„Lifosą“ ir „Achemą“ neramina Ukrainos trąšų rinkos tyrimas
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ ir Jonavos azoto trąšų gamintoja „Achema“ nerimauja, kad Ukrainoje atliekamas trąšų rinkos tyrimas gali pakenkti jų eksportui į šią šalį.
Pasak „Achemos“ vadovo Ramūno Miliausko, nepaisant to, kad tyrimas dar nebaigtas, trąšų eksportas iš Lietuvos į Ukrainą beveik sustojo.
„Ukrainos valdžios ir vietinių gamintojų inicijuotas tyrimas ES trąšų gamintojams ir importuotojams padarė didelę žalą, išgąsdino vietos importuotojus ir ūkininkus, kurie, nežinodami, kas toliau bus ir kokių priemonių bus imtasi, pradžioje iš viso sustabdė trąšų pirkimą iš užsienio“, – komentare BNS sakė R. Miliauskas.
[quote author=“Ramūno Miliauskas“]Jie (Ukrainos trąšų gamintojai – BNS) bent trumpalaikių savo tikslų jau pasiekė – importas sumažėjo, konkurencija sumenko, o vietos trąšų gamyba šiek tiek paaugo.[/quote]
Pasak jo, „Achemos“ trąšų eksportas į Ukrainą šiemet sudaro vos 25 proc. praėjusių metų apimčių – šiuo metu ji trąšas parduoda tik nuolatiniams klientams.
„Lifosos“ vadovas sako, kad pagrindinį įmonės produktą – diamonio fosfatą – į Ukrainą pradėjo eksportuoti neseniai, nes jis šalyje užregistruotas tik kovo mėnesį.
Jonas Dastikas teigė nežinąs, kuo gali baigtis tyrimas, bet jį pavadino „labai keistu“.
„Nežinom, kuo baigsis. Mes neseniai pradėjome pardavinėti trąšas (Ukrainoje – BNS). Anksčiau pardavinėjome pašarinius fosfatus, maždaug apie 5 proc. nuo pagaminamo kiekio“, – BNS sakė J. Dastikas.
„Achemos“ vadovo R. Miliausko vertinimu, tyrimą inicijavo vietiniai trąšų gamintojai, padedami lobistų. Anot jo, dalį savo tikslų jie jau pasiekė.
„Jie (Ukrainos trąšų gamintojai – BNS) bent trumpalaikių savo tikslų jau pasiekė – importas sumažėjo, konkurencija sumenko, o vietos trąšų gamyba šiek tiek paaugo“, – pabrėžė „Achemos“ vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos trąšų gamintojai neturi pajėgumų aprūpinti didžiulę šalies rinką.
Ukrainos rinka – svarbi Lietuvai
Kaip BNS aiškino „Lifosos“ komercijos direktorius Linas Kieras, be diamonio fosfato, bendrovė į Ukrainą taip pat eksportuoja azoto-fosforo-sieros (NPS) trąšas, kurios paklausios Lotynų Amerikoje ir Ukrainoje.
„NPS būtent parduodama šioje šalyje ir mes labiausiai esame suinteresuoti dėl jos“, – BNS sakė L. Kieras.
Jis pridūrė, kad šias trąšas „Lifosa“ pradėjo gaminti šiemet ir nuo kovo į Ukrainą eksportavo apie 20 tūkst. tonų. Bendras „Lifosos“ eksportas į Ukrainą siekė apie 26 tūkst. tonų.
„Šiaip į šią rinką nespjaunam, nežiūrim į ją kaip į nereikalingą. Taip, ji mums reikalinga“, – tvirtino L. Kieras.
Tiek „Achema“, tiek „Lifosa“ pripažįsta, kad Ukrainos rinka yra svarbi, tačiau įmonės teigia valdančios rizikas.
„Turime pasitvirtinę atitinkamus rizikų suvaldymo ir sumažinimo planus, diferencijuojame rinkas ir nuolat ieškome naujų pardavimo galimybių, taip pat padidinome pardavimus į kitų pasaulio šalių rinkas“, – sakė „Achemos“ vadovas R. Miliauskas.
[quote author=“Aut. past.“]Bendras „Lifosos“ eksportas į Ukrainą siekė apie 26 tūkst. tonų.[/quote]
Anot jo, „Achema“ jau paprašė Lietuvos institucijų spręsti trąšų eksporto į Ukrainą klausimą.
Tuo metu J. Dastikas teigė, kad jeigu Ukraina įvestų muitus ir į šią šalį eksportuoti nebeapsimokėtų, „Lifosa“ nebevežtų produkcijos į Ukrainą.
„Paprasčiausiai mes neeksportuotume į Ukrainą, jeigu tai neapsimokėtų. Mes eksportuojame į 40 šalių ir nemanau, kad tie muitai duotų naudos. Ką jie duotų?“, – klausė „Lifosos“ vadovas.
Ukraina paskelbė embargą Rusijos trąšoms
Rinkos dalyviai teigia, kad situacija Ukrainos trąšų rinkoje iš esmės pasikeitė po to, kai Ukraina pradėjo riboti trąšų importą iš Rusijos, o nuo šių metų liepos visiškai nustojo importuoti rusiškas trąšas.
Iki tol Ukraina buvo paskelbusi antidempingo muitus amonio nitrato trąšoms.
Kaip aiškino L. Kieras, iki embargo Ukraina didžiąją dalį trąšų nusipirkdavo iš Rusijos.
„Daug trąšų pirkdavo iš Rusijos, tiek per Klaipėdos uostą pirkdavo, tiek per savo uostus. Būdavo daug į Ukrainą eksportuojama. Visą didžiąją rinkos dalį užimdavo trąšos iš Rusijos“, – sakė L. Kieras.
Jis pasakojo, kad Ukrainai uždraudus Rusijos trąšų importą, daug Ukrainos pirkėjų kreipėsi į „Lifosą“ prašydami parduoti jiems trąšų.
Iš Ukrainos pernai pasitraukė ir „Lifosą“ valdantis Rusijos trąšų koncernas „EuroChem“, pardavęs savo antrinę įmonę Ukrainoje.
Ginčas dėl Ukrainos įvestų muitų pasiekė Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) – ji pernai priėmė sprendimą, kurį šiemet patvirtino PPO teismas, kad „EuroChem“ turėjo būti atleista nuo antidempingo muitų, nes ji nedempingavo trąšų kainų.
Trąšų eksportą aptarė ir prezidentai
Trąšų eksporto klausimas buvo aptartas ir per Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimą Vilniuje lapkričio pabaigoje.
G. Nausėda tuomet sakė tikįs, kad Lietuvos bendrovės galės laisvai patekti į Ukrainos trąšų rinką.
Diplomatinių šaltinių teigimu, Lietuvos pareigūnai jau kurį laiką kelia šį klausimą dvišaliuose susitikimuose su Ukrainos valdžios atstovais, taip pat yra yra paprašę Europos Komisijos paramos.
