Lietuvos bankas sugaudo tik smulkias žuvis, bet stambių nusikaltimų nesuvaldo?
Seimo Ekonomikos komiteto nariai sako – Lietuvos bankui tai yra aiškūs signalai, kad finansinių įmonių priežiūra turi būti gerokai griežtesnė./BNS/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotraukų koliažas
Pastarieji metai Lietuvoje itin skambūs finansiniais nusikaltimais. Pirmiausia tai pralošti kazino Nacionalinio stadiono pinigai, vėliau – mįslingas 2 milijardų eurų praplovimas per Lietuvos finansines įstaigas. Galiausiai, ko gero, vienas didžiausių skandalų – „Foxpay“, kuriame figūruoja ir buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pavardė. Seimo Ekonomikos komiteto nariai sako – Lietuvos bankui tai yra aiškūs signalai, kad finansinių įmonių priežiūra turi būti gerokai griežtesnė.
Ministrė atsistatydino, bet realios atsakomybės niekas neprisiėmė
Šių metų pradžioje tarptautinės operacijos metu buvo sulaikyti du asmenys, įtariami per Lietuvoje veikusią finansų įstaigą neteisėtu 2 mlrd. eurų vertės turto legalizavimu. Jau tada buvo keliamas klausimas, kaip gi 2 milijardai eurų praplaukė pro kontroliuojančių institucijų akis nepastebėti.
Kita istorija – „Foxpay“ skandalas, kainavęs socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės darbo vietą.
Gegužę Lietuvos bankas pradėjo įmonės patikrinimą, mat buvo siekiama išsiaiškinti, ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti „Foxpay“ nepažeidžia teisės aktų, susijusių su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija.
Kai stambios žuvys praslysta – sugebama nepastebėti poros milijardų eurų plaukiojimo. Nors kai močiutė kokia šimtą eurų perveda ir netinkamai nurodo pavedimo paskirtį, tiesiog sekundžių reikalas, kad bankas mokėjimą sustabdytų, skambintų, imtų teirautis ir klausinėti.
V. Fiodorovas
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad vienintelė įmonės savininkė ir naudos gavėja „Foxpay“ yra Šveicarijos grupės „iSun“ valdybos pirmininkė Ieva Trinkūnaitė. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o birželio 5 dieną – ir Vyriausybė, pripažino ją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, kadangi ji gyvena su už sukčiavimą teistu Vilhelmu Germanu (Viliumi Žideliu).
Įmonės „Foxpay“ valdybai nuo 2022 m. priklausė buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės sutuoktinis M. Navickas, kuris vėliau tapo įmonės direktoriumi, o bankui pradėjus patikrinimą iš pareigų pasitraukė.
Seimo Ekonomikos komiteto narys kraštietis Viktoras Fiodorovas sakė, kad tai, jog ministrė neteko savo einamų pareigų, tėra tik viena medalio pusė. Realiai iki šiol dėl padarytų stambių pažeidimų niekas realios atsakomybės taip ir neprisiėmė.
„Ministrė buvo nuimta dėl „Foxpay“ skandalo, atsistatydino, prisiėmė atsakomybę, bet niekas iš kontroliuojančių įstaigų neprisiima atsakomybės, visi kelia rankas ir sako, mes ateityje susitvarkysime, įstatymai pasivys. Tikrai atrodo keistai.
Žiūrint į Lietuvos banką, akivaizdu, kad akcentai dedami ne ten. Paprastiems Lietuvos gyventojams kasmet didžiausias anketas pildyti reikia, politiškai pažeidžiamiems žmonėms – dar didesnes anketas pildyti, tikrinama kiekviena smulkmena, kai tuo tarpu stambios žuvys praslysta – sugebama nepastebėti poros milijardų eurų plaukiojimo. Nors kai močiutė kokia šimtą eurų perveda ir netinkamai nurodo pavedimo paskirtį, tiesiog sekundžių reikalas, kad bankas mokėjimą sustabdytų, skambintų, imtų teirautis ir klausinėti.
O du milijardas praleidžia ir nemato? Tikrai atrodo keistai, kai niekas dėl to realiai atsakomybės neprisiima“, – kalbėjo V. Fiodorovas.
„Ministrė buvo nuimta dėl „Foxpay“ skandalo, atsistatydino, prisiėmė atsakomybę, bet niekas iš kontroliuojančių įstaigų neprisiima atsakomybės, visi kelia rankas ir sako, mes ateityje susitvarkysime, įstatymai pasivys. Tikrai atrodo keistai.
V. Fiodorovas
Skandalai menkina pasitikėjimą Lietuva finansiniame sektoriuje
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigė, kad, nepaisant to, jog finansinis sektorius yra labai daug žadantis, be abejo, pelningas ir sukuriantis daug pridėtinės vertės, nepakankama jo kontrolė leidžia sukčiavimo atvejus. O tokie skandalai menkina Lietuvos reputaciją.
„Nuo 2015 metų ES direktyvos leido kurtis tokio tipo finansinėms platformoms, ir per tą laiką didelių skandalų mes iki šiol negirdėjome. Vis dėlto kiekvienas naujas darinys sukuria būdų ir dirbti sąžiningai, ką dauguma ir daro, ir būdų pasipelnyti bei sukčiauti.
Paskutinis mūsų Lietuvos skandalas pasitikėjimo nedidina, tik mažina. Mūsų visos tarnybos, kurios vykdo priežiūrą, turėtų labai atkreipti dėmesį į tai.
Finansinės įmonės generuoja kasmet 500 mln. pajamų, 7 tūkst. žmonių dirba – mes pasitikėjimo jomis griauti negalime, ši sritis yra labai perspektyvi.
Aišku, mes, kaip Parlamentas, galėjome, kai svarstydavome bankų ataskaitas, daugiau dėmesio skirti, bet kol nebuvo gaisro, tol neskubėjom jo gesinti“, – sakė K. Starkevičius.
Tačiau V. Fiodorovas pastebėjo, kad neatrodo labai gerai, kai tokios įmonės laisvai dalyvauja valstybinių įmonių skelbiamuose konkursuose. Nors eilinis Lietuvos gyventojas dažnai mano, kad tokie skandalai jo neliečia, visgi tai – netiesa, mat finansinės įmonės figūruoja kone po kiekvienu elektroniniu pinigų pervedimu.
„Pačios „Fintech“ įmonės iš savęs nėra blogai. Kai kurie gal nejaučia net tokių įmonių egzistavimo, bet iš tiesų jų veikla matoma visur – štai aš pats visai neseniai turėjau Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti baudą per vieną tokių įmonių – kito pasirinkimo net nebuvo.
Kaip „Fintech“ įmonės gali dalyvauti konkursuose, kuriuos skelbia valstybinės institucijos? Atrodo labai įtartinai.
Pati technologija nėra bloga, tik čia esmė yra kontrolė. Mūsų sprendimai šiuo kontrolės klausimus vėluoja keliais metais, ir įstaigos, kurios galvoja apie sukčiavimą, Lietuvą gali matyti kaip gerą vietą tą daryti.
Tad mes turime užkirsti tam kelią“, – reziumavo V. Fiodorovas.
