Metimas rūkyti įveikiamas ne iškart – kas padeda sumažinti neigiamą tabako poveikį?
Pandemijos metu svarbu nepamiršti, jog kitos, su virusu nesusijusios ligos, niekur nedingo. Nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, stresas – tokie rizikos veiksniai gali lemti įvairias lėtines bei onkologines ligas. Savo ruožtu sveikatos specialistai ragina nepamiršti ir rūkymo sukeliamo pavojaus, kuris yra pagrindinis plaučių vėžio sukėlėjas.
Nors ši liga Lietuvoje kasmet nusineša daugiau nei tūkstantį gyvybių, dažnu atveju raginimai mesti rūkyti negelbsti dėl išsivysčiusios stiprios priklausomybės. Todėl kėdainiečiai raginami ne tik nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrų, bet ir ieškoti kitų būdų, kurie padėtų sumažinti rūkymo poveikį.
Vėžiniai susirgimai kasmet nusineša vis daugiau gyvybių ir prognozuojama, kad situacija tik blogės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vien pernai pasaulyje buvo užfiksuota per 2,21 mln. plaučių vėžio atvejų. Taip pat ši liga pareikalavo daugiau nei 1,8 mln. gyvybių. Tuo tarpu mokslininkai spėja, jog iki 2040-ųjų naujų vėžio atvejų pasaulyje padaugės 63,4 proc. ir jų skaičius kasmet sieks 29,56 mln.
Nors vėžinių susirgimų priežastys – pačios įvairiausios, visgi vienas pagrindinių onkologinių susirgimų sukėlėjų yra rūkymas, lemiantis plaučių vėžio vystymąsi. Pagal sergamumą šia liga Lietuva yra trečia Europos Sąjungoje, o tikimybė išgyventi ja susirgus – labai maža. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, plaučių vėžio išgyvenamumo per penkerius metus vidurkis ES siekia apie 15 proc., tuo metu Lietuvoje išgyvena tik vienas iš dešimties.
Sveikesnio gyvenimo link – ir mažais žingsneliais
Anot NVI specialistų, didžiausią rūkymo žalą sukelia ne visiems gerai žinomas nikotinas, bet cigarečių degimo metu išsiskiriančios dervos ir anglies dvideginis. Savo ruožtu nikotinas yra toksinė medžiaga, kuri sukelia priklausomybę. Dėl to daugelis rūkančiųjų net ir po kelis sykius nesėkmingai bando mesti rūkyti. Tačiau tyrimų įrodyta, kad ši medžiaga nėra priskiriama prie pagrindinių, kurios sukelia onkologinius susirgimus.
Tuo metu degant įprastai tabako cigaretei pasiekiama itin aukšta temperatūra, dėl kurios išsiskiriančiuose dūmuose aptinkami šimtai kancerogenų. Būtent jie, pažeisdami ląsteles, sukelia vėžį ar skatina pastarojo vystymąsi.
Nepaisant šios tabako dūmų rizikos, šalies statistika atskleidžia, kad šiandien Lietuvoje rūko kas penktas gyventojas. Ypač stresinėse situacijose rūkantieji yra linkę griebtis cigaretės, todėl patiriantiems nervinį krūvį atsisakyti minėti žalingo įpročio tampa dar sunkiau.
Tyrimai rodo, kad tik 5–7 proc. bandžiusiųjų̨ mesti rūkyti pavyksta tai pasiekti valios pastangomis, o net 70 proc. metusiųjų vėl pradeda rūkyti per pirmus trejus metus. Tai tik patvirtina, jog rūkymas yra glaudžiai susijęs su žmonių elgesiu bei asmenine savijauta.
Tad imantis pokyčių gyvenime, greta galima ieškoti ir kitų priemonių, kurios padėtų sumažinti rūkymo poveikį – tai gali būti subalansuota mityba, reguliari mankšta, vitaminų vartojimas bei dažnesnis pasivaikščiojimas gamtoje.
Sveikatos specialistai pabrėžia, jog nusprendus atsisakyti žalingų įpročių, svarbu priimti faktą, jog bus susiduriama su sunkumais ar netgi paslydimais. Tai turėtų ne tik padėti išvengti nusivylimo savimi, bet ir paskatinti žengti mažesnius, tačiau užtikrintus žingsnius pokyčių link. Vien didesnis fizinis aktyvumas, visavertė mityba bei ramesnis gyvenimo būdas gali išties sumažinti plaučių vėžio riziką. O kol einama sveikesnės gyvensenos link, išvengti onkologinių susirgimų padeda ir prevenciniai tyrimai.
