Gamybą atnaujinusi „Lifosa“ šiemet tikisi triskart didesnių pajamų
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
BNS inf., Giedrius Gaidamavičius
Birželį po metų pertraukos gamybą atnaujinusi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ šiemet tikisi padidinti gamybos apimtis ir gauti beveik tris kartus daugiau pajamų nei pernai – apie 357 mln. eurų.
„2024 metais bendrovė sieks padidinti galimybes konkurencingomis kainomis apsirūpinti žaliavomis gamybai ir parduoti produkciją, užtikrinti sklandžius bankinius atsiskaitymus. Pasiekus šiuos tikslus 2024 metais bendrovei būtų sudarytos galimybės atnaujinti ekonomiškai efektyvią gamybinę veiklą“, – rašoma „Lifosos“ 2023 metų ataskaitoje, pateiktoje reigstrų centrui.
Gamybą atnaujino birželio 10 dieną
Pasak sankcijų apribotos ir laikinojo administratoriaus prižiūrimos įmonės, šiemet ji tikisi pagaminti ir parduoti 606 tūkst. tonų granuliuotų azoto-fosforo trąšų (pernai – 125,2 tūkst. tonų, arba 44,7 proc. mažiau nei 20122 metais), apie 28 tūkst. tonų kristalinio monoamonio fosfato (8,6 tūkst. tonų, 28,9 proc. mažiau), apie 19 tūkst. tonų karbamido fosfato (2,8 tūkst. tonų, 47,4 proc. mažiau), apie 63 tūkst. tonų pašarinių fosfatų (20,3 tūkst. tonų, 71,7 proc. mažiau), apie 14 tūkst. tonų aliuminio fluorido (3,3 tūkst. tonų, 50,2 proc. mažiau).
Praėjusių metų bendrovės ataskaitos patvirtintos gegužės viduryje, o gamybą ji atnaujino birželio 10 dieną.
Milijoniniai nuostoliai
Pernai „Lifosa“ patyrė 52,77 mln. eurų grynojo nuostolio, kai 2022 metais uždirbo 30,3 mln. eurų grynojo pelno, nuostolis prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 47,12 mln. eurų (56,6 mln. eurų pelnas).
Bendrovės pajamos per metus sumažėjo daugiau nei 2 kartus iki 133,61 mln. eurų (2022 metais – 274,56 mln. eurų).
„Pajamų sumažėjimą sąlygojo mažesni granuliuotų ir kristalinių trąšų, pašarinių fosfatų, aliuminio fluorido pardavimo kiekiai ir sumažėjusios pardavimų kainos“, – teigia įmonė.
Sieros rūgšties gamyba pernai sumažėjo 53,2 proc. iki 199,6 tūkst. tonų, fosforo rūgšties – 58,7 proc. iki 65,8 tūkst. tonų.
Be to, pernai „Lifosa“ pagamino 24,2 tūkst. kWh (kilovatvalandės) elektros – 61,8 proc. mažiau nei 2022 metais. Iš jos 4,3 tūkst. kWh, arba 40,8 proc. mažiau buvo parduota.
Pernai bendrovės investicijos siekė 3,11 mln. eurų ir buvo 1,5 proc. mažesnės (3,15 mln. eurų).
Veiklą stabdė keletą kartų
2022 metų kovo 9-ąją Europos Sąjungai paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos. Dėl to įmonė keletą kartų buvo sustabdžiusi gamybą, o paskutinį kartą neveikė nuo praėjusių metų gegužės iki šių metų birželio.
Pasak „Lifosos“, dėl sankcijų ir apribotų kontaktų su kitomis „EuroChem“ grupės įmonėmis sumažėjo jos galimybės konkurencingomis kainomis įsigyti žaliavų, parduoti produkciją iki 2022-ųjų kovo buvusiomis apimtimis.
„Sankcionuota įmonė, nepaisant bendrovės laikinajam administratoriui suteiktų įgaliojimų, neišvengiamai susiduria su piniginių lėšų sulaikymo, užšaldymo rizika, vykdant bankinius atsiskaitymus“, – teigia „Lifosa“.
Nuo 2022 metų gegužės bendrovės veiklą prižiūri finansų ministrės paskirtas laikinasis administratorius. Pernai gegužę juo paskirtos bendrovės „Valnetas“ įgaliojimai gegužės 22 dieną pratęsti dar vieneriems metams.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė A. Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra. Jie abu įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Praėjusių metų pabaigoje įmonėje dirbo 891 darbuotojas, šiuo metu, „Sodros“ duomenimis – 886.
