Lietuviai būsto paskolų drausti neskuba

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Ne paslaptis, jog lietuviai – tauta, kuri nuomotis būsto nemėgsta ir kuriai būtina turėti savo namus. Tačiau būstų kainos didžiąją dalį gyventojų verčia imti nemenkas paskolas ilgiems metams. O per ne vieną dešimtmetį, kuriam paimta paskola, gali nutikti įvairių negandų. Todėl bankai, tiek apsidrausdami patys, tiek ir paskolos gavėjus, siūlo jiems kelių rūšių draudimą. Tiesa, kaip sako Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus atstovas Darius Andriukaitis, „teisės aktai nereikalauja, kad gyventojas, imdamas būsto paskolą, turėtų įsigyti ir draudimo sutartį, skirtą vienaip ar kitaip užtikrinti kredito grąžinimą. To negali reikalauti ir kredito davėjas, tačiau jis gali pasiūlyti tokią sutartį, kaip palankesnių kredito sąlygų variantą“. Tuo metu didžiausi Lietuvoje paslaugas teikiantys komerciniai bankai tikina, kad vienintelis privalomas draudimas imant būsto paskolą yra turto draudimas. O kiti klientui siūlomi tik kaip papildoma, bet neprivaloma apsauga.

Turi apsispręsti patys gyventojai

„Draudimo sutarčių, susijusių su būsto paskolomis, yra įvairių rūšių: kredito draudimas, finansinių nuostolių draudimas, gyvybės draudimas“, – sako D. Andriukaitis.

Jis taip pat aiškina, jog „visų šių rūšių draudimo sutartys yra skirtos apsaugoti tiek kredito gavėjo, tiek kredito davėjo interesus, tik vienose sutartyse ryšys su kreditu yra tiesioginis, pvz., kredito draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja kredito gavėjo nemokumo atveju išmokėti kredito davėjui išmoką, padengiančią likusį kreditą.

Kitose – netiesioginis, pvz., finansinių nuostolių draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja apdraustam asmeniui tam tikrą laiką, kol jis yra netekęs darbo, mokėti periodines išmokas, kurias apdraustasis gali skirti kredito grąžinimui.

Gyvybės draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja apdraustojo mirties ar visiško nedarbingumo atveju išmokėti kredito davėjui pinigų sumą, lygią negrąžintam kreditui“.

„Swedbanko“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad finansuojantis būsto įsigijimą su būsto paskola, visais atvejais bankas reikalauja apdrausti įkeičiamą turtą, todėl klientai privalo įsigyti turto draudimą.

„Kitos draudimo rūšys, tokios kaip pajamų apsaugos draudimas ar rizikinis gyvybės draudimas, nėra privalomos imant būsto paskolą ir gyventojai patys priima sprendimą dėl jų reikalingumo“, – pažymi S. Abraškevičius.

Lietuvos banko atstovas sako, jog kurį produktą rinktis ir ar apskritai rinktis, čia jau būtų gyventojo apsisprendimo klausimas: „Kadangi paprastai tokios draudimo sutartys yra ilgalaikis įsipareigojimas, gyventojas turėtų įvertinti visus „už“ ir „prieš“, o draudimą siūlančios bendrovės turėtų pasiūlyti konkretaus kliento poreikiams labiausiai pritaikytą sprendimą“.

Įmokų draudimas – naujausias rinkoje

S. Abraškevičius atkreipia dėmesį, jog imant būsto paskolą, turto draudimas yra privalomas, tačiau klientai turi galimybę patys pasirinkti draudimo įmonę, kurioje drausis.

„Nepaisant to, mūsų būsto paskolų klientai dažniausiai renkasi „Swedbanko“ turto draudimą. Priimant ilgalaikius įsipareigojimus, bankas visuomet rekomenduoja apsvarstyti ir rizikinio gyvybės draudimo bei pajamų apsaugos draudimo įsigijimą“, – sako banko atstovas.

„Luminor“ Būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė taip pat vardija analogiškus šio banko siūlomus draudimus.

„Be privalomo būsto draudimo, klientas gali pasirinkti ir gyvybės draudimą, kuriuo apdraudžiama paskolos gavėjo ar bendraskolio gyvybė – nelaimės atveju padengiama visa ar dalis paimtos paskolos, tokiu būdu sumažinama finansinė našta likusiems šeimos nariams. Taip pat yra galimybė pasirinkti ir paskolos įmokų draudimą, kai išmoka mokama darbo netekimo ir ilgalaikio nedarbingumo atvejais, – paaiškina Ž. Rakauskaitė. – Populiariausias, be abejo, būsto draudimas, nes jis yra privalomas.

Iš likusių dviejų populiaresnis gyvybės draudimas, jis vis dar lenkia įmokų draudimą, kuris rinkoje yra naujausias produktas, tad ir klientams ši draudimo rūšis dar mažiau pažįstama.“

Draudimo kaina priklauso nuo daugelio faktorių

Paprašytas trumpai įvardyti, kokios apytiksliai yra draudimų kainos ir kaip jos nustatomos, D. Andriukaitis sakė: „Atsakymas į klausimus dėl konkrečios rūšies ar net konkrečių draudimo produktų sąlygų tiesiogiai priklauso nuo individualios draudimo sutarties sąlygų, todėl jų nežinant pateikti vienareikšmį atsakymą iš anksto būtų nekorektiška“.

Tuo tarpu S. Abraškevičius aiškina, kad „turto draudimo kaina priklauso nuo draudžiamo turto tipo (pvz., butas ar nuosavas namas), statybos metų, ploto, pastato konstrukcijos, pasirinktų draudimo apsaugų ir kitų rizikos veiksnių“.

Ž. Rakauskaitės teigimu, gyvybės draudime itin didelę įtaką kainai daro visai kiti elementai: pasirinkta draudimo suma, kuri būtų išmokėta nelaimės atveju (kuo didesnė išmokos suma – proporcingai didesnė ir kaina), kliento amžius (kaina kyla kartu su amžiumi), taip pat ir sveikatos būklė (draudimo bendrovė gali padidinti kainą esant sveikatos sutrikimams ar net atsisakyti drausti).

O paskolos mokėjimų draudime „Luminor“ banke kaina visiems yra vienoda – ji priklauso tik nuo pasirinkto draudimo išmokos dydžio (pvz., 100 eurų mėnesio išmokos draudimas kainuos 4 eurus per mėnesį, 200 eurų išmokos – 7,5 euro ir t.t.).

„Swedbanko“ pajamų apsaugos draudimo įmoka taip pat yra fiksuota ir sudaro 3 proc. būsto paskolos įmokos.

Anot SEB banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, užklupus sudėtingoms gyvenimo situacijoms, draudimo išmokos padeda apsidraudusiajam ar jo šeimos nariams išsaugoti būstą, netekties atveju apsaugoti artimuosius nuo finansinės naštos: „Pavyzdžiui, netekus darbo iki 6 mėn. būtų mokama draudimo išmoka, lygi kliento mokamų būsto paskolų įmokų daliai, jei jis buvo pasirinkęs draudimo nuo priverstinio nedarbo apsaugą.

Banko teikiamo draudimo įmoka priklauso nuo pasirenkamos draudimo apsaugos, suteikto kredito dydžio, kliento amžiaus“.

Susidūrus su sunkumais, ragina nedelsti

Komercinių bankų atstovų pasiteiravus, ar pastaruoju metu pastebimas naudojimasis būsto paskolų draudimu, t.y. ar prastėjant finansinei situacijai, jaučiamas gyventojų nemokumas ir naudojimasis paskolos draudimu, šie teigė tokių tendencijų šiuo metu nepastebintys.

„Gyventojų nemokumo padidėjimo taip pat nepastebime, „Luminor“ banko paskolų portfelio kokybė labai gera, neveiksnių paskolų rodiklis šiuo metu yra žemiausias banko istorijoje“, – pasidžiaugė Ž. Rakauskaitė.

„2022 m. duomenys rodo, jog šiemet SEB teikiamu „Saugaus kredito“ draudimu apsidraudė 56 proc. naujų paskolų gavėjų. Kol kas nestebime tendencijos, kad gyventojai imtų labiau naudotis draudimo teikiamomis apsaugomis“, – Ž. Rakauskaitei antrino E. Dovbyšienė.

O jei suprastėjus finansinei situacijai kažkokią dalį pajamų gyventojas vis tik turi, bet jos labai sumažėja, pavyzdžiui, žmogus turi sumokėti kone minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), o tiek ir teuždirba pasikeitus situacijai, tai kaip tada, ar visas savo pajamas turi atiduoti bankui?

„Remiantis Su nekilnojamu turtu susijusio kredito įstatymu, jei paskolą turinčio asmens pajamos sumažėjusios daugiau nei trečdaliu, paskolos mokėjimus galima atidėti iki 3 mėnesių.

Jei klientui reikia ilgesnio paskolos mokėjimų atidėjimo nei numatyta įstatyme, jis turi kreiptis į banką ir su banko specialistu individualiai aptarti situaciją bei galimus sprendimus, – patarė Ž. Rakauskaitė. – Šiuo neramiu laiku „Luminor“ bankas yra pasiruošęs padėti klientams, tačiau reikėtų nedelsti, nelaukti, kol susikaupia skolos ir delspinigiai, o pradėti ieškoti sprendimų iš karto, kai tik žmogus netenka darbo, sumažėja jo pajamos ar pan.

Bet koks delsimas yra labai nenaudingas, paaštrina situaciją, todėl primygtinai raginame kilus klausimų pasitarti su banko darbuotojais.“

Įmokų mokėjimą galima atidėti

Susidūrus su sunkumais, nedelsti ragina ir SEB banko valdybos narė E. Dovbyšienė, kur, jos teigimu, bus ieškoma geriausio problemos sprendimo būdo.

„Pavyzdžiui, jei būsto paskolą turintys klientai susiduria su nenumatytomis aplinkybėmis (netenka darbo, sumažėja pajamos, šeima netenka išlaikytojo, suserga ar dėl nelaimingo atsitikimo negali dirbti ilgiau kaip 2 mėn. ir kitais atvejais), gali kreiptis į banką su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino. Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, mokamos tik palūkanos.

Priklausomai nuo aplinkybių, kredito įmokų mokėjimą galima atidėti nuo 3 iki 6 mėn., reikalui esant, ir ilgiau. Svarbu pažymėti, kad tuo pačiu klientai turėtų įvertinti savo šeimos biudžetą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, tam tikrų pramogų ar kitų išlaidų, kurias galima apriboti, kol finansinė padėtis pagerės, – pataria E. Dovbyšienė. – Retesniais atvejais, jei būsto paskolų turėtojai susiduria su didesniais ilgalaikiais sunkumais, gali būti svarstomi kiti paskolos restruktūrizavimo būdai – ilginamas paskolos laikotarpis, keičiamas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo metodas (iš linijinio į anuitetą, siekiant sumažinti mėnesio paskolos įmokas).“

Draudimo išmokų padaugėjimo bankai kol kas nestebi

Žinoma, kiekvienam besidominčiam būsto paskolos draudimu, įdomu, kaip jis veikia: ar juo pasinaudojus, vėliau, kai žmogaus finansinė situacija pagerėja, jis turi atiduoti draudimo sumokėtą sumą ir tam tikras palūkanas, ar yra kažkokie kitokie būdai grąžinti skolą.

S. Abraškevičius pažymi, jog įvykį pripažinus draudžiamuoju, išmokėtų draudimo išmokų grąžinti nereikia.

O Ž. Rakauskaitė sako, kad dažnu atveju klientas pats sprendžia, kaip panaudoti iš draudimo bendrovių gautas išmokas, nebent įkeistas turtas yra visiškai suniokojamas (pvz., gaisro atveju).

„Tuomet bankas, kaip įkeisto turto savininkas, gaus išmoką paskolos likučio apimtyje. Jei išmoka viršys paskolos likutį – tuomet klientui bus išmokėta likusi išmokos dalis“, – aiškina „Luminor“ atstovė.

Nors finansinė padėtis prastėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tačiau „Swedbanko“ atstovas teigia šiuo metu išaugusio klientų poreikio atidėti būsto paskolų ar draudimo mokėjimus bankas nestebintis.

„Šiuo metu sulaukiame pavienių klientų prašymų atidėti kredito įmokų mokėjimą dėl pasikeitusių jų šeimos finansinių aplinkybių ir nepastebime, kad tokių paraiškų srautas būtų išaugęs“, – jam antrina E. Dovbyšienė.

O Ž. Rakauskaitė pažymi, atkreipia dėmesį, jog prašymų atidėti paskolos mokėjimus bankai sulaukia nuolat, tačiau šiandien tokių prašymų skaičius nėra išaugęs.

„Jų gauname tiek, kiek įprastai. Galimybės visai nutraukti būsto paskolos mokėjimus nėra. Kaip jau minėjau, yra keli atvejai, kai remiantis Su nekilnojamu turtu susijusio kredito įstatymu, klientai gali pasinaudoti galimybe atidėti kredito įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimus ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui“, – sako „Luminor“ atstovė ir paaiškina, kokiais atvejais yra galimas atidėjimas: „Atidėti kredito mokėjimą galima, kai nutrūksta kredito gavėjo santuoka, miršta kredito gavėjo sutuoktinis, kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu arba netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų.

Jei klientams reikalingas ilgesnis nei numato įstatymas paskolos įmokų atidėjimas, tai kiekvieną atvejį bankas nagrinėja individualiai ir priima individualų sprendimą“.

Apibendrindama draudimus E. Dovbyšienė pataria, jog imant paskolą pirmiausia reikėtų apdrausti tą šeimos narį, kurio pajamų netekimas stipriausiai paveiktų šeimos finansinį stabilumą ir gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Šiais laikais vis daugiau šeimų, kurių finansinė gerovė priklauso ne nuo vieno, o nuo abiejų šeimos narių pajamų. Jei abiejų sutuoktinių pajamų reikšmė šeimos biudžetui panaši, reikėtų draustis abiem paskolos gavėjams.