„Maisto banko“ akcijoje kėdainiečiai – tarp aukojusiųjų dosniausiai
Virginijaus Mankaus nuotr.
Penktadienį ir šeštadienį šalies prekybos tinkluose vykusioje „Maisto banko“ akcijoje paaukota daugiau nei 274 tūkstančiai vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Kaip skelbia akcijos organizatoriai – aukota daugiau nei pavasarį ar praėjusių metų rudenį, tačiau baiminasi, kad maisto produktai bus išdalinti labai greitai. Daugiausia maisto surinkta penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose, Jonavoje, Ukmergėje.
Ir toliau bus reikalinga visuomenės parama
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, kad maisto produktų surinkta beveik tiek, kiek „Maisto bankas“ šiuo metu remia žmonių.
„Tai ir labai sėkmingas skaičius, nes kiekvienam žmogui galėsime skirti bent po vieną ilgo galiojimo produktą, iš kitos pusės, puikiai suprantame, kad maisto užteks tik labai trumpam laikotarpiui. Planuojame, kad didelė dalis produktų bus išdalinta per mūsų atiduotuves, taip pat ruošiami paramos paketai nelaimių atveju. Žmonių suaukotus produktus maksimaliai sieksime taupyti ir į atiduotuvių lentynas dėsime tik tomis dienomis, kai trumpo galiojimo maisto produktų, kuriuos kasdien surenkame iš prekybos tinklų, gausime labai nedaug. Deja, tačiau tokių dienų pastaruoju metu, ypač regionuose, pasitaiko labai dažnai, tad visuomenės parama tampa dar labiau reikalinga, net ir po šios akcijos“, – dalinasi S. Gurevičius.
Dosnumo indeksas
37-oji „Maisto banko“ akcija vyko 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Akcijoje dalyvavo 7606 savanoriai, per pastaruosius penkerius metus tai didžiausias iki šiol šiame renginyje dalyvavusių savanorių skaičius.
Daugiausia maisto surinkta penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Kėdainiuose, Jonavoje, Ukmergėje.
Aukotojai dosniausiai aukojo „Maisto bankui“, Visuomeninei krikščionių draugijai „Ekumena“, Maltos ordino pagalbai, Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui, Socialinės gerovės ir paramos centrui.
Brangiausius krepšelius šiais metais aukojo Klaipėdos, Prienų, Plungės ir Palangos žmonės, skaičiuojama, kad šiuose miestuose vidutinė vieno aukojimo vertė siekė iki 8 eurų. O bendra vieno aukojamo krepšelio vertė visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo 4,9 euro.
Kaip ir kasmet, „Maisto banko“ akcijos organizatoriai skaičiuoja miestų dosnumo indeksą. Fiksuojama, kad šį rudenį lyginant gyventojų ir aukojimų skaičių miestuose, dosniausi buvo Šakių, Anykščių, Rietavo, Kazlų Rūdos, Šilutės, Šilalės ir Kaišiadorių miestų gyventojai (aukojo kas 5-8 žmogus). Lyginant su pavasarį vykusia akcija, surinkto maisto kiekiai labiausiai augo Kupiškyje, Visagine ir Elektrėnuose.
Kviečia aukoti trumpaisiais numeriais
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius pasakoja, kad paskutinis metų ketvirtis organizacijai nepaprastai sunkus.
„Atvėsus orams į mūsų duris visad beldžiasi vis daugiau žmonių. Jei vasarą ir pavasarį jie pragyvena be paramų, kai tenka mokėti už šildymą, pirkti šiltesnius batus, o esant šaltam orui ir ligų padažnėja patiems ar jų vaikams, pinigų viskam tiesiog nebeužtenka. Ir jei žmogus nenori įsiskolinti, stengiasi pasirūpinti savo šeimos sveikata, dažniausiai visa tai vyksta maisto sąskaita.
Šioje vietoje ir stengiamės padėti, suteikti maisto bent kuriam laikui. Tam, kad būtume arčiau žmonių įkūrėme maisto atiduotuves 41 Lietuvos mieste. Tačiau viskas ne taip paprasta, atiduotuves reikia išlaikyti, mokėti nuomos, komunalinius mokesčius, aprūpinti transportu, kuru. Ir nors Lietuvoje stokoja daug daugiau žmonių, jaučiame, kad šiuo metu mūsų remiami 232 tūkstančiai jų, organizacijai yra beveik maksimali riba. Mums ima trūkti finansinių resursų“, – nuogąstauja „Maisto banko“ vadovas.
Statistiniais duomenimis, šiuo metu su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas, kas septintas pripažįsta, kad stokoja lėšų net maistui.
Iki ateinančių metų sausio vidurio veikia specialūs trumpieji numeriai 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Skambindami jais galite paremti „Maisto banko“ veiklą.
Telekomunikacijų bendrovės atsisakė visų su paslauga susijusių mokesčių, todėl kiekvienas euras keliauja tiesiai kovai su maisto švaistymu ir skurdu.
