„Medikai į pirmas fronto linijas buvo paleisti plikomis rankomis“
Į stagnaciją pasaulį įsukęs koronavirusas Lietuvoje dar nepasiekė savo piko. Medikai vis dar prašo pagalbos apsauginėmis priemonėmis, nors valdžia ir transliuoja – viskas gerai, priemonių yra. Tačiau darosi panašu, kad priemonių pakankamai yra tik popieriuje. Dėl to organizacijos, pavieniai žmonės ir verslininkai bei įmonės skiria savo lėšas ir padeda medikams kaip įmanydami – per keletą savaičių gyventojų ir verslo surinkta pagalba medikams išties įspūdinga.
Padeda nuolat
Europos parlamento narys, verslininkas Viktoras Uspaskich per visą krizės laikotarpį ne kartą prisidėjo prie Lietuvos medikų gerbūvio, o ir toliau ketina padėti, kiek gali.
Trečiadienį 10 tūkst. jo nupirktų respiratorių buvo išvežiota po gydymo įstaigas, ketvirtadienį buvo laukiama ir dar vienos partijos šių būtinų apsaugos priemonių.
„Respiratorius užsakiau žymiai anksčiau, ir vos tik juos gavome, išvežiojome medikams. Viena partija šiandieną išdalinta bus, rytoj iš ryto laukiame dar vienos. Turėtų būti dar 10 tūkst. respiratorių.
Mano žmonės susižino, kokioms gydymo įstaigoms priemonių labiausiai reikia ir patys jas išvežioja.
Kėdainių gydymo įstaigoms, ko gero, daugiausiai priemonių ir teks.
Mano jau anksčiau dovanotų COVID-19 testų didžioji dalis atiteko taip pat mūsų krašto medikams, bet dalis jų buvo išvežiota ir po kitų miestų gydymo įstaigas“, – kalbėjo V. Uspaskich.
Europarlamentaras prie Lietuvos medikų gerbūvio prisideda ir finansiškai.
Ne paslaptis, kad ypač reikalingų vienkartinių apsaugos priemonių kainos rinkoje yra išaugusios net ir dešimtimis kartų, o tokių priemonių užsakymas skaudžiai kerta per gydymo įstaigų biudžetą.
V. Uspaskich pervedė solidžias pinigų sumas dviem paramos fondams, taip pat „Rotary“ klubo biudžetui, iš kurio pinigai taip pat nukeliavo medikams.
Pasiruošimas – nulinis
Pirmiausia Kinijoje išplitęs virusas davė laiko pranašumą visam likusiam pasauliui. Nuo tada, kai virusas pirmą kartą buvo užfiksuotas Kinijos mieste Uhane, iki tada, kai jis patvirtintas Lietuvoje, praėjo daugiau kaip du mėnesiai. Lyg ir netrumpas laiko tarpas buvo pasiruošimui, tačiau vertindamas tai, kas buvo padaryta, V. Uspaskich griežtas.
„Pasiruošimas virusui, galima sakyti, buvo niekinis. Jokio pasiruošimo ten nebuvo.
Ir čia ne medikų kaltė, o politika tokia buvo.
Medikai buvo paleisti kovoti į pirmąsias fronto linijas plikomis rankomis, todėl matant tokią situaciją, iš žmogiškosios pusės norisi padėti, kiek įmanoma labiau.
Mažytis virusas parodė, koks netvirtas yra šitas pasaulis.
Aš kritiškai žiūriu į ginklavimąsi, kuriam skiriame tiek lėšų ir jėgų. Pastatykit tanką priš virusą – ar jis padės? O jei būtų pasaulyje kariniai veiksmai, panaudotas koks cheminis ar biologinis ginklas, žmonių apsaugai reikėtų lygiai tokių pačių priemonių, kokių reikia ir dabar, ir kurių labai trūksta.
[quote author=”V. Uspaskich”]Medikai buvo paleisti kovoti į pirmąsias fronto linijas plikomis rankomis, todėl matant tokią situaciją, iš žmogiškosios pusės norisi padėti, kiek įmanoma labiau.[/quote]
Taip, dabar jau priemonių daugėja, per tiek laiko jau valdžia sugebėjo kažkiek jomis pasirūpinti.
Tradicinėmis save vadinančios partijos visą Europą ir privedė prie tokios situacijos.
Visada sakiau, kad reikia ieškoti dialogo, taikos, galimybės gyventi taikiai. Ginklais nieko neišspręsi. Pinigus reikia nukreipti teisingai – ne ginklams, o žmonių lavinimui“, – įsitikinęs europarlamentaras.
Krizė – tai galimybė
O kaip verslininkas vertina krizės padarinius verslui, žmonėms? Gal galima įžvelgti čia ir gerų dalykų? Žmonėms – skirti laiko sau, savo šeimoms, o verslui – keistis, prisitaikyti, tobulėti?
„Krizė yra ir galimybė. Bet tikrai galima prisitaikyti.
Žinoma, paslaugų sfera nukentės. Esminis dalykas yra tas – paslaugų sfera kuriasi pagal paklausą. Jei bus paklausa, paslaugų sfera po karantino greitai atsistos ant kojų.
Bet kam reikės tų paslaugų, jei nebus paklausos, jei žmonės neturės kuo už tas paslaugas susimokėti?
Jei žlugs gamyba, didieji verslai, tai bus didžiulė problema.
Todėl aš akcentuoju, kad reikia investuoti į pramonę – būtent taip daro kinai. Investuoja į vištą, kuri vėliau sudės kiaušinius. Pramonė atneš pinigus į biudžetą.
Kinija į visą paslaugų sferą, kuri dirbtinai skatina vartojimą, neinvestuoja nė cento, nes paslaugų sfera, skatinant vartojimą, plečiasi automatiškai pagal paklausą ir poreikį. Tad kiniškai žodis „krizė“ yra ne tik netektis, bet ir galimybė. Ir jie elgiasi būtent taip“, – akcentuoja V. Uspaskich.
