Laukuose degė ražienos
Laukuose kasdien besidarbuojant ūkininkų technikai neretai kyla ir gaisrų, kurių metų užsidega kuliami javai arba ražienos./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Laukuose kasdien besidarbuojant ūkininkų technikai neretai kyla ir gaisrų, kurių metų užsidega kuliami javai arba ražienos. Pirmasis gaisras atviroje teritorijoje, kuomet užsidegė ražienų laukas, Kėdainių rajone užfiksuotas Žolinių išvakarėse. Beje, liepsnas pavyko numalšinti pačiam laukuose su technika dirbusiam mechanizatoriui.
Anoniminis pranešimas
21 val. 25 min. Bendrasis pagalbos centras iš neprisistačiusio piliečio sulaukė pranešimo, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Saviečių kaime užsidegė pieva ir ražienos.
Į įvykio vietą buvo pasiųstos priešgaisrinės gebėjimo pajėgos.
Saviečių kaimas gana toli atitrūkęs nuo miesto centro, tad pirmoji ugniagesių cisterna gaisravietę pasiekė 21 val. 43 min.
Užgesino pats
Beje, kilusį gaisrą pavyko numalšinti pačiam laukuose su technika dirbusiam mechanizatoriui – ugniagesių pagalbos neprireikė.
„Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir atlikus žvalgybą nustatyta, kad degimo nėra.
Traktoriui ariant buvo užsidegusios ražienos, kurios buvo užgesintos iki ugniagesių atvykimo“, – informavo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Jovita Lapėnaitė.
Apie gaisrus
Apie gaisrus javų ir ražienų laukuose žiniasklaidai ne kartą kalbėjęs Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas akcentavo, kad tokių gaisrų priežastys būna įvairios.
Vieno gaisro atveju keliama prielaida, kad ražienų ir rapsų laukai užsidegė nuo sukibirkščiavusių kombainų laidų.
Kitu atveju technikos priekabos ratai gali užsidegti nuo užsiliepsnojusių ražienų. Gaisras, tikėtina, gali kilti technikai užkliudžius akmenis ir įskėlus žiežirbą.
Kilusį gaisrą pavyko numalšinti pačiam laukuose su technika dirbusiam mechanizatoriui – ugniagesių pagalbos neprireikė.
Aut. past.
Ką daryti?
Ar įmanoma išvengti gaisrų laukuose?
Pasak ugniagesių vado, ūkininkai deda daug pastangų, kad rizikas sumažintų.
„Dauguma prižiūri ir rūpinasi technika, į laukus važiuoja su techniškai tvarkingomis mašinomis.
Neretai netoli kombaino galima pastebėti ir traktorius, kurie budi prisikabinę vandens cisternas, ar žemės dirbimo padargus, kad esant reikalui galėtų suarti ar sulėkščiuoti dirvas. Taip sustabdomas ugnies plitimas.
Mes savo ruožtu patariame turėti reikiamą kiekį gesintuvų ir aiškiname, kaip jais naudotis. Taip pat būtina nuo technikos nuvalyti galinčias greitai įsidegti dulkes.
Nelaimių nenori niekas, bet kartais ir nedidelis akmuo gali sukelti didelį gaisrą. Tad belieka būti pasiruošus ugnį suvaldyti“, – kalbėjo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.
Ugniagesiai primena
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad kombainai dažnai užsidega dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų.
Išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.
Tad žemdirbiai raginami naudoti tvarkingus kibirkščių gesiklius, o kombainų variklių, neturinčių antvožų, kolektorius apsaugoti nuimamais metaliniais skydeliais arba sieteliais su 2 mm skersmens kiaurymėmis.
Taip pat nuo variklio ir jo mazgų būtina nuolat nuvalyti dulkes, smulkių šiaudų masę ir kuro bei tepalo nuotekas.
Nuo trinties ar kito poveikio turi būti apsaugota elektros laidų izoliacija, gerai sutepti besisukantys mazgai.
Kombaine privalo būti du gesintuvai ir nedegus audeklas, prireikus slopinti ugnį pravartu turėti ir kastuvą žemėms.
