„Metų kauniečiai“: nuo J. Statkevičiaus iki jaunųjų lyderių ugdytojos ir šaulių (FOTOGALERIJA)

Regimanto Zakšensko, Edgaro Cickevičiaus ir Justinos Lasauskaitės nuotr.
Šiemet projektas „Metų kaunietė“ išsiplėtė, virto „Metų kauniečiais“ ir sukvietė pasidžiaugti visais Kauno miestui ir Kauno kraštui nusipelniusiais žmonėmis.
„Metų kaunietė“ – pedagogė E. Naidaitė
„Metų kaunietės“ nominacijoje nugalėjo geriausia Europos jaunųjų lyderių ugdytoja, antreprenerystės guru Edita Naidaitė. Ji – tryliktoji Metų kaunietė.
„Galvoju, ką čia pasakyti tokio, kad turėtumėte, ką pamąstyti, kai grįšit namo. Žinot, ką vaikai veikia per pamokas? Žiūri į laikrodį. Klausiu, kur sukasi jo rodyklės? Sako, į priekį. Ne, atgal. Juk ar žiūrėtumėte į laikrodį, jei jis rodytų, kiek jums liko laiko gyventi? Ar šią pamoką praleistumėte taip pat, jei žinotumėte, kiek jums laiko liko gyventi?“ – kalbėjo E. Naidaitė atsiimdama apdovanojimą ir visiems linkėdama branginti laiką ir jį išnaudoti, kuo įmanoma prasmingiau ir su geresniu nusiteikimu nei kartais norėtųsi.
E. Nadaitė yra mokytojų tinklo „Lietuvos Junior Achievement“ narė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja, baigusi Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą, dar kelias kitas aukštąsias mokyklas.
Beje, į universitetą įstojo būdama 27-erių, ir nuo to laiko yra pasinėrusi į mokslus, bet ne dėl diplomų ir pasiekimų, o mėgaujasi galimybėmis atrasti vis kažką naujo, tobulėti. Šiuo metu gilinasi į matematiką.
Jos pavardė šalyje ypač nuskambėjo praėjusių metų lapkritį, kai triumfavo Briuselyje vykusiuose geriausio Europos antreprenerystės mokytojo rinkimuose, kuriuos pirmą kartą po pasaulinės pandemijos surengė organizacija „Junior Achievement“.
Tarp apdovanotųjų – J. Statkevičius
„Sėkmės istorija“ pripažinta verslininkų Karolio Banio ir Petro Gaidamavičiaus iniciatyvos ir pastangos. Jie jau įkūrė du muziejus – Art Deco ir Amsterdamo mokyklos. Kuria ir trečią – antram gyvenimui prikelia Kaimelio dvarą Šakių rajone bei užsimena apie planuojamą dar vieną muziejų. Šįkart – iškilaus šių dienų architekto bute.
„Metų virsmas“ – Ąžuolyno biblioteka, pasikeitusi ne tik išore, bet ir turiniu, atsiverdama ne tik kaip žinių oazė, bet ir tapdama kūrybos, darbų, kokybiško laisvalaikio, atradimų ir susitikimų erdve.
„Metų misija“ apdovanojimas atiteko Vytauto Didžiojo šaulių 2-ajai rinktinei. Pernai 105 metų įkurtuvių sukaktį paminėjus Šalių sąjunga gimė Kaune, Kaune ji ir atkurta. Šaulių sąjunga vienija žmones, kurie kilus pavojui pirmieji ateina į pagalbą. Jos nariai – didžiausi patriotai, pasiruošę padėti ne tik savo tautiečiams, bet ir karo niokojamai Ukrainai.
„Metų kūrėju“ paskelbtas Juozas Statkevičius, teatro ir mados dizaineris, neišsemiamos fantazijos ir energijos žmogus, gimęs ir augęs Kaune. Kaune gyvena jo mama, o Juozas vis dar bendradarbiauja su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru.
„Metų projektu“ paskelbtas pernai Kaune atidarytas mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą „Mokslo sala“. Tai ne tik edukacinės erdvės ar įspūdingas planetariumas – tai ir naujasis Kauno architektūrinis simbolis, kurį projektavo ir statė kauniečiai.
Kas dar pretendavo?

Nominacijos „Metų kaunietė“ nugalėtoją tradiciškai ir šįkart rinko „Kauno dienos“ skaitytojai.
Į “Metų kaunietė 2024” vardą taip pat pretendavo: šokio teatro „Aura“ įkūrėja ir siela, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė), Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus vadovė doc. dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, savanorė ir Pagalbos moterims linijos Kaune vadovė Aušra Stankūnienė, daugkartinė Europos kyokushin karate čempionė ir medicinos studentė Brigita Svinkūnaitė bei geradarė vaikų globėja Vida Rainienė.
Kitų nominacijų nugalėtojus iš skaitytojų pasiūlytų kandidatūrų išrinko dienraščio ir portalo redakcija.
Sveikinimai 80-mečio proga
Ilgametis Kauno „Žalgirio“ komandos kapitonas, o dabar – Kauno „Žalgirio“ vadovas Paulius Jankūnas taip pat lipo į šio renginio sceną.
„Sveikinu visą „Kauno dienos“ kolektyvą. Mes šiame sezone taip pat minime savo 80-metį“, – sakė P. Jankūnas, „Kauno dienos“ aštuoniasdešimtmečio proga nešinas įrėmintus simbolinius „Žalgirio“ marškinėlius. Dienraščiui linkėjo ir toliau džiuginti skaitytojus.
„Kauno „Žalgiris“ jau 80 metų džiugina Kauną ir visą Lietuvą. Tuo tarpu „Kauno diena“ – pagrindinis „Žalgirio“ metraštininkas, žengiantis koja kojon su komanda nuo pat susikūrimo pradžios. Jokia kita žiniasklaidos priemonė šiai komandai neskyrė tiek dėmesio. „Žalgiris“ šimtus, o gal net tūkstančius kartų puošė pirmąjį laikraščio puslapį. Linkime, kad pirmųjų puslapių būtų dar daug, ir kad juose atsispindėtų tik džiaugsmingos pergalės ir geros emocijos“, – sakė „Kauno dieną“ leidžiančios bendrovės direktorius Tadas Širvinskas, P. Jankūnui įteikdamas įrėmintą dienraščio numerį su tituliniu tekstu apie itin svarbų „Žalgiriui“ įvykį.
„Daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas projektas „Metų kaunietė“ išaugo, sujungė dar platesnę visuomenės dalį ir tapo „Metų kauniečių“ apdovanojimais. Tai įrodo, kad žmonių gerumas, atsidavimas ir meilė savo miestui neturi ribų“
prezidentas G. Nausėda
Keičia visos Lietuvos gyvenimą
Renginio globėjas Prezidentas Gitanas Nausėda sveikino iniciatyvą pagerbti tuos, kurie savo darbais, idėjomis ir pasiaukojimu kuria stipresnę, gražesnę ir vieningesnę Kauno bendruomenę.
„Daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas projektas „Metų kaunietė“ išaugo, sujungė dar platesnę visuomenės dalį ir tapo „Metų kauniečių“ apdovanojimais. Tai įrodo, kad žmonių gerumas, atsidavimas ir meilė savo miestui neturi ribų“, – teigė šalies vadovas.
„Metų kaunietės“ titulą pelniusios moterys įkvėpė daugelį, parodė, kokia reikšminga gali būti viena asmenybė, atsidavusi savo darbui ir bendruomenei. Dabar prie šios tradicijos prisijungia naujos nominacijos, kurios leis dar plačiau pamatyti ir įvertinti tuos, kurie keitė ir tebekeičia ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos gyvenimą“, – akcentavo G. Nausėda.
Anot jo, kiekvienas pretendentas ir nominantas yra vertas pagarbos, nes savo kasdieniais darbais stiprina miestą, formuoja jo veidą ir padeda kurti gražesnę ateitį.
„Dėkoju projekto organizatoriams, kurie jau daugelį metų pastebi ir atskleidžia tuos, kurių pastangos kartais lieka nepastebėtos, tačiau yra neįkainojamos“, – dėkojo prezidentas ir linkėjo, kad projektas „Metų kauniečiai“ taptų galimybe toliau puoselėti bendruomeniškumą, skatinti kiekvienam prisidėti prie miesto ir Lietuvos gerovės.
„Tikiu, kad šis projektas taps dar ir nauja erdve diskusijoms, inovatyvioms idėjoms bei glaudesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų kartų ir sričių atstovų. Tai ne tik pagarba nuopelnams, bet ir motyvacija ateities kartoms siekti didesnių tikslų“, – teigė G. Nausėda.
Muzikos apsuptyje
Gyvenimo džiaugsmu pulsuojanti šventė tradiciškai vyko Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
Priežastis susirinkti į apdovanojimus „Metų kauniečiai“ – pareiga padėkoti Kauną, Kauno kraštą garsinantiems ir aplinkinių labui bedarbuojantiems žmonėms. Tačiau tai kartu tapo ir galimybe pasidžiaugti Lietuvos valstybingumo istoriją atspindinčio Kauno valstybinio muzikinio teatro aura, pasigėrėti šio teatro ir kviestinių artistų charizma bei talentu.
Renginio režisierius Kęstutis Jakštas su komanda ir šiemet nuveikė didžiulį kūrybinį darbą renginio svečiams, nominantams ir TV žiūrovams paruošdamas įtraukiančią programą, kurioje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, aranžuoti ir dideliam orkrestrui atlikti pritaikyti lietuviški tarpukario kūriniai.
Vakaro svečiaims muzikines dovanas dalijo Raminta Vaicekauskaitė, Andrius Apšega, Marija Arutuniova, Žanas Voronovas, Vygantas Bemovas, Rokas Laureckis, Jeronimas Milius, Akvilė Gerbenčiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė, Gabrielė Bielskytė, teatro baleto šokėjai ir choristai.
Išskirtinis „Metų kauniečių“ sąrašas
Per daugiau kaip dešimtmetį „Kauno diena“ projekto „Metų kaunietė“ rėmuose visuomenei pristatė daugybę neeilinių Kauno moterų, besidarbuojančių pačiose įvairiausiose srityse.
Metų kaunietės titulą yra laimėjusi plaukikė, olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, tekstilininkė, Kalėdų eglių puošėja Jolanta Šmidtienė, Kauno apskrities vyrų krizių centro viena iš steigėjų ir vadovė psichologė Dovilė Bubnienė, Kauno senamiesčio draugijai vadovavusi Aistė Grybauskienė, profesionali vargonininkė ir J. Gruodžio konservatorijos dėstytoja, viena iš seniausių Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.
Metų kauniečių gretose – ir tuometė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė, Andrėja Veličkaitė, kuri būdama šešiolikmete pamačiusi viešojo transporto stotelėje susmukusį ir, kaip vėliau paaiškėjo, netekusį sąmonės, nebekvėpuojantį vyrą, nesutriko ir darė viską, kad jo gyvybė būtų išgelbėta, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų klinikos profesorė, visuomenininkė Jūratė Jankauskienė.
Metų kaunietės vardą yra pelniusios ir Kauno klinikų vaikų neurologė, ilgametė kraujo donorė, daug prasmingų iniciatyvų įgyvendinusio Kauno moterų LIONS klubo prezidentė Milda Dambrauskienė, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė, tapytoja Rebeka Bruder, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė Jurgita Plisienė.