Mirštančių nuo narkotikų daugėja ir Kėdainiuose

Narkotikų dekriminalizavimas lieka vienu iš šios valdžios prioritetų, nepaisant to, kad vartojančiųjų narkotikus ir mirštančių nuo jų skaičiai – šokiruoja. Net ir tokiame rajone kaip Kėdainiai, kur jaunų žmonių sparčiai mažėja ir dominuoja vyresnio amžiaus gyventojai, mirčių nuo psichotropinių medžiagų vartojimo skaičiai praėjusiais metais buvo didžiausi per pastaruosius penkerius metus. Ir tokios gąsdinančios tendencijos vyrauja net nepaisant to, kad savivaldybė yra dosni finansuojant įvairius narkotikų prevencijos projektus.

Kėdainių rajone narkotikų vartojimas paplitęs mažiau, bet mirčių daugėja

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) kartu su Higienos institutu pastaruosius penkerius metus atidžiai analizavo rajono gyventojų gyvenimo kokybės, sveikatos ir rizikingos elgsenos, įskaitant ir narkotines bei psichotropines medžiagas, tendencijas ir paplitimą Kėdainių rajone.

Šio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 metais narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas Kėdainių rajone vartojo 0,5 proc. suaugusių žmonių – 1 000 gyventojų teko 11 tokių atvejų, o 2022 metais – jau 7,8 proc. rajono gyventojų vartojo narkotikus – 96 atvejai 1 000 gyventojų. O kiek yra narkotikus vartojančių vaikų ir nepilnamečių jaunuolių, juolab kad nuolat girdime, kaip į gydymo įstaigas net ir iš mokyklų papuola kažko pavartoję ir prisirūkę vaikai, suskaičiuoti realiai net ir neįmanoma.  

Galima guostis nebent tuo, kad Kėdainių rajone narkotikai tarp suaugusių žmonių paplitę kiek mažiau lyginant su Lietuvos vidurkiu. Kaip jau minėta, Kėdainių krašte praėjusiais metais nustatyti 96 vartojimo atvejai 1 000 gyventojų, kai Lietuvoje tokiam pačiam gyventojų skaičiui buvo nustatyti 115 atvejų.

Izoliacija dėl COVID-19 žmones stūmė į pragaišties liūną

Kėdainių VSB visuomenės sveikatos specialistė Agnė Ruzgutė pabrėžė, kad narkotikų vartojimas gali turėti su sveikata susijusių pasekmių. Narkotinės medžiagos gali pažeisti smegenų dalis, sukelti kraujo krešulius, širdies smūgį ar trombozę ir kitas sunkias lėtines bei infekcines ligas.

Pasak specialistės, praėjusiais metais Kėdainių rajone buvo fiksuoti 3 mirties atvejai nuo narkotikų sąlygotų priežasčių. Tai yra didžiausias su narkotikų vartojimų siejamų mirčių skaičius per pastaruosius penkerius metus.

Tokia mirčių didėjimo tendencija pastebima ir visose kitose Lietuvos savivaldybėse.

A. Ruzgutės manymu, galima daryti prielaidą, jog situacija pablogėjo COVID-19 pandemijos metu, kuomet griežtos karantino sąlygos ir socialinė izoliacija galimai paveikė daugelį Lietuvos gyventojų.

„Analizuojant ir lyginant suaugusiųjų gyvensenos tyrimus, socializacijos stoka turėjo įtakos gyvenimo kokybės, sveikatos ir rizikingo elgesio rodiklių reikšmių pokyčiams, – komentavo Kėdainių VSB visuomenės sveikatos specialistė. – Gyventojai tapo mažiau fiziškai aktyvūs, pablogėjo mitybos įpročiai, padidėjo dalis vartojusių alkoholį, tabako gaminius, elektronines cigaretes ir narkotines ar psichotropines medžiagas per pastaruosius metus.“

Kaip pastebėjo A. Ruzgutė, nelegalių medžiagų platinimo ir įsigijimo galimybės COVID-19 pandemijos metu taip pat galimai supaprastėjo per internetą, socialinius tinklus ir anoniminius profilius, kurie nereikalauja tiesioginio kontakto. 

Daugėjo mirčių, didėjo ir finansavimas

Vienas iš būdų užkirsti kelią mirtims, susijusioms su narkotikų vartojimu, – pasirūpinti juos vartojančiais. Tai yra daroma vadinamuosiuose Žemo slenksčio kabinetuose. Toks kabinetas nuo 2007 metų veikia ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC), kur kasmet paslaugos teikiamos maždaug 40–50 narkotikus vartojančių asmenų.

„Tačiau Žemo slenksčio paslaugų teikimas daugiausia yra finansuojamas iš projektinių lėšų, todėl nėra nuolatinis ir nepertraukiamas. Tuo metu, kai paslaugos neteikiamos, prarandami ryšiai ir kontaktai su vartojančiais narkotikus, nebeužtikrinamas pasiektų rezultatų tęstinumas“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės gydytoja Sandra Buinovskienė.

Vis tik pastaraisiais metais veikla buvo vykdoma nepertraukiamai, o Žemo slenksčio kabineto  išlaikymui ir veikimui 2016–2020 metais iš Europos socialinio fondo lėšų buvo skirta 64 tūkst. 963 eurai.

Per minėtą laikotarpį Žemo slenksčio paslaugų kabinete apsilankė 4 tūkst. 278 asmenys. Po tokių apsilankymų, pavyzdžiui, vien 2011 metais Kėdainių rajone nustatyta 11 naujų ŽIV užsikrėtimo atvejų.

Vėlesniais metais ir toliau buvo skiriamas nemenkas ES ir valstybės biudžeto lėšų finansavimas tokio kabineto veiklai vykdyti bei priemonėms įsigyti (2020 m. – 24 tūkst. eurų, 2021 m. – 27 tūkst. eurų, 2022 m. – 26 tūkst. eurų). 

Tačiau nepaisant to, mirčių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo skaičius auga. Kartu su mirčių skaičiaus didėjimu, padidėjo ir 2023 metams skirtas tokios prevencinės veiklos finansavimas. Iš savivaldybės biudžeto skirta 4 tūkst. 800 eurų, dar 4 tūkst. 650 eurų pridėjo PSPC, o 2023 m. įgyvendinant projektą „Žemo slenksčio paslaugų teikimo Kėdainių rajone stiprinimas ir plėtra“, Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) jam skyrė 35 tūkst. 800 eurų finansavimą iš Valstybės biudžeto lėšų.

Kiekvienam – individualus dėmesys

Kėdainių PSPC programų koordinatorė Jūratė Vaitonienė skaičiuoja, kad teikiant žemo slenksčio paslaugas vidutiniškai per mėnesį išdalijama apie 700 švirkštų, atitinkamai surenkama trečdaliu mažiau panaudotų, išdalijama apie 200 prezervatyvų, atliekama apie 20 greitųjų ŽIV, kitų infekcinių bei lytiškai plintančių ligų testų, suteikiamos apie 25 paslaugos paramos maistu, išdalijama 10 savikontrolės ŽIV testų, suteikiama 10 žaizdų perrišimo paslaugų, veikia 2 savitarpio pagalbos grupės, kuriose dalyvauja 10 žmonių, suteikiamos 7 individualios ir 2 šeimos nariams psichologo konsultacijų paslaugos, suteikiama apie 100 informavimo paslaugų.

Tačiau savivaldybės gydytoja S. Buinovskienė pažymėjo, kad pagal 2021 m. VšĮ Kėdainių PSPC ŽS paslaugų statistinius duomenis, vienas asmuo, švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojas, per metus vidutiniškai gavo apie 70 švirkštų ir tai yra nepakankamas kiekis.

„Tai toli gražu nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, kad vienam Žemo slenksčio kabineto klientui per metus reikia išduoti bent 200 švirkštų. Mažesnių miestų bendruomenėje yra išlikusi didelė tokių asmenų ir jiems teikiamų paslaugų stigmatizacija. Todėl labai svarbią reikšmę čia įgyja viešinimo kokybė, advokacijos priemonės ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas“, – komentavo savivaldybės gydytoja.

Šiuo metu Žemo slenksčio kabineto paslaugos Kėdainių PSPC teikiamos tik pilnamečiams asmenims. Paklausta, ar į tokį kabinetą atėjusiam asmeniui iš karto siūloma kokia nors pagalba, kad jis nustotų vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, ar tiesiog jam duodamos reikalingos priemonės, suteikiama pagalba ir toliau „paleidžiamas“ iki kito apsilankymo, Kėdainių PSPC Žemo slenksčio kabineto socialinė darbuotoja Lina Dubauskienė aiškino, kad pagalba paslaugų gavėjui teikiama pritaikant ją paslaugų gavėjo poreikiams, vadovaujantis individualiu dėmesiu.

„Užmegztas kontaktas duoda žymiai didesnes galimybes nukreipti žmogų į sveikimą – tai žemo slenksčio kabinetų nauda“, – sakė L. Dubauskienė.

Pasak jos, didžioji dalis besilankančiųjų yra nuolatiniai klientai: „Tačiau mūsų kabineto darbuotojų įdirbio dėka pritraukiami ir nauji klientai.“

Metadonu šiuo metu gydomi 6 asmenys

Dar viena pagalba vartojantiems narkotines medžiagas, bet norintiems nuo jų atprasti asmenims – metadono programa.

Pasak J. Vaitonienės, gydymas metadonu gali būti rekomenduojamas nustačius priklausomybę nuo opioidų (heroino, aguonų nuoviro, fentanilio ir kt.). Jis normalizuoja asmens savijautą ir slopina potraukį opioidams.

„Metadono terapijos trukmė yra individuali, nustatyta, kad ilgesnis gydymo kursas paprastai lemia didesnę jo sėkmę. Gydymo metadonu laikotarpiu pacientui rekomenduojamas individualus ir (ar) grupinis socialinis darbas, kurio metu stiprinama paciento savivertė, gebėjimas pačiam spręsti savo problemas. Šiuo metu pakaitinio palaikomojo gydymo metadonu yra gydomi 6 pacientai“, – komentavo pašnekovė.

Anot jos, džiugina tai, kad po apsilankymo Žemo slenksčio kabinete tenka išgirsti ir sėkmės istorijų.

„Keli paslaugų gavėjai, pradėję nuo Žemo slenksčio kabineto paslaugų, po motyvacijų/konsultavimų bei tarpininkavimo įveikė pakaitinio palaikomojo gydymo kursą metadonu, jį sėkmingai baigė ir šiuo metu yra „švarūs“, – sakė Žemo slenksčio kabineto socialinė darbuotoja L. Dubauskienė.