Meras: „Situacija iš tiesų yra labai negera. Labai prasta.“

Pagal rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus prognozes Kėdainių rajonui ateinantys metai nebus džiugūs. Panašu, kad rajono biudžetas bus bemaž 823 tūkstančiais eurų mažesnis, o pinigų trūks net ir pradėtiems projektams.

Kitiems metams savivaldybė planuoja pasilikti 1 mln. 300 tūkst. eurų nepaskirstyto likučio, tačiau vien prisidėjimui prie projektų reikės 1 mln. 700 tūkst. eurų. O ką jau kalbėti apie tai, kad savivaldybė turės prisidėti ir prie kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo ar žaibiškai augančių sumų, kurias gyventojams reikės kompensuoti dėl per mažų pajamų ar išmokėti kaip pašalpas.

Be to, 112 tūkst. eurų trūksta jau ir šį mėnesį. Šiuos pinigus buvo planuota surinkti kaip gyventojų pajamų mokestį, tačiau planas yra nevykdomas.

Turės pradėti skaičiuoti kiekvieną centą

Išlaidumu brangiems projektams garsėjanti Kėdainių rajono valdžia jau pati pripažįsta, kad kitais metais teks veržtis diržus.

„Deja, situacija yra tokia ir mes greičiausiai kitais metais turėsim tikrai skaičiuot kiekvieną jau centą. Mūsų tas gerasis laikotarpis eina į pabaigą“, – penktadienį rajono Tarybos posėdyje pareiškė meras Saulius Grinkevičius.

Realią situaciją jam teko įvardinti po to, kai eilinį kartą tikslinant rajono biudžeto išlaidas, vėl nebuvo numatyta finansavimo Babėnų kvartalo Pergalės gatvės remonto darbams.

[quote author=“S. Grinkevičius“]Mūsų tas gerasis laikotarpis eina į pabaigą, tai supraskit, mums reikės kitiems metams spręst klausimą dėl kofinansavimo, tai labai svarbu bus ir turėsim susidėliot biudžetą kažkaip tai ir tada žiūrėsim.[/quote]

Problemą spręs su orapūte?

Aistros savivaldybėje įsiplieskė eilinį kartą tikslinant ir perskirstant biudžeto lėšas.

Buvo perskirstyti 347 tūkst. eurų, kurie yra gauti kaip tikslinės dotacijos.

Be to, iš administracijos direktoriaus rezervo fondo skirti 25 tūkst. eurų orapūtei įsigyti.

Ši orapūtė bus pastatyta prie „Kėdainių vandenų“ nuotekų valymo įrenginių, kad pūstų deguonį bakterijoms, valančioms nuotekų teršalus.

Abejoja investicijos nauda

Tokios investicijos nauda abejoja rajono Tarybos narė Nijolė Naujokienė.

„25 tūkstančiai eurų – tai yra gana didelė suma orapūtei. Kokią ilgalaikę problemą tai išspręs? Faktiškai du mėnesiai eina po vandentiekio tinklų avarijos, ar yra numatyta lėšų nuotekų valyklai? Ar ieškoma variantų?“ – N. Naujokienė klausė savivaldybės administracijos direktoriaus Ovidijaus Kačiulio.

[quote author=“O. Kačiulis“]Niekada negali būt garantuotas, kad neatsitiks ekstremali situacija vėl tokia. Tai šita orapūtė valymo įrengimams, „Kėdainių vandenims“, yra reikalinga.[/quote]

Valdininkas paaiškino: „Šita orapūtė reikalinga tam, kad atsigautų bakterijos ir būtų visiškai išvalomos nuotekos.

„Kėdainių vandenys“ tokios orapūtės neturi. Tai dėl to buvo konsultuotasi su mokslininkais ir jie pasakė, kad šitokia orapūtė reikalinga ir tiktai tokiu būdu galima atgaivinti esamas bakterijas – rezervuarus.

Šiandien dalis rezervuarų jau yra atsigavę, tačiau vis tiek jinai dar yra reikalinga.

Perspektyvoje jinai vis tiek bus reikalinga, todėl, kad niekada negali būti garantuotas, kad neatsitiks ekstremali situacija vėl tokia. Tai šita orapūtė valymo įrengimams, „Kėdainių vandenims“, yra reikalinga.“

Apie pinigus įrenginių rekonstrukcijai net nekalba

Ir nors O. Kačiulis pripažįsta, kad „negali būti garantuotas, kad neatsitiks ekstremali situacija vėl tokia“, apie valymo įrenginiams reikalingą rekonstrukciją net nekalba ir į tokį N. Naujokienės viešai pateiktą klausimą tiek jis, tiek jo vadovas S. Grinkevičius atsakymo nepateikė.

Kaip žinia, dėl to, kad Kėdainių valymo įrengimai tinkamai neišvalo į Nevėžį leidžiamų teršalų, Lietuvai gresia milijoninės Europos Sąjungos baudos.

Šią problemą galima išspręsti tik rekonstravus Kėdainių nuotekų valymo įrenginius.

[quote author=“Aut. past.“]Nors ministerija ragina Kėdainius šį klausimą spręsti dar nuo pavasario, o nuo valymo renginių avarijos praėjo jau du mėnesiai, tačiau, kaip akivaizdu, savivaldybės vadovai net nebando spręsti šio klausimo ir ieškoti galimybių rekonstruoti vandenvalos įrenginius.[/quote]

Šiai rekonstrukcijai Aplinkos ministerija jau skyrė ir rezervavo 50  procentų reikalingų lėšų bei pareikalavo, kad kitą pusę sumos skirtų Kėdainių rajono savivaldybė. Tačiau šioji tai daryti atsisako, tikindama, kad jai toks projektas – per brangus ir pinigų ji tam neturinti.

Nors ministerija ragina Kėdainius šį klausimą spręsti dar nuo pavasario, o nuo valymo įrenginių avarijos praėjo jau du mėnesiai, tačiau, kaip akivaizdu, savivaldybės vadovai net nebando spręsti šio klausimo ir ieškoti galimybių rekonstruoti vandenvalos įrenginius.

Problemą jie sprendžia tiesiog pirkdami orapūtę už 25 tūkst. eurų.

Tai primena situaciją dėl skaudančio danties, kai atsisakoma eiti pas odontologą ir viliamasi, kad problema savaime išsispręs išgėrus nuskausminamųjų.

Bėdos ne tik dėl vandenvalos

Tačiau Kėdainiuose apstu bėdų ne tik dėl vandenvalos įrenginių.

Tame pačiame rajono Tarybos posėdyje buvo skirta pinigų vandens ir nuotekų tinklų įrengimo Kėdainiuose, Šėtoje ir Kunioniuose projektui, kurio bendra vertė – 3 mln. 900 tūkst. eurų. Didžiąją pinigų dalį šiam projektui skiria Europos Sąjunga, o savivaldybei reikia pridėti 719 tūkst. eurų.

[quote author=“Aut. past.“]Išlaidumu brangiems projektams garsėjanti Kėdainių rajono valdžia jau pripažįsta, kad kitais metais teks veržtis diržus.[/quote]

Tačiau šio projekto įgyvendinimas, kaip ir nemažai ankstesnių, tiesiog stringa.

Paaiškėjo, kad Šėtoje ir Kunioniuose numatyti darbai dar net nepradėti.

Tarybos narė Adelė Štelmokienė prašė įvardinti, kada bent jau numatoma darbų pradžia minėtose gyvenvietėse, tačiau O. Kačiulis ir į šį klausimą tiesiai atsakyti nesugebėjo teisindamasis, kad pirkimo dokumentai yra parengti, tačiau procesą stabdo tai, kad savivaldybei tenka atsakinėti į valstybinių institucijų klausimus dėl šių dokumentų.

Krakiškių projektą sustabdė

Tarybos narį Viktorą Muntianą papiktino ir kita nesprendžiama problema – niekaip neprasidedanti Krakių miestelio Laisvės aikštės rekonstrukcija.

Posėdyje paaiškėjo, kad šiai rekonstrukcijai numatyti pinigai sumažinti, o pats projektas – sustabdytas.

Savivaldybės administracijos direktoriui O. Kačiuliui ir vėl neliko nieko kito, kaip tik imtis savo dažnai naudojamos taktikos – teisintis apkaltinant kitus ir neprisiimant sau jokios atsakomybės: „Kelių direkcija nesusitvarko savo projekto dalies. Tai yra gatvės ribų įregistravimo, dėl to ir yra sustabdytas tas projektas.“

Babėniškiams – ir vėl „nosis“

[quote author=“p. Janulis“]Ar Babėnuose kažkokie raupsuoti žmonės gyvena, kad visur kitur rekonstrukcijos, naujinami geriausi keliai, o čia nieko nedaroma? Tai pasakykit priežastį, kodėl taip tyčiojamasi iš Babėnų? Klausimas – kodėl nevykdot savo pažadų?[/quote]

Posėdyje dalyvavęs babėniškis p. Janulis, dar praėjusį mėnesį viešai piktinęsis, kad savivaldybė turi pakankamai pinigų prabangos dalykams, bet neranda tokiems būtiniems gyventojų poreikiams kaip gatvių asfaltavimas, kurio, beje, gyvenantys Babėnuose laukia kone 50 metų, klausydamasis, kaip politikai tikslindami biudžetą vėl perskirsto pinigus, neištvėrė.

P. Janulis priminė politikams, kad šie dar praėjusiame posėdyje buvo žadėję, kad jei savivaldybė surinks daugiau pajamų, tai trūkstamą 100 tūkst. eurų skirs Babėnų Pergalės gatvės rekonstrukcijai.

Babėniškis stebėjosi, kad pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai per Smilgos upelį papildomai skirta 80 tūkst. eurų padengti projekte nenumatytoms, bet netikėtai atsiradusioms būtinosioms išlaidoms, dviračių takui Pramonės rajone įrengti – dar 40 tūkst. eurų, tačiau Babėnams – ir vėl neliko.

„Ar Babėnuose kažkokie raupsuoti žmonės gyvena, kad visur kitur rekonstrukcijos, naujinami geriausi keliai, o čia nieko nedaroma? Tai pasakykit priežastį, kodėl taip tyčiojamasi iš Babėnų? Klausimas – kodėl nevykdot savo pažadų?“ – klausė p. Janulis.

Pinigų nebus

O. Kačiulis ir vėl teisinosi, aiškindamas, kad ir šiuo atveju kalta ne savivaldybė, o ta pati Kelių direkcija, o savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Jolanta Sakavičienė sakė, kad perskirstomi pinigai tai nėra papildomos lėšos, nes jos gautos kaip tikslinė dotacija, o neperskirstytas lėšų likutis bus reikalingas kitais metais prisidėjimui prie įgyvendinamų projektų, atlyginimų kultūros darbuotojams bei išmokoms.

„Mūsų socialinių pašalpų didėjimas lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu – 12,5 proc. didesnis, o kompensacijų didėjimas yra netgi 64 proc.“ – aiškino J. Sakavičienė.

Situacija prasta

Meras S. Grinkevičius antrino J. Sakavičienei prognozuodamas Kėdainiams prastą situaciją ir pranešdamas, kad pagal pirminius paskaičiavimus Kėdainių savivaldybės biudžetas kitais metais bus mažesnis 823 tūkstančiais eurų.

„Vienas šimtas tūkstančių mūsų biudžeto pinigų virsta grubiai vidutiniškai sakau, nes kai kurie projektai kofinansuojami ir 50 procentų, virsta 1 mln. europinių investicijų. Tai situacija iš tiesų yra labai negera. Labai prasta. .

Deja, situacija yra tokia ir mes kitais metais greičiausiai turėsim tikrai skaičiuot kiekvieną centą. Mūsų tas gerasis laikotarpis eina į pabaigą, tai supraskit, mums reikės kitiems metams spręst klausimą dėl kofinansavimo, tai labai svarbu bus ir turėsim susidėliot biudžetą kažkaip ir tada žiūrėsim“, – aiškino S. Grinkevičius.

Pėsčiųjų tiltą prilygino Eifelio bokštui

[quote author=“D. Petrauskas“]Manau, kad mes tapsime brangiausiu pėsčiųjų tiltų miestu Lietuvoje.[/quote]

Tarybos narys D. Petrauskas įsitikinęs, kad pinigų viskam užtektų, jei jie protingai būtų paskirstyti ir milžiniškos sumos nebūtų nukreiptos į tokius brangius projektus kaip pėsčiųjų tiltų rekonstrukcija per Nevėžį ir Smilgos upelį.

Jam paklausus, kiek savivaldybei kainuos šių dviejų tiltų rekonstrukcijos darbai, tikslaus atsakymo pateikta nebuvo.

Meras S. Grinkevičius D. Petrauskui paaiškino, kad savivaldybės darbuotojai visų skaičių galvose nesinešioja, todėl tokius klausimus reikėtų pateikti anksčiau, prieš Tarybos posėdį.

D. Petrauskas atšovė, kad šį klausimą jis pateikė labai anksti – per Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdį, kuris buvo surengtas likus kelioms dienoms iki Tarybos posėdžio, tačiau ten jis esą buvo nutildytas ir į klausimą atsakymo negavo, todėl panoro pareikšti savo nuomonę.

„Manau, kad mes tapsime brangiausiu pėsčiųjų tiltų miestu Lietuvoje“, – rėžė D. Petrauskas.

Meras jam atšovė palyginimu: „Ar jisai bus brangiausias, ar ne brangiausias, aš tiktai noriu pasakyt tokį dalyką, kad kažkada Eifelio bokštą kai pastatė, sakė, jį reikia greitai nuverst, nes čia yra nesąmonė didžiausia, o dabar tai yra simbolis Paryžiaus. Tai aš galvoju, kad šitas tiltas bus mūsų Kėdainių simbolis ir tikrai jisai duos daug naudos pridėtinės.“