teigė pašnekovė. – Kultūros paso lėšos yra skirtos tik kultūros ir meno paslaugoms, kurios atitiks atrankos kriterijus ir bus įtrauktos į kultūros paso paslaugų rinkinį.”

Kultūros pasas „atkeliaus” per mokyklas

Anot ministerijos atstovės, Kultūros pasas nėra dokumentas, kuris bus įteiktas kiekvienam asmeniui. Tai – priemonė visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas.

„Paslaugos, atitinkančios numatytus kriterijus, bus skelbiamos viešai informacinėje sistemoje, kurioje bus administruojama visa priemonė, – kalbėjo J. Bečienė. – Mokyklų mokytojai ir 9-12 klasių mokiniai turės savo paskyras informacinėje sistemoje, kur matys jiems skiriamų lėšų likutį, atliks kultūros paslaugų paiešką ir rezervaciją. Mokinius kultūros pasas pasieks per mokyklas, todėl atskirai kreiptis niekur nereikės.”

Miestuose pasu pasinaudoti ir tuos pinigus išleisti – jokių problemų. Tačiau kaip bus su kaimo vietovėmis, kur mažai arba iš viso nėra kultūrinių renginių? Be to, reikalingas ir pavėžėjimas…

Pasidomėjus, ar naujuoju Kultūros pasu bus galima „susimokėti“ ir už kokius nors kultūrinius, meninius būrelius, pvz. fotografijos, dailės ar kitus, J. Bečienė atsakė neigiamai.

„Kultūros paso koncepcijos projekte yra nustatyta rekomendacija savivaldybėms ir mokyklų savininkams pagal poreikį užtikrinti mokinių grupių ar klasių pavėžėjimą į pasirinktas kultūros paso paslaugas, – sakė ministerijos atstovė. – Be to, koncepcijos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos, bendradarbiaudamos su Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybėmis, mokyklomis ir mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.“

[quote author=“J. Bečienė“]Kultūros pasas – tai priemonė visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas.[/quote]

Įžvelgia ir privalumų, ir trūkumų

Kėdainių suaugusių ir jaunimo mokymo centro fotografijos ir dailės mokytoja Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė pačią projekto idėją giria, tačiau įžvelgia ir silpnųjų jo pusių. „Idėja gera, bet, mano manymu, komplikuota. Pačiame projekto apraše silpnoji pusė nurodyta – vaikų nuvežimas į tam tikrą vietą, kur bus vykdoma veikla. Taip pat finansiniai sunkumai, – vardijo mokytoja. – Tiesą pasakius, nesupratau, kaip viskas bus organizuojama. Todėl konkretaus atsakymo, ar reikalingas Kultūros pasas, kol kas neturiu.“

Mokytoja taip pat negalėjo pasakyti, ar minėtas mokymo centras dalyvaus programoje. Tai, anot jos, nuspręs vadovybė.

Kad ir kiek būtų neaiškumų ir nežinomybės būsimajame projekte, pasak A. Kanapeckaitės-Čerenkovienės, jis, be abejo, pritrauks daugiau moksleivių į įvairias edukacines ir kultūrines veiklas.

„Tik, man atrodo, kad skiriama suma yra per maža“, – įsitikinusi pašnekovė.

Paklausta, ar kaimuose ir kitose atokesnėse vietovėse besimokantys vaikai galėtų susidomėti toliau vykstančiais renginiais, mokytoja svarstė, kad atstumas didelės įtakos tam padaryti neturėtų.

„Dėl kaime besimokančių vaikų sunku pasakyt. Yra mokyklų, kurioms vietovė neturi įtakos. Jos vykdo įvairią veiklą: veža vaikus į įvairias parodas, renginius, projektus“, – kalbėjo A. Kanapeckaitė-Čerenkovienė.

Anot jos, netgi būna atvirkščiai, kad dažnai miesto mokyklos vykdo tik privalomą ugdymo programą ir nedaug dėmesio skiria neformaliam švietimui.

„Galbūt Kultūros pasas turės motyvacijos atokesnėms mokykloms suorganizuoti išvykas į įvairius meno renginius dažniau nei įprastai“, – vylėsi mokytoja.

[quote author=“A. Kanapeckaitė-Čerenkovienė“]Idėja gera, bet, mano manymu, komplikuota. Pačiame projekto apraše silpnoji pusė nurodyta – vaikų nuvežimas į tam tikrą vietą, kur bus vykdoma veikla. Taip pat finansiniai sunkumai.[/quote]

Pradžia gali būti sunki ir komplikuota

Tuo metu Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė įsitikinusi, kad būsima naujovė šalies moksleiviams yra reikalinga ir naudinga.

„Buvau Kultūros ministerijoje kaip tik tada, kai pristatinėjo Kultūros pasą. Tokie dalykai egzistuoja daugelyje Europos valstybių. Ir jie pasiteisina, – kalbėjo centro vadovė. – Dar ikikriziniais laikais mokinių krepšelyje buvo skiriamos lėšos tokiai pažintinei veiklai, t.y. muziejams, pažintinėms ekskursijoms organizuoti. Mes klausėme ministerijos atstovų, ar tos lėšos išliks. Jie patikino, kad išliks, o Kultūros pasas bus atskiras dalykas.“

Pasak pašnekovės, yra kuriama ir atskira informacinė sistema, per kurią reikės pateikti paraiškas dėl dalyvavimo programoje.

„Aišku, yra daug klaustukų ir dėl techninių dalykų, bet, kai viskas startuos, tada ir pažiūrėsime, – sakė A. Pečiulytė. – Kaip aš suprantu, nuo rugsėjo mėnesio pasas bus skiriamas tik pradinių klasių mokiniams, o nuo 2019 metų sausio ir visiems likusiems. Gal ir teisingai. Reikia iš pradžių pabandyti su mažesniaisiais todėl, kad pradinukams vis tiek dėsto vienas mokytojas ir jiems pasirinkti kažkokias edukacines programas arba muziejus yra daug paprasčiau negu susiderinti su keliais mokytojais.“

[quote author=“A. Pečiulytė“]Buvau Kultūros ministerijoje kaip tik tada, kai pristatinėjo Kultūros pasą. Tokie dalykai egzistuoja daugelyje Europos valstybių. Ir jie pasiteisina.[/quote]

A. Pečiulytė: „Kaimiškoms vietovėms bus didesnė paskata“

Centro vadovė įsitikinusi, kad programoje dalyvauti tikrai verta, nes visi Kėdainių krašto muziejaus padaliniai tikrai turėtų, ką pasiūlyti.

„Kadangi Daugiakultūris centras yra muziejaus padalinys, tai mes tikriausiai teiksime paraišką nuo Kėdainių krašto muziejaus, – svarstė A. Pečiulytė. – Pačiame muziejuje – tiek Arnetų name, tiek 1963-ųjų sukilimo muziejuje Paberžėje, tiek pas mus, Daugiakultūriame centre, tikrai yra gerų edukacinių programų. Verta dalyvauti, kad mokiniai atkreiptų dėmesį ir edukacinėse programose galėtų lankytis ne iš tėvų kišenės, o iš Kultūros paso.“

Anot pašnekovės, naujoji programa paskatins ne tik mokinius labiau domėtis viskuo, bet ir konkurenciją tarp muziejų, teatrų, galbūt net ir koncertinių organizatorių, kurie organizuoja kultūrinius renginius.

Kalbant apie kaimiškų vietovių moksleivius, A. Pečiulytė įsitikinusi, kad atsiradus Kultūros pasui, mažesniem miestams, kaimiškoms vietovėms tikrai bus didesnė paskata aplankyti pasirinktas edukacines programas ir atstumas neturėtų turėti didelės reikšmės. „Jiems ir dabar yra sudėtinga. Tačiau turbūt visos kaimiškosios mokyklos turi geltonuosius autobusėlius, kuriais vaikus vežioja į mokyklas. Taigi, į kokį muziejų juos taip pat gali atvežti, – teigė Daugiakultūrio centro vadovė. – Tik klausimas, kiek pačioms mokykloms užteks tų lėšų, ar pagal poreikius galės vežioti į tuos edukacinius dalykus“. Pasak pašnekovės, mokyklos turėtų sudaryti tokią galimybę. Aišku, 15 eurų nėra daug, bet priklauso, kur važiuos.

„Ir dabar negali sakyti, kad kaimiškųjų mokyklų mokiniai neatvažiuoja į edukacines programas. Važiuoja jie, bet čia bus, ko gero, didesnė paskata, – įsitikinusi A. Pečiulytė. – Ir tie mokiniai vienu atvažiavimu galės pasirinkti galbūt ne vieną, o dvi edukacines programas – muziejų ir dar kažką.“

[quote author=“A. Pečiulytė“]Kaip suprantu, nuo rugsėjo mėnesio pasas bus skiriamas tik pradinių klasių mokiniams, o nuo 2019 metų sausio ir visiems likusiems.[/quote]

Direktorės teigimu, viena edukacinė programa kainuoja apie 2 eurus. Tad, nors ir atrodytų skiriama suma yra nedidelė, tačiau jos turėtų užtekti ne vienai programai. „Sakykim, jeigu viena klasė per pusmetį atvažiuoja į kokias nors dvi edukacines programas, tai tikrai labai gerai, nes iš tiesų yra tokių mokyklų ir mokinių, kurių niekada neatveda. Tai šiuo atveju jie tikrai galės pasinaudoti, – kalbėjo pašnekovė. – Pavyzdžiui, kai kurie ir istorijos mokytojai sako: „Mes galėtume atvesti į daug daugiau edukacinių programų, bet mes visą laiką turime prašyti iš mokinių pinigų.“ Taigi, aš sakyčiau, jeigu tos edukacinės programos po 2 eurus, tai, prašau, kiek per metus jų gali pasirinkti.“

Į kultūrinį gyvenimą ir po mokyklos

Apibendrindama Kultūros paso idėją ministerijos atstovė J. Bečienė pabrėžė, kad 1-8 klasių mokiniai kultūros pasu galės naudotis tik su grupe ar klase, o 9-12 klasių mokiniai – su grupe, klase ar individualiai.

Mokyklos ir mokyklų savininkai bus atsakingi už mokinių dalyvavimą Kultūros paso rinkinyje siūlomose paslaugose ir prižiūrės 1–12 klasių mokinių naudojimąsi Kultūros paso paslaugomis ir tam skirtomis lėšomis bei pagal poreikį organizuos grupių ar klasių dalyvavimą.

[quote author=“A. Pečiulytė“]Naujoji programa paskatins ne tik mokinius labiau domėtis viskuo, bet ir konkurenciją tarp muziejų, teatrų, galbūt net ir koncertinių organizatorių, kurie organizuoja kultūrinius renginius.[/quote]

„Taip pat svarbu būtų paminėti, kad sudaranat galimybes naudotis ne tik grupėmis, bet ir individualiai, siekiama formuoti individualius vartojimo įgūdžius, kad, baigę mokyklą ir nebeturėdami paso lėšų, Lietuvos piliečiai ir toliau įsitrauktų į kultūrinį gyvenimą, – kalbėjo specialistė. – Labai svarbu, kad vyresnieji mokiniai rodytų iniciatyvą ir patys burtųsi į grupes, su kuriomis lankysis ir dalyvaus kultūros paso paslaugose.“

Kultūros ministerijos duomenimis, pasu mokiniai galės naudotis iki mokyklos baigimo.