Ligoninėje – nauja pulmonologė

Gydytoja turi žinutę ir manikiūro specialistėms

Kėdainių ligoninės gydytojų būrį papildė nauja gydytoja pulmonologė Justina Kruopienė. Mūsų rajono pacientais ji rūpinasi vieną dieną per savaitę – trečiadieniais. Kitas dienas panevėžietė gydytoja darbuojasi gimtojo miesto ligoninėje bei Kauno klinikose.

Aukso vertės sesutė

Baigusi 10 metų trukusius mokslus (šešeri studijų ir ketveri rezidentūros) J. Kruopienė rugpjūtį grįžo gyventi į Panevėžį ir pas pacientus Kėdainiuose bei Kaune keliauja iš gimtojo miesto. Šie metai – pirmieji medikės savarankiško darbo metai.

Kėdainių ligoninėje J. Kruopienė dirbti pradėjo rugpjūčio viduryje. Ji pacientus konsultuoja ir poliklinikoje, ir skyriuje. Gydytoja sako esanti labai patenkinta darbu mūsų miesto ligoninėje.

[quote author=“Aut. past.“]Pasak gydytojos, Lietuvoje oro tarša nėra tokia didelė, kad stipriai paveiktų plaučius. Mūsų šalies gyventojų kvėpavimo sistemą dažniausiai sargdina rūkymas bei kenksmingos darbo sąlygos.[/quote]

„Čia puikiai organizuojamas darbas. Be to, man padeda nuostabi sesutė Vitalija Žabienė. Ji gydytojams pulmonologams pagelbėja jau daug metų – nuo 1994-ųjų. Tai aukso vertės sesutė, – šypsosi nuostabią pagalbininkę ir dešiniąją ranką Kėdainiuose turinti gydytoja J. Kruopienė. – Kėdainių pacientus aš matau pirmą kartą, o sesutė juos pažįsta, kaip mes pajuokaujame, tarsi giminaičius, taigi žino visas jų ydas: kurie vaistų nevartoja, kurie linkę praleisti vizitus. Sesutė mane apie visa tai informuoja.“

Kėdainių ligoninėje pacientui – daugiau laiko

Gydytoja pabrėžia dar vieną darbo Kėdainių ligoninėje privalumą – čia pacientui skiriama daugiau

laiko nei kai kuriose kitose gydymo įstaigose.

„Čia pacientui skiriama 20 min. Žinoma, tai nėra daug, tačiau kitose gydymo įstaigose vienam pacientui numatyta tik 15 min. Pulmonologui tiek tikrai per mažai, – sako J. Kruopienė. – Per šį laiką gydytojas turi susirinkti anamnezę (aut. past. gydytojui ligonio suteiktos žinios apie ligą), jei pacientas serga ilgiau, reikia peržiūrėti dokumentaciją, taip pat atlikti klinikinį ištyrimą, spirometrijos tyrimą (aut. past. tyrimas, kai specialiu aparatu patikrinama ar nėra kvėpavimo takų obstrukcijos (susiaurėjimo), ar nesutrikusi ventiliacinė plaučių funkcija, koks plaučių obstrukcijos (susiaurėjimo) laipsnis ir grįžtamumas).

Per konsultacijai skirtą laiką reikia paskirti gydymą, išrašyti vaistus. Pulmonologų skiriami vaistai yra labai specifiniai, – dėmesį atkreipia medikė. – Dažniausiai tai būna ne paprasta tabletė, kurią tereikia išgerti, o inhaliatoriai. Turime labai gerai išaiškinti pacientui, kaip reikia taisyklingai vartoti vaistus, nes įkvėpti vaistus iš inhaliatoriaus nėra taip paprasta, ypač tada, kai pacientas yra vyresnio amžiaus ar liga toli pažengusi. Taigi mokome, tikriname. Tam turime ir mokomųjų priemonių. Svarbu suprasti, kad esant prastai inhaliavimo technikai nesulauksim norimo gydymo efekto.“

Prašo pademonstruoti? Neįsižeiskite!

Siekdami užtikrinti veiksmingą gydymą, medikai ne tik skiria laiko pacientus išmokyti taisyklingos inhaliavimo technikos, bet ir atvykus pakartotinai paprašo pademonstruoti inhaliavimo įgūdžius.

„Kai ateina pacientas, stengiuosi tikrinti jo inhaliavimo techniką – tai, kaip jis įkvepia vaistus, – pasakoja J. Kruopienė. – Kabinete turime mokomųjų priemonių. Neseniai sulaukiau pacientės, kuriai buvo skirti puikūs vaistai, bet dėl toli pažengusios obstrukcinės plaučių ligos pacientė paprasčiausiai nesugebėjo jų įkvėpti. Dėl šios priežasties suprantama, kodėl vartojant vaistus pacientės būklė blogėjo. Jei ji pas gydytoją pulmonologą būtų atvykusi anksčiau, jai būtų pritaikytas kitas inhaliatorius, iš kurio reikiamą vaistą jai būtų paprasčiau įkvėpti. Vaistų, skirtų tiek astmos, tiek lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymui yra daugybė, bet reikia veikliąją vaistinę medžiagą ir patį inhaliatorių (prietaisą, iš kurio įkvėpiamas vaistas) pacientui parinkti individualiai.“

[quote author=“J. Kruopienė“]Kėdainių pacientus aš matau pirmą kartą, o sesutė juos pažįsta, kaip mes pajuokaujame, tarsi giminaičius, taigi žino visas jų ydas: kurie vaistų nevartoja, kurie linkę praleisti vizitus. Sesutė mane apie visa tai informuoja.[/quote]

Būtinybę gydytojui tikrinti paciento inhaliavimo techniką pašnekovė pagrindžia ir dar vienu pavyzdžiu: „Būna ir taip, kad pacientas, regis, supranta kaip įkvėpti, bet grįžęs namo daro taip, kaip išeina. Štai viena pacientė vaistą turėjo vartoti po du įkvėpimus ryte ir vakare. Taigi vieną kartą įpurški, įkvepi ir šį veiksmą pakartoti dar kartą. Paprašiau moters, kad parodytų, kaip ji inhaliuoja vaistus. Pasirodo, pacientė iškart du kartus išpurškia vaistą ir bando jį sukvėpti. Akivaizdu, kad tokiu metodu reikiama vaistų dozė nepatenka į kvėpavimo takus, todėl ir gero efekto laukti neverta.“

J. Kruopienė nuogąstauja, kad vieni pacietai, paprašyti pademonstruoti inhaliavimo techniką, netgi įsižeidžia.

„Kolegos dalijosi, kad būna ir tokių pacentų, kurie į gydytojo prašymą pasipiktinę atsako: „Juk aš

moku, tiek laiko jau vartoju šiuos vaistus.“ Vis tik mūsų patirtis rodo, kad svarbu ne tik vartoti vaistą, bet ir daryti tai tinkamai. Taigi jei gydytojas prašo pademonstruoti, vadinasi, ne veltui“, – pabrėžia pašnekovė.

Pas kardiologus veržiasi, o pulmonologus aplenkia

Gydytoja J. Kruopienė pastebi, kad pulmonologams pacientų netrūksta, kaip ir daugeliui kitų sričių medikų. Vis tik, pasak pašnekovės, pulmonologai nėra tokie populiarūs kaip, tarkime, kardiologai. Išvada viena – žmonėms labiau rūpi širdis nei plaučiai.

„Yra daug žmonių, kurie serga lėtinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui: astma – nealergine ir alergine, lėtine obstrukcine plaučių liga. Sergant šiomis ligomis, reikalinga nuolatinė kontrolė, tačiau kartais pacientų pas mus nesiunčia šeimos gydytojai, o kartais patys pacientai pristinga motyvacijos apsilankyti pas pulmonologą ir tarsi vengia vizitų.“

[quote author=“J. Kruopienė“]Pulmonologų skiriami vaistai yra labai specifiniai. Dažniausiai tai būna ne paprasta tabletė, kurią tereikia išgerti, o inhaliatoriai.[/quote]

Pacientus gydytojams pulmonologams šeimos gydytojai neretai atsiunčia dėl lėtinio kosulio ar dusulio. Anot J. Kruopienės, šie simptomai gali būti ir dėl pulmonologinės, ir dėl kitos kilmės ligos.

„Pavyzdžiui, pacientas skundžiasi sausu kosuliu, dažnai priepuoliniu. Norėčiau akcentuoti, kad tokį kosulį neretai gali išprovokuoti ne plaučių liga, o gastroezofaginis refliuksas, – paaiškina gydytoja. – Tokius pacientus iš pradžių atsiunčia pas mus, o paskui, paneigus pulmonologinės kilmės kosulį, mes juos siunčiame gydytojo gastroenterologo ar otorinolaringologo konsultacijai. Pacientai tokiais atvejais stebisi, kad kylanti rūgštis gali sukelti kosulį.“

Ir neišgydomoms ligoms būtina priežiūra

Gydytoja, kreipdamasi į pacientus, prašo nepraleisti vizitų ir rūpestingai gydyti diagnozuotą ligą.

„Tie pacientai, kuriems diagnozuota tokia liga kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, turėtų lankytis pas gydytoją pulmonologą reguliariai, bent 1-2 kartus per metus. Tai būtina, nes reguliarūs vizitai padeda užtikrinti geresnę ligos kontrolę, laiku galima pastebėti, kad reikia keisti vaistus, jei plaučių funkcija blogėja.

Kitas pavyzdys – sergant astma vaistai parenkami pagal tai, kaip yra kontroliuojama liga (tai lemia tam tikri simtomai). Iš viso yra penkios astmos gydymo pakopos. Tarkime, pacientui yra skiriamas ketvirtos pakopos gydymas (vertinama kaip sunki astma), bet liga yra visiškai kontroliuojama, pacientas jaučiasi puikiai. Galbūt tokiu atveju verta pereiti į trečią, t. y., žemesnę, atitinkančią vidutinio sunkumo astmos gydymo pakopą ir taip sumažinti skiriamų vaistų dozę. Taigi, būtina nuolatinė ligos kontrolė“, – aiškina pulmonologė.

J. Kruopienė akcentuoja, jog astmai bei lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti vaistai skiriami visam gyvenimui. Mat nuo šių ligų nebepasveikstama. Tiesa, astma kontroliuojama, ji prislopsta ir, kaip minėta, galima skirti mažesnes vaistų dozes. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga tik pristabdoma, vaistai padeda valdyti ligą, tačiau ilgainiui plaučių funkcija vis blogėja.

[quote author=“Aut. past.“]Pacientus gydytojams pulmonologams šeimos gydytojai neretai atsiunčia dėl lėtinio kosulio ar dusulio. Anot J. Kruopienės, šie simptomai gali būti ir dėl pulmonologinės, ir dėl kitos kilmės ligos.[/quote]

„Jei žmogus rūkė 40 metų, tai žala plaučiams jau padaryta ir mes ligą tegalime pristabdyti. Svarbu, kad pacientai pasijutę geriau nesiliautų vartoti vaistų. Tai blogiausia. Tokiais atvejais liga paūmėja ir pacientai vėl kreipiasi pagalbos. Pacientams patarčiau laikytis gydytojų nurodymų, išmokti inhaliavimo techniką, o kilus klausimams ar neaiškumams, drąsiai tartis, kalbėtis su gydytoju“, – ragina J. Kruopienė.

Išmintinga prevencija – nerūkyti

J. Kruopienė pataria atsisakyti žalingo įpročio rūkyti. Būtent rūkymas neretai tampa pagrindine lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastimi.

Kvėpavimo sistemą taip pat žaloja užterštas oras. Vis tik, pasak gydytojos, Lietuvoje oro tarša nėra

tokia didelė, kad stipriai paveiktų plaučius. Mūsų šalies gyventojų kvėpavimo sistemą dažniausiai

sargdina minėtasis rūkymas bei kenksmingos darbo sąlygos.

„Darbas tam tikroje aplinkoje gali išprovokuoti astmą. Turiu pacientę, kuri dirba maisto gamybos įmonėje su grūdinės kilmės produktais, džiovintomis uogomis. Darbo metu į pacientės kvėpavimo takus patenka daug dulkių ir tai išprovokuoja astmos simptomus. Taigi, dulkėta aplinka kenkia – turime saugoti savo kvėpavimo takus“, – ragina gydytoja.

Žinutė ir manikiūro specialistėms

Pastaruosius kelerius metus itin populiarūs priauginami nagai bei gelinis lakavimas. Pulmonologė J. Kruopienė perspėja, kad nesaugodamos savo kvėpavimo takų manikiūro specialistės rizikuoja vėliau tapti gydytojų pulmonologų pacientėmis.

„Manikiūrininkės šaliną seną gelinį laką nuo nagų neprisidengusios jokiomis kaukėmis, nors dulkių kamuolys būna matyti net plika akimi, o kiek tų dulkių dar nematome. Tas dulkes specialistė juk įkvepia ir jos nusėda kvėpavimo takuose. Dengiant nagus geliniu laku kenksmingos medžiagos garuoja, taigi šių irgi įkvepiame.

[quote author=“Aut. past.“]Siekdami užtikrinti veiksmingą gydymą, medikai ne tik skiria laiko pacientus išmokyti taisyklingos inhaliavimo technikos, bet ir atvykus pakartotinai paprašo pademonstruoti inhaliavimo įgūdžius.[/quote]

Siūlyčiau bent šalinant nuo nagų seną gelinį laką prisidengti veidą vienkartine kauke, kad apsaugotumėte kvėpavimo takus. Tai išties veiksminga priemonė. Aš pati, lankydamasi pas manikiūrininkes, visada joms tai patariu. Tiesa, vienos atsižvelgia, o kitos ir toliau dirba be kaukių.

Žinoma, priauginami nagai ir gelinis lakavimas yra dar, palyginti, naujas dalykas – 5–10 metų, todėl žalos sveikatai dar nematyti, bet ji gali išryškėti vėliau“, – užbėgti negalavimams už akių ragina gydytoja pulmonologė J. Kruopienė.