„Lifosos“ laboratorijoje atliktas vandens tyrimas: gyvsidabris ne tik neviršija normų, jo koncentracija – minimali
Kėdainiuose kilus panikai dėl gyvsidabriu užteršto geriamojo vandens, antradienį bendrovė „Lifosa“ atliko vandens tyrimus savo privačioje laboratorijoje. Jos gauti tyrimų rezultatai rodo, kad gyvsidabrio norma vandenyje ne tik neviršija leistinų normų, bet ir yra visiškai minimali – mažiau nei 0,2 mikrogramai litre, kai leistina norma – 1 mikrogramas litre.
– Ar atlikti gyvsidabrio kiekio koncentracijos vandenyje tyrimus yra įprasta praktika Jūsų bendrovėje? – paklausėme AB „Lifosa“ generalinio direktoriaus Jono DASTIKO.
– Paprastai mes nustatinėjame gyvsidabrio kiekį savo gaminamose trąšose, nes eksportuojant jas keliami labai aukšti reikalavimai ir gyvsidabris trąšose negali viršyti nustatytų normų, todėl šiai kontrolei skiriame didelį dėmesį.
Vandens tyrimus šį rytą nusprendėme atlikti pasklidus informacijai, kad Kėdainiuose jis užterštas.
Vandenį ištyrėme savo reikmėms, kad mūsų žmonės, kurie dirba „Lifosoje“, būtų saugūs ir nepanikuotų per daug.
Tiesą sakant, mums pasirodė labai keista, kad vandenyje galėtų būti tokia padidėjusi gyvsidabrio koncentracija, nes mes, chemikai, gerai žinome, kad stebuklų paprastai nebūna, kad taip staiga imtų ir iš niekur nieko atsirastų toks vandens užterštumas, juolab, kad Lietuvoje toks atvejis jau ne pirmas.
– Kiek vandens mėginių šiandien ištyrėte?
– Mūsų bendrovė geriamuoju vandeniu aprūpinama iš miesto vandenvietės. Vieną mėginį paėmėme iš bendrovės vandens čiaupo ir dar du atsivežėme iš skirtingų miesto vietų.
Visų vandens mėginių tyrimų rezultatai yra geri. Visuose trijuose vandens mėginiuose užterštumas gyvsidabriu ne tik neviršija leistinos normos, bet ir yra visiškai minimalus – nesiekia nė 0,2 mikrogramo litre, kai leistina norma yra 1 mikrogramas litre.
– Ar galėjo Jūsų prietaisai netiksliai parodyti gyvsidabrio koncentraciją vandenyje?
– Jei mūsų prietaisų duomenys būtų neteisingi, mes negalėtume eksportuoti trąšų, nes tuomet ir trąšų tyrimų rezultatai būtų klaidingi. Tokiu atveju mes tiesiog negalėtume parduoti savo produkcijos, nes itin aukštus reikalavimus keliantiems užsieniečiams ji būtų nereikalinga kaip nepatikima.
Manau, kad ir valstybinėse laboratorijose gyvsidabris vandenyje nustatomas tokiu pačiu prietaisu kaip ir mūsų laboratorijoje.
Tai automatinis prietaisas. Jame yra elektrodas. Prieš atliekant tyrimą, šį prietaisą reikia labai gerai paruošti. Jei jis bus paruoštas netinkamai, gali tiesiog rodyti nesąmones.
Manau, kad mes, tiek metų dirbantys šį darbą ir nuolat atlikinėjantys jau net nesuskaičiuojamą daugybę tyrimų, sugebame tinkamai paruošti prietaisus, todėl neturiu pagrindo abejoti ir mūsų laboratorijoje gautais vandens tyrimų rezultatais, kurie rodo, kad Kėdainių vanduo nėra užterštas gyvsidabriu. Tačiau, žinoma, tai nėra oficialūs vandens tyrimų rezultatai, mūsų laboratorija nėra akredituota tokiam reikalui, todėl, kaip ir minėjau, šie tyrimai atlikti tik mūsų įmonės reikmėms, mūsų darbuotojų informavimui apie realią situaciją.
– Tuomet kėdainiečiams nėra pagrindo baimintis ir panika kilo visai be reikalo?
– Šiuo atveju, manau, kad reikia laukti pakartotinių tyrimų rezultatų, kuriuos pateiks valstybinės laboratorijos. Tik tuomet bus galima daryti išvadas.
Tačiau, kaip jau minėjau, paprastai stebuklų nebūna, kad gyvsidabrio koncentracija taip staigiai viršytų leistinas normas.
Mano nuomone, versijų, kodėl Kėdainiuose gauti tokie vandens tyrimo rezultatai, gali būti įvairių – nuo laboratorijos klaidos tikimybės iki politinių tikslų ar kažkieno poreikio, kad žmonės išpirktų vandenį.
