Meras pristatė per metus nuveiktus darbus

Pirmieji mero Valentino Tamulio darbo metai jam tapo tikru iššūkiu. Ir ne tik dėl to, kad kiekvienam žmogui nauja darbo patirtis nėra pats lengviausias dalykas. Į itin sudėtingų permainų laikotarpį savivaldybės vadovams teko eiti bandant užkamšyti buvusių valdančiųjų paliktas finansines skyles ir priiminėjant uždelstus, tačiau labai reikalingus sprendimus. 

Pademonstravo politinę drąsą

Nieko nuostabaus, kad artėjant rinkimams politikai vengia priimti nepopuliarius, visuomenės nepasitenkinimą sukelsiančius sprendimus. Vis dėlto ne visuomet svarbių sprendimų vilkinimas išgelbėja – akivaizdus pavyzdys yra praėjusieji rinkimai.

Nauja valdžia atėjo, o senoji, pasitraukdama, jai paliko finansinę skylę ir krūvą laiku nepriimtų sprendimų. 

Meras V. Tamulis atviras – kai kurios buvusios valdžios „dovanėlės“ tikrai šokiravo.

„Dideli iššūkiai buvo peržiūrėti ir suvaldyti finansus. Paveldėjome ne tokią ir gerą finansinę situaciją. 

Buvo rasta didžiulė – per pusės milijono eurų – skola KRATC‘ui.

Buvo laiku nepriimti sprendimai dėl atliekų rinkliavos didinimo. Iš savivaldybės biudžeto buvo mokama KRATC‘ui už atliekų tvarkymą nesurenkant pinigų iš gyventojų laiku nenustačius jiems pagrįsto įmokų dydžio, tad savivaldybės mokamos sumos KRATC‘ui buvo ženkliai didesnės nei surenkamos lėšos iš gyventojų.

Manau, kad sąmoningai prieš rinkimus mokesčiai nebuvo didinami, nors nuo to išsisukti nebuvo niekaip įmanoma – tiesiog šį darbą tuomet benueinantieji nuo valdžios nusimetė nuo savo pečių. 

Tas pats ir su „Kėdbusu“ – daugiau kaip dešimtį metų nedidintos paslaugų kainos, kas savaime suprantama, yra absoliučiai neįmanoma, juk kaštai auga kasmet. 

[quote author=”Valentinas Tamulis”]Esu atviras žmonėms, kiekvieną trečiadienį priimu gyventojus, o jie į mane kreipiasi ir gyvai, ir telefonu ar socialiniais tinklais. Priėmimo valandomis į mane tiesiogiai kreipėsi 396 gyventojai.[/quote]

Vykdant nuotekų tinklų projektą vienas iš rangovų bankrutavo, o konkursą laimėjusi nauja įmonė pateikė maždaug puse milijono eurų didesnę samatą. Tačiau savivaldybė reikiamu laiku nesikreipė į Aplinkos ministeriją. Gavome įspėjimų, kad vykdomiems projektams trūksta pinigų, kad savivaldybė laiku neinformavo apie tai atsakingų institucijų. 

Teko vykti į ministerijas patiems, kviestis ministerijų atstovus į Kėdainius – iš naujo įtikinėti centrinę valdžią, kad mums reikia tų projektų, reikia finansavimo ir, aišku, teko prisiimti svetimą gėdą“, – vardijo V. Tamulis.

Vis dėlto priimti nepopuliarūs sprendimai rodo politinę drąsą. Tokius sprendimus įvertinti sunku – jie savo teigiamas puses parodo tik po kurio laiko. Lengviausia yra užsimerkti ir apsimesti, kad viskas gerai bei nieko nekeisti.

„Mero ataskaitoje matoma, kad buvo priimti ir nepopuliarūs sprendimai. Tačiau toks yra politiko darbas savivaldoje – būtini sprendimai, susiję su mokesčiais, dažniausiai sietini su savivaldybės finansinės perspektyvos numatymu. 

Reikia turėti politinės drąsos priimti tuos sprendimus ir atlaikyti natūralią gyventojų nepasitenkinimo bangą. 

Tik ilgalaikėje perspektyvoje pasimato, kokia yra tokių sprendimų nauda. 

Visos ataskaitos yra panašios, gana standartinės. Tačiau yra akivaizdu, kad meras ataskaitoje aptarė absoliučiai visas įmanomas veiklos sritis. 

O svarbiausia, kad iš ataskaitos labai gerai matosi, kad meras dirba žmonėms, sprendžia jiems aktualias problemas. Tai yra labai svarbu“, – pastebėjo tarybos narė Nijolė Naujokienė, kuri pati, kaip buvusi ilgametė rajono merė, įvertinti mero ataskaitą galėjo žvelgdama ir iš savo asmeninės vadovavimo miestui perspektyvos.

Atviras žmonėms

Turbūt didžiausias ir pirmiausiai į akis krentantis pokytis, kurį labai aiškiai mato rajono žmonės – mero atviras bendravimas su kraštiečiais. Kas geriau nei jie, gali matyti problemas, žinoti aktualijas? 

Deja, praėjusius ketverius metus gyventojai tikrai nesijautė laukiami savivaldybės vadovų kabinetuose. 

„Parašų rinkimo būrelio“ etiketę aktyviems kėdainiečiams prilipdęs buvęs meras, įėjimą į mero kabinetą buvo apsaugojęs elektronine spyna. 

V. Tamulis, tapęs meru, šios spynos atsisakė jau pačią pirmąją savo darbo dieną ir net stebėjosi, kad dėl tokios smulkmenos pirmuosius darbo mėnesius nuolat sulaukdavo maloniai nustebusių ir dėkingų kraštiečių pastebėjimų, kad dabar pas merą patekti – kaip niekada paprasta.

„Esu atviras žmonėms, kiekvieną trečiadienį priimu gyventojus, o jie į mane kreipiasi ir gyvai, ir telefonu ar socialiniais tinklais. 

Priėmimo valandomis į mane tiesiogiai kreipėsi 396 gyventojai. 

Daugiausia kreipimųsi buvo dėl geresnių gyvenimo sąlygų, susijusių su nuotekų trasų vedimu, namo bendrijomis, renovacija, vaikų aikštelėmis, automobilių stovėjimo aikštelėmis ir kita. 

Kiti kreipiasi, nes nori aptarti verslo idėjas, jas realizuoti, ateina su prašymais remti įvairią veiklą ir projektus. 

Taip pat žmonės kreipiasi dėl darbo paieškų. 

Kiti ieško būdų, kaip spręsti asmenines problemas“, – pastebėjo V. Tamulis.  

Planas ateinančiam dešimtmečiui

Ko gero, vienas iš pačių svarbiausių ir sudėtingiausių darbų – strateginio plano ateinantiems dešimčiai metų sudarymas.

„Bendradarbiaujant su tarybos nariais, savivaldybės administracija, biudžetinių, viešųjų įstaigų, bendrovių, bendruomenių, asociacijų nariais buvo parengtas ir praėjusių metų pabaigoje patvirtintas rajono strateginis veiklos planas dešimčiai metų. 

[quote author=”Nijolė Naujokienė”]Mero ataskaitoje matoma, kad buvo priimti ir nepopuliarūs sprendimai. Tačiau toks yra politiko darbas savivaldoje – būtini sprendimai, susiję su mokesčiais, yra ilgalaikė investicija į ateitį. Reikia turėti politinės drąsos priimti tuos sprendimus ir atlaikyti natūralią gyventojų nepasitenkinimo bangą.[/quote]

Suformuluota ambicinga, leidžianti pritraukti ES lėšas ir Lietuvos mastu išsiskirianti Kėdainių krašto vizija. 

Strateginio plano prioritetai: pažangi ekonomika, aukšta gyvenimo kokybė socialiai atsakingame rajone, modernus rajonas su darnia aplinka ir efektyvi bei piliečiams artimesnė savivaldybė“, – sako rajono meras.

Kėdainių kraštas – e. Lietuvos centras, garsus daugiakultūriu paveldu ir išvystytu turizmu, inovatyvios pramonės bei klestinčio žemės ūkio kraštas, kuriame kiekvienam gyventojui garantuojamas socialinis saugumas, užtikrinama aukšta gyvenimo kokybė – štai tokios rajono ateities tikimasi pasiekti, jei planas bus sėkmingai vykdomas.  

Įgyvendinti projektai

Reikia pripažinti, kad mažai yra stambių projektų, kuriuos per vieną kadenciją pradeda ir pabaigia tas pats meras ir jo komanda. Labai dažnai projektai būna jau „paveldėti“. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį tarybos narys Alvydas Ardavičius, svarbu yra ne tik pradėti projektą, bet ir jį toliau kryptingai vystyti bei užbaigti. 

Štai pernai savivaldybės biudžetas siekė kiek daugiau kaip 57 mln. eurų. Gauta pusantro milijono eurų pajamų daugiau nei planuota, savivaldybės skola per metus laiko nepasikeitė. Didžiausia biudžeto dalis rajone yra skiriama švietimui (beveik 40 proc.). 

2019 m. savivaldybės administracija baigė įgyvendinti 12 ES finansuojamų projektų, kurių bendra vertė – beveik pusantro milijono eurų. 

Stambiausi projektai – kompleksiškas Kėdainių miesto maudymvietės ir poilsio zonos sutvarkymas, elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas Kėdainių mieste, bešeimininkių apleistų pastatų likvidavimas Kėdainių rajone, atvirų viešųjų erdvių sutvarkymas arba sukūrimas seniūnijose, apšvietimo inžinerinių tinklų atnaujinimas seniūnijose.

Įgyvendinta ir sėkmingai tęsiama ir 20 kitų stambių statybos projektų. Itin intensyviai vykdoma gyvenamųjų kvartalų rekonstrukcija.

Kėdainių LEZ plėtra

Daug dėmesio skiriama Kėdainių laisvosios ekonominės zonos plėtrai (LEZ).

Pernai Kėdainių LEZ pradėjo veikti ir dvi naujos įmonės – kanapių stiebelių apdorojimo gamykla „Natūralus pluoštas“ ir pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“.

Į abi įmones kartu investuota apie 11 mln. eurų, sukurtos kelios dešimtys darbo vietų. 

Be abejonės, šios įmonės į mūsų rajoną atkeliavo po ne vienerius metus trukusių diskusijų. 

Rajono meras akcentuoja, kad ir toliau vykdoma LEZ plėtra, o jis pats yra užmezgęs ryšius su dar keliomis didelėmis bendrovėmis, kurios intensyviai domisi veiklos startavimu mūsų rajone.

„Esu LEZ valdyboje ir aktyviai dalyvauju jos veikloje, aktyviai bendradarbiaujame su daug verslininkų. 

Ne viena įmonė domisi Kėdainų LEZ, ir mes darome viską, kad įmonės ten įsikurtų. Ne visos įmonės nori viešintis, kol nėra galutinių sprendimų.

Ateityje Kėdainių laisvoji ekonominė zona plėsis dar labiau. 

Atliekų perdirbimo bendrovė „Baltic Recycling“ Kėdainiuose planuoja statyti naują gamyklą, perkeltą iš Širvintų.  

Vienai iš didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde“ priklausanti bendrovė „AGA“ Kėdainių LEZ statys deguonies ir azoto gamyklą. 

Į dujų gamyklą bus investuota 20 mln. eurų, o statybas planuojama užbaigti jau šių metų pabaigoje. 

Statybos darbus čia pradėjo ir Ukrainos kompanija „Kormotech“. 

Ji gamins katėms ir šunims skirtą ėdalą. 

„Kormotech“ iki 11 mln. eurų investuos į gamybinio pastato statybas ir į modernios įrangos įsigijimą“, – informuoja rajono meras. 

Užsienio bendradarbiavimas

Rajono meras dirba ir už šalies ribų – galima pasidžiaugti, kad pernai buvo pasirašyta jau vienuoliktoji tarptautinė bendradarbiavimo sutartis. 

Vasaros viduryje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Rumunijos Feltičenio miesto savivaldybe, nutarta bendradarbiauti verslo, savivaldos, švietimo, kultūros, sporto, turizmo ir kitose srityse.

Taip pat pernai Kėdainiuose pirmą kartą su oficialiu vizitu lankėsi Kazachstano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Viktoras Temirbajevas Lietuvoje su patarėju Serzhanu Kadyrbajevu. Pagrindinis ambasadoriaus vizito tikslas – užmegzti santykius su Kėdainių rajono savivaldybe, išsiaiškinti, kokias sąlygas ir galimybes verslui siūlo regionai ir susipažinti su mūsų verslo organizacijomis bei bendradarbiavimo su jomis galimybėmis.