Lengvatų verslui taip lengvai nebedalina?
Iki šiol rajono politikai dosniai dalijo paramą verslui, tačiau paskutiniame rajono Tarybos posėdyje buvo atsisakyta paremti dvi verslo įmones, nukentėjusias nuo koronaviruso, nes jos gavo paramą iš valstybės.
Regis, formuojasi nuostata, kad pasinaudojusiems valstybės parama ir gavusiems subsidijas darbuotojų išlaikymui, pagalbos sulaukti ir iš vietos politikų – maža tikimybė.
Nuo mokesčio neatleido
Neigiamą atsakymą dėl paramos iš savivaldybės šį kartą gavo dvi rajono siuvimo įmonės.
UAB „Jugunda“ direktorius pateikė prašymą suteikti jo vadovaujamai įmonei lengvatą, sumažinant nekilnojamojo turto mokestį, kuris sudaro 1 610 eurų.
Rašte nurodoma, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, buvo sustabdyti įmonės užsakymai, nutrūko medžiagų tiekimas, pagrindiniai klientai atsisakė paslaugų, darbuotojams įmonė negalėjo suteikti darbo, atsirado prastovos.
Dėl patirtų nuostolių, įmonė pagal pateiktą prašymą patenka į VMI prie LR Finansų ministerijos mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
UAB „Jugunda“ atsakingi darbuotojai informavo, kad 2019 metais bendrovė sumokėjo 63 293 eurus gyventojų pajamų mokesčio.
Įmonės pardavimo pajamos per šių metų dešimt mėnesių sumažėjo 49,4 proc. lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.
Vis dėlto bendrovė pasinaudojo valstybės parama dėl koronaviruso ir gavo subsidijas už darbuotojus, kuriems buvo paskelbtos prastovos ir išlaikytos darbo vietos bei kompensuotas jų darbo užmokestis.
Dėl to, kad įmonė pasinaudojo valstybės parama, rajono taryba nusprendė papildomos paramos jai nesuteikti ir nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2020 metus neatleisti.
Tarybos narys Jonas Talmantas dar bandė palenkti tarybos narius, sakydamas, kad įmonė Kėdainiuose dirba jau daugelį metų, niekada neprašė jokios pagalbos, joje darbo vietos įkurtos kelioms dešimtims žmonių, tad padėti tokiu sunkiu metu galima nors dalinai sumažinant mokestį. Tačiau Tarybos nariai nesutiko ir su tokiu siūlymu.
Atsisakyta „Jugundai“ mokestį sumažinti net ir bent 25 procentais.
[quote author=“Aut. past.“]Įmonės, nukentėjusios nuo koronaviruso, vis sunkiau gauna nuolaidas iš savivaldybės. Nukentėjusios nuo pandemijos ir dėl to gavusios paramą iš valstybės, papildomos paramos iš savivaldybės, panašu, tikėtis nebegali.[/quote]
Neatleido nuo mokesčių ir kitos įmonės
Beveik analogišką prašymą rajono tarybos nariai gavo ir iš kitos siuvimo įmonės „Saguva“.
Šios bendrovės vadovas prašė jo vadovaujamą įmonę atleisti nuo 1 073 eurus siekiančio nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio.
Prašyme nurodoma, kad prasidėjus pandemijai įmonės darbuotojai buvo prastovose, tačiau įmonė praktiškai išsaugojo visas darbo vietas ir be pertrūkio dirbo su tais pačiais užsakovais, tačiau krito užsakymų kainos.
Dėl patirtų nuostolių „Saguva“ pagal pateiktą prašymą patenka į VMI prie LR Finansų ministerijos mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
Įmonės direktorius informavo, kad 2019 metais bendrovė į biudžetą sumokėjo 45 008 eurus gyventojų pajamų mokesčio, o jos pardavimo pajamos per šių metų dešimt mėnesių sumažėjo 42 proc. lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.
Bendrovė pasinaudojo valstybės parama dėl koronaviruso ir gavo subsidijas už darbuotojus, kuriems buvo paskelbtos prastovos ir išlaikytos darbo vietos bei kompensuotas darbo užmokestis.
Dėl to ir ši įmonė lengvatų iš rajono Tarybos taip pat nesulaukė.
Pandemija dar nereiškia, kad įmonė dirba nuostolingai
Paulius AUKŠTIKALNIS, Kėdainių rajono savivaldybės Mokesčių lengvatų skirstymo komisijos pirmininkas:
„Įmonių „Jugunda“ ir „Saguva“ veikla nei pirmojo, nei antrojo karantino metu nebuvo sustabdyta. O kai kurių kitų įmonių, veikiančių Kėdainiuose, veikla buvo sustabdyta abiem atvejais. Tai kirpyklos, grožio salonai ir kitos įmonės. Žinoma, tokių įmonių yra ne per daugiausia.
O šios dvi įmonės, siuvyklos, veiklos nenutraukė. Dėl to savivaldybės Mokesčių lengvatų skirstymo komisija ir rekomendavo jų neatleisti nuo mokesčio.
Tokių įmonių kaip šios, kurios dėl pandemijos patyrė nuostolių, yra labai daug, o pandemija yra pasaulinio lygio problema.
Be to, pandemija dar nereiškia, kad įmonės dirbo nuostolingai.
Viena iš šių įmonių net parodė didesnį pelną nei įprastai, nes gavo išmokas už prastovas – tai gavosi, kad apyvarta sumažėjo per pusę, bet pelningumas didesnis.
Na, jos tikrai ne pirmo pasirinktinumo įmonės, kurias galima atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio.
Žinoma, iš moralinės pusės žvelgiant, galima ir kitaip galvoti. Šios įmonės dirba mūsų krašte 25 metus, yra vertos pagarbos už savo indėlį. Tad jausmas dvejopas, o konkrečių faktorių, pagal kuriuos sprendžiama, atleisti įmonę nuo tokio tipo mokesčio ar ne, mažai. Persipina faktinės aplinkybės ir emocijos.
Komisijos sprendimas yra rekomendacinio požiūrio. Tarybos sprendimas visgi yra galutinis – ir Taryba nusprendė nuo mokesčio jų neatleisti.“
