Mindaugines paminėjo aktyviai
Judėjimo nariai Mindaugines šventė aktyviai – iš anksto atlikę namų darbus jie pasidalino ir aplankė krašto atmintinas vietas/ „Mūsų krašto sėkmei“ socialinio tinklo nuotr.
Eglė KUKTIENĖ
Ar kada susimąstėtė, kiek Kėdainiuose yra lankytinų vietų, kurios yra sietinos su valstybingumu, meile savo šaliai, kovas už laisvę? Jei bandote skaičiuoti ant abiejų ankų pirštų, įspėjame – jų tikrai nepakaks. Judėjimas „Mūsų krašto sėkmei“ šias Mindaugines nusprendė paminėti kitaip – lankydami kiek labiau primirštas atmintinas vietas. Juk jos nusipelnė kiekvieno iš mūsų dėmesio ne ką mažiau, nei populiariausi krašto paminklai.
Daugiau, kaip 80
Kėdainių krašto muziejus yra paruošęs lankstinuką, kuriame nurodytos atmintinos Kėdainių vietos pagal seniūnijas. Lankstinuką galima gauti muziejuje arba Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centre.
Jame galima rasti daugiau, kaip 80 lankytinų vietų sąrašą, o kai kurios jų gyventojų yra kiek primirštos. Tiesa, jos toli gražu ne apleistos.
„Visos lankytinos vietos, paminklai, kryžiai, kuriuos aplankėme, buvo prižiūrėti, sutvarkyti. Seniūnijos apie kiekvieną paminklą gerai žino, ir tų vietų nepamiršta sutvarkyti.
Norėjome pagerbti šalies valstybingumą stačiusius žmones. Esmė ta, kad dažnu atveju yra vis norima statyti naujus paminklus, naujas atminimo lentas. Bet tiesa ta, kad mesu jų jau turime tiek daug! Tik raskime laiko kiekvieną jų aplankyti, apie kiekvieną žinoti.
Turime labai daug įdomių vietų.
Pamanėme, kad galėtume atsisukti į tai, ką jau turime, ir galbūt iš naujo pagalvoti, kaip tas primirštas vietas įveiklinti.
Gal seniūnijos ras kaip pasinaudoti dalyvaujamuoju biudžetu, sugalvos, kaip atmintinas vietas padaryti patrauklesnes kėdainiečiams ir miesto svečiams“, – svarstė judėjimo pirmininkas Paulius Aukštikalnis.
Jis pridūrė, kad laiko aplankyti visus paminklus neužteko, tačiau tokiu būdu paminėtos Mindauginės tapo akstinu skirti laiko ir kitų atmintinų vietų aplankymui, nors ir kiek vėliau.
Buvo ir namų darbų
Šios idėjos ir tokių Mindauginių paminėjimo idėjinė autorė Aušra Nesterovienė sakė, kad jos tikslas buvo ne versti žmones lankyti konkrečias atmintinas vietas, arba važiuoti ten, kur kasmet visi važiuoja.
Pagal lankstinuke padarytą sąrašą kiekvienas judėjimo narys, norėjęs prisijungti prie akcijos, turėjo išsirinkti tas vietas, kurios jam artimos. Ar pagal geografinę padėtį, ar pagal širdžiai mielą atmintinos vietos istoriją – sprendė kiekvienas pats.
Tokiu būdu ir atmintinų vietų daugiau buvo aplankyta, ir visiems nereikėjo dideliame būryje stumdytis. Juk degant žvakelę reikia laiko istorijai ir laisvės kainai atsiminti.
„Mūsų judėjimo nariai namuose turėjo ir patys padirbėti. Pasidomėti apie lankomus objektus, skaityti istorijas, atsiminimus. Norėjome, kad žmogus atmintiną vietą aplankytų žinodamas jos istoriją.
Aš asmeniškai vykau prie atmintinų vietų Josvainiuose, Nociūnuose, Beinaičiuose ir prie Skongalio užtvankos esančio paminklinio akmens. Kiti komandos nariai lankėsi vis kitur.
Liepos 6-ąją himną nusprendėme giedoti taip pat pasirinktinai, kas kur nori. Vieni Didžiojoje rinkos aikštėje, kiti prie Bakainių piliakalnio – pasidalinome, kur keliausime ir kur paminėsime Valstybės ir Tautinės giesmės dieną“, – pasakojo A. Nesterovienė.
Aptarė planus
Apkeliavę po kraštą ir uždegę žvakutes pire atmintinų vietų, judėjimo nariai susibūrė Skongalio gatvės gale, šalia Nevėžio užtvankos.
Čia jie pasidalino patirtais įspūdžiais, aptarė, kodėl rinkosi lankyti vieną ar kitą atmintiną vietą.
„Taip pat pakalbėjome ir apie tai, ką mes norėtume daryti ateityje.
Ir ne tik kalbant apie valstybines šventes, bet ir mūsų, kaip judėjimo, ateities planus“, – sakė A. Nesterovienė.
