Miškų gaisringumas jau minimalus
Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio padalinio (į šį padalinį įeina ir Kėdainių rajono miškai) duomenimis, rugpjūčio 9–12 dienomis mūsų rajono miškuose vyravo pirmos klasės miškų gaisringumas./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Rugpjūčio pirmomis dienomis nulijęs gausesnis lietus ir kritusi oro temperatūrą miškams atnešė naudos. Miškininkai džiaugiasi, kad vos prieš keletą dienų Kėdainių rajono miškuose vyravęs labai aukštas – net ketvirtos klasės – miškų gaisringumas krito iki žemiausio lygio – pirmos klasės. Tai reiškia, kad šiuo metu miške kilti gaisrui yra labai maža tikimybė.
Smarkiai krito
Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio padalinio (į šį padalinį įeina ir Kėdainių rajono miškai) duomenimis, rugpjūčio 9–12 dienomis mūsų rajono miškuose vyravo pirmos klasės miškų gaisringumas.
Kai tuo metu prieš keletą dienų jis siekė labai aukštą – ketvirtos klasės – miškų gaisringumo lygį. Miškininkai sako, kad gaisringumo lygį taip greitai ir kardinaliai sumaino krituliai – lietus ir nukritusi oro temperatūra.
Visą vasarą ir rudeniop Kėdainių rajono miškai sulaukia daug lankytojų. K. Ališauskaitės-Armalienės teigimu, lankantis miškuose visuomet būtina elgtis atsakingai ir atsargiai.
Aut. past.
Pasikeitė kardinaliai
„Mūsų rajono miškai nėra labai degūs, tačiau turime tokių vietų, kuriuose turime būti labai atsargūs. Vienas tokių – Babėnų šilas. Kėdainių rajono miškų masyve šį tašką galėtume pavadinti karštuoju“, – pažymėjo miškininkė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studentė Karolina Ališauskaitė-Armalienė.
Daug lankytojų
Visą vasarą ir rudeniop Kėdainių rajono miškai sulaukia daug lankytojų.
K. Ališauskaitės-Armalienės teigimu, lankantis miškuose visuomet būtina elgtis atsakingai ir atsargiai. Nes, kaip rodo statistika, dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą.
„Miške dabar labai greitai gali užsiliepsnoti sausa žolė, spygliai, dervingos medžių šakelės, sausos samanos. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Todėl esant sausam ir karštam orui, juos kūrenti miške draudžiama.
Beje, vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų nurodymus“, – pabrėžė miškininkė.
Prašo supratimo
Valstybinių miškų urėdija primena, kad priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–50 eurų baudą.
Už miško naikinimą arba žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560–1 200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.
Pastebėjus degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, gyventojų prašoma apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
