Kėdainių gimnazistai – pasiruošę gelbėti gyvybes

Statistika yra negailestinga: sustojus širdžiai, vos po keturių minučių žmogaus smegenys pradeda mirti. Numiršta jos per aštuonias. Būtent tiek minučių miesto teritorijoje vidutiniškai užtrunka greitoji medicinos pagalba, kol pasiekia iškvietimo vietą. Ką jau kalbėti apie užmiesčio vietoves, į kurias medikai atvyksta tik per 15–30 minučių.

[quote author=”T. Beinortas”]Jau pirmojoje mūsų projekto stotelėje – Šviesiojoje gimnazijoje – išgirdome herojiškų istorijų. Jos mums buvo pasakytos gana tyliai, bet jos egzistuoja.[/quote]

Lietuvoje, staigiai praradus širdies funkcijas, iš šimto žmonių išgyvena tik penki.

„Vidurkis toks, kad, atvykus kvalifikuotai pagalbai, žmogus daugeliu atvejų yra nebegyvas, – sako respublikinio projekto „Auksinės minutės“ iniciatorius, Didžiojoje Britanijoje gydytoju dirbantis Tumas Beinortas. – Lietuvoje kasmet širdis sustoja daugiau nei 3 000 žmonių, didžioji dalis jų nesulaukia gaivinimo ir tik keli procentai išgyvena iki išėjimo iš ligoninės. Palyginimui, Olandijos mieste Leidene širdies sustojimas kur kas dažniau baigiasi gerai, nes 76 % atvejų praeiviai sugeba atlikti širdies masažą, 39 % atvejų – sėkmingai suteikiamas elektrošokas ir net 30 % žmonių po širdies sustojimo išgyvena bent vienerius metus.“

Reaguoti būtina žaibiškai

Aštuoniasdešimties savanorių – medicinos įstaigų darbuotojų, medicinos studentų komanda – šią savaitę startavo su respublikiniu projektu „Auksinės minutės“. Pirmąja jo stotele tapo Kėdainių šviesioji gimnazija. Kitą savaitę savanoriai persikels į Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją.

„Esame jaunieji gydytojai, studentai, važinėsime po visas Lietuvos mokyklas laisvu nuo darbo ar mokslo laiku ir savanoriškai mokysime moksleivius, kaip atlikti gerą, kokybišką gaivinimą širdies sustojimo atveju. Tai – situacija, kuri reikalauja labai geros ir kokybiškos pagalbos ir arti esančių žmonių nedelsiant, nes greitosios medicinos pagalbos atvykimas užtrunka ilgiau, nei padaroma nepataisoma žala žmogaus smegenims arba jos apskritai miršta. Siekiame kuo daugiau žmonių išmokyti suteikti kokybišką gaivinimą“, – „Rinkos aikštei sakė T. Beinortas.

[quote author=”Aut. past.”]Projekto savanoriai tikina girdintys istorijų, kaip aplinkiniai sutrinka, kuomet šalia jų tiesiog pargriūva kitas žmogus. O ką jau kalbėti apie tai, kai jis ant žemės sukniumba sustojus širdžiai. Jų teigimu, dažnas išsigąsta, nes neturi praktikos ir dažnai nė nežino ko griebtis. Savanoriai viliasi, kad projekte „Auksinės minutės“ apmokyti visos šalies moksleiviai, ištikus nelaimei, nepasimes ir puls į pagalbą.[/quote]

Per metus – bent dešimt tūkstančių moksleivių

Minimalus projekto komandos siekis – bent dešimt tūkstančių gerai gaivinimo apmokytų moksleivių per metus. „Trylikos metų vaikas – septintokas – jau yra pajėgus atlikti visavertį gaivinimą. Lietuvoje šiandien yra 162 tūkst. septintų–dvyliktų klasių moksleivių, kurie to turėtų būti apmokomi privalomai, tačiau nėra. Tikimės, kad ši iniciatyva, kylanti „iš apačios“, kurią vykdo jaunų, veiksnių žmonių grupė, išsikristalizuos ir atkreips visuomenės dėmesį. Mes viliamės, kad tai, tegu ir ne „Auksinių minučių“ vardu, bet taps tęstiniais mokymais, kurie vyks kasmet. Vyks tam, kad didelė dalis visuomenės būtų apmokyta privalomai, – didelių projekto „Auksinės minutės“ ambicijų neslepia T. Beinortas. – Tikime, kad „iš apačios“ galime sukurti gerą iniciatyvą, kuri pamažu taptų nacionaline. Dviračio neišradinėjame. Užsienio šalys, ypatingai – Skandinavijos, ta pati Olandija – jau seniai vykdo panašius projektus. Gaivinimo mokomi moksleiviai, Olandijoje tokius mokymus darbuotojams privalo pravesti darbdaviai. Nedarome to dėl kaži kokios komercinės naudos – mes nuoširdžiai tikimės pakeisti visą Lietuvos veidą.“

Sukrėtė L. Donskio mirtis

Idėjos iniciatorius T. Beinortas pripažįsta: apie tai, kad moksleiviai turėtų būti mokomi suteikti kokybišką gaivinimą pradėjęs svarstyti dar prieš ketverius metus.

„Manau, kad ne aš vienas apie tai galvojau. Šita mintis rezgėsi daugelio galvose, bet niekas tiesiog neapsiėmė šito daryti, – pasakoja jaunas medikas. – Ko gero, labiausiai mane sukrėtė Leonido Donskio mirtis tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Tai – vieta, kuri ūžia dvidešimt keturias valandas per parą. Tai – vieta, kurioje yra trys automatiniai širdies defibriliatoriai, liaudyje žinomi kaip elektros šoko aparatai. Ir žmogui niekas nesugebėjo atlikti gero gaivinimo. Nesugebėjo atlikti tokio elementaraus dalyko kaip krūtinės paspaudimai, įpūtimai ir defibriliacija. Žmogus numirė dar prieš atvykstant greitajai pagalbai. Tai buvo pavyzdys, kuris galiausiai pastūmėjo imtis šios iniciatyvos, prie kurios kartu dirbo daug žmonių ir toliau sunkiai pluša visa grupė savanorių.“

 „Apeiti“ 112, skambinti 033

„Auksinės minutės“ projekto metu moksleiviai yra mokomi, kaip atpažinti žmogų su sustojusia širdimi, efektyviai atlikti gaivinimą, gauti aplinkinių žmonių pagalbą, išsikviesti medikus, sekti dispečerės nurodymus, kaip daryti efektyvų gaivinimą krūtinės paspaudimais, gaivinimą su oro įpūtimais, kaip liepti greta esančiam atnešti širdies defibriliatorių ir kaip juo naudotis.

[quote author=”T. Beinortas”]Vidurkis toks, kad, atvykus kvalifikuotai pagalbai, žmogus daugeliu atvejų yra nebegyvas.[/quote]

„Mes akcentuojame, kad moksleiviai skambintų greitosios medicinos pagalbos numeriu 033. Žinau, kad šiuo metu šalyje vyksta įvairūs politiniai procesai, mąstoma apie šio numerio naikinimą. Mano nuomone, Bendrasis pagalbos centras neturi gerai ištreniruotų dispečerių – jie vis vien skambinantįjį nukreipia į greitąją medicinos pagalbą. O taip yra prarandamos labai svarbios minutės situacijoje, kurioje vos viena minutė gali kainuoti gyvybę“, – neslepia T. Beinortas.

Šansai „užvesti“ širdį mažėja kas minutę

T. Beinortas primena, kad gaivinimas turi būti atliekamas iki tol, kol atvyksta greitoji pagalba. „Gaivinimą atlikdami mes „nupirkinėjame“ laiką, iki kol numiršta smegenys. O smegenys juk – pirmasis organas, kuris numiršta sustojus širdžiai. Joms numirus yra diagnozuojama biologinė mirtis. Su efektyviais krūtinės paspaudimais mes cirkuliuojame po žmogaus organizmą kraują, aprūpiname smegenis deguonimi ir taip palaikome žmogaus gyvybingumą, – „Rinkos aikštei“ sakė „Auksinių minučių“ projekto iniciatorius. – Todėl moksleiviams akcentuojame, kad labai svarbu stiprūs, geri paspaudimai, kurie imituotų širdies darbą. Jeigu netoli yra defibriliatorius, aparatas, galintis atkurti širdies plakimą, naudojame jį tam, kad vietoje „užvestume“ žmogaus širdį, nes kiekvieną minutę šansai ją „užvesti“ mažėja.“

Džiaugiasi Kėdainių gimnazistais

Paklaustas, kokie gi įspūdžiai iš pirmosios projekto „Auksinės minutės“ stotelės – Kėdainių šviesiosios gimnazijos, T. Beinortas neslepia: nustebino jį ir moksleivių aktyvumas, ir kokybiškas darbas su manekenais, ir… gimnazistų branda.

[quote author=”T. Beinortas”]Lietuvoje kasmet širdis sustoja daugiau nei 3 000 žmonių, didžioji dalis jų nesulaukia gaivinimo ir tik keli procentai išgyvena iki išėjimo iš ligoninės.[/quote]

„Didžioji dalis Šviesiosios gimnazijos moksleivių dirba labai šauniai. Gaivinimą atliko labai kokybiškai ir gerai. Aš, asmeniškai, sužavėtas ne tik tuo, kaip vaikai dirbo su manekenais, bet ir jų pačių branda, – įspūdžiais dalijosi T. Beinortas. – Jau pirmojoje mūsų projekto stotelėje – Šviesiojoje gimnazijoje – išgirdome herojiškų istorijų. Jos mums buvo pasakytos gana tyliai, bet jos egzistuoja. Vienas devintokas pasakojo, jog pernai iš ežero nepažįstami žmonės ištraukė skenduolį. Niekas nežinojo, ką daryti, o jis prišoko prie žmogaus ir pradėjo spaudyti krūtinę, daryti gaivinimą. Vos po kelių akimirkų žmogus didelę dalį vandens atrijo ir pradėjo kvėpuoti. Vaikinas išgelbėjo skenduoliui gyvybę. Kitas atvejis – dabar jau gimnazistas, kuomet tebuvo dešimties, darė mamai gaivinimą. Ši patyrė galvos traumą, buvo sustojęs jos kvėpavimas bei širdis. Gaivindamas vaikinas išgelbėjo savo mamos gyvybę. Turime tokių istorijų tarp pirmųjų dviejų šimtų moksleivių, kuriuos apmokėme. Tai – jauni herojai, apie kuriuos niekas nieko nežino.“

[#gallery=984#]