Lančiūnaviškiai bando apsaugoti mokyklos pastatą ir laukia jame naujų šeimininkų
Lančiūnavos gyventojai tikisi, kad buvusios mokyklos pastatą kas nors nupirks, kol jo dar nesuniokojo vandalai. Jie viliasi, kad kas nors šį pastatą prikels naujam gyvenimui, gal net vėl jį pavers visos gyvenvietės šurmulio ir traukos centru./Danutės Sakalauskienės nuotr
Iš Lančiūnavos – nerimastingos žinios. Vietos gyventojai pastebėjo, kad paskutiniu metu įvairaus plauko asmenys plėšia ir drasko buvusią Lančiūnavos žemės ūkio mokyklą. Su nostalgija mokinių šurmulį prisimenantiems kaimo gyventojams baugu, kad dar geros būklės pastatas nebūtų visiškai suniokotas. Jie viliasi, kad kas nors šį pastatą įsigis ir prikels naujam gyvenimui, gal net vėl jį pavers visos gyvenvietės šurmulio ir traukos centru. O kad statinio nesunaikintų piktavaliai, vietos bendruomenė jau kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydama, kad šios atidžiau jį prižiūrėtų.
Nori apsaugoti nykstantį pastatą
Akyse nykstantį vis dar neblogos būklės pastatą nori apsaugoti vietos bendruomenė. „Rinkos aikštė“ pakalbino ilgametę vietos seniūnaitę, įvairių iniciatyvų autorę, moterį, kuriai Lančiūnavos mokykla 30 metų buvo antri namai, Danutę Sakalauskienę. Būtent ši moteris kreipėsi į atsakingas institucijas ir pranešė apie vandalų niokojamą pastatą.
„Nuo 2018 metų rugsėjo mokinių mokymas Lančiūnavoje nevykdomas, mokyklos pastatas stovi tuščias.
Žiūriu į kiemą ir širdyje tuštuma. 30 metų mokykla buvo antri namai. Medžiai išaugo, pasikeitė daug augalų. Kiemsargės išpuoselėti gėlynai iš lėto nyksta. Rodos, net gamta išsigando to, kas įvyko.
Žmonės kalba tą pati ir tą patį: koks kiemas, o jau kokia aura, kokia gamta ir kam šovė tokia mintis sunaikinti. Bet gailestis čia nepadės“, – atsiduso D. Sakalauskienė.
Laukia gelbėtojo
Lančiūnaviškiai su viltimi žiūri į kitų rajonų miestelius ir kaimus, kur buvusių mokyklų pastatuose kuriasi įvairios įstaigos – nuo senelių globos namų iki vaikų dienos centrų.
„Lietuvoje esama mokyklų situacija, ypač provincijose – bloga. Daugelis šeimų emigruoja su vaikais. Tuščios mokyklos, aišku, niekas nelaikys.
Bet juk svajoja kiekvienas normalus žmogus, kodėl neatsiranda gelbėtojas? Žmogus, kuris matytų šį pastatą gyvuojantį, šurmuliuojantį…“ – su viltimi prabyla lančiūnavietė.
Mokykla, turėdama žemės, ruošė ir kitokias profesijas: ūkininkus, namų ūkio
D. Sakalauskienė
ekonomes, pienininkus, miškininkus, kalvius suvirintojus, siuvėjas, žemės ūkio technikus mechanikus. Kadangi buvo žemės, tai mokykla gavo iš ūkio ir karvių mokinių mokymui, arklį, traktorių.
Viliasi, kad tuščiuose pastatuose vėl šurmuliuos žmonės
Tiesa, ne tik Danutė, bet ir kiti kaimo gyventojai viliasi, kad tuščiuose pastatuose kada nors vėl šurmuliuos žmonės.
„Neskamba skambutis į pamoką, nes nėra mokinių. Mokykloje – spengianti tyla. Suprantama, mokyklos jau nebus. Bet bendruomenės naudai galima būtų planuoti pagalbos, paslaugų centrą ar dar ką nors? Viskas, kas sugriauta – sunkiai atstatoma.
O kodėl negalima pastato kam nors įsigyti ir atidaryti su maitinimu susijusią įmonę?
2018 metų spalį negyvenamame bendrabutyje apsigyveno kareiviai. Čia jiems buvo surengta stovykla. Žadėjo imti ir valgyklą. Slapčia pamąstydavau: o gal jie norės mokyklą įsigyti kaip mokomąją bazę? Bet kaip jie sako, turi iš ko rinktis, Lietuvoje tokių pastatų sočiai.
Šalia esantis bendrabutis apgyvendintas imigrantų iš Moldovos, Ukrainos ir Rumunijos. Žmonės dirba agrofirmoje. Nors tai įnešė į kaimo rutiną šiokio tokio šurmulio“, – ir vėl atsidūsta D. Sakalauskienė.
Kažkada išgyveno klestėjimo laikus
Kadangi mūsų kalbinama moteris mokykloje dirbo didžiąją savo gyvenimo dalį – ji puikiai prisimena ir jos klestėjimo laikus. Ne vienas kėdainiškis dirbo ir Kėdainių profesinio rengimo centro Transporto ir verslo skyriuje, ir Lančiūnavos tarybinio ūkio technikume, ir Lančiūnavos žemės ūkio mokykloje.
„2001 metų liepos 1 dieną Lančiūnavos žemės ūkio mokykla reorganizuota. Lančiūnavos, Kaplių, Kėdainių ir Šlapaberžės žemės ūkio mokyklos sujungiamos ir tampa Kėdainių profesinio rengimo centru. O mes, likome skyriumi.
2004 metais mokiniai ir mokytojai įsitraukė į projektinę veiklą. Iki pat 2018 metų rugsėjo mokykla nuolat atsinaujindavo, buvo atsižvelgiama į besikeičiančią situaciją darbo rinkoje, sudarė visas sąlygas mokiniams gebėti valdyti šiuolaikinę techniką, įrengimus, susikurti darbo vietą, organizuoti verslą“, – dėstė dabartinė Lančiūnavos seniūnaitė.
Šiuo metu mokyklos pastatai priklauso Turto bankui. Valstybei nebereikalingas, paveldėtas ar bešeimininkis nekilnojamasis turtas yra parduodamas viešų aukcionų metu, kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys.
Aut. past.
Kaimas buvo gyvas
Lančiūnaviškiai su nostalgija pamena, kuomet kaimas buvo daug gyvesnis. Gyvesnis dėl jame veikusios mokymo įstaigos.
„Dvaro parke daugelį metų vyko respublikinės kroso varžybos, technikumas turėjo estradinį ansamblį, chorus, pučiamųjų orkestrą, teatro trupę.
Didelį indėlį technikumas įnešė ruošiant specialistus žemės ūkiui. Jeigu pirmaisiais technikumo metais į pirmuosius kursus priimdavo po 60 moksleivių, tai vėliau – iki 160.
Technikumo auklėtiniai darbavosi to meto kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose visoje respublikoje“, – prisiminimais dalijosi ilgametė darbuotoja.
Mokykla keitėsi
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaime vykstant žemės ūkio privatizacijai, kuriantis valstiečių ūkiams, įvairioms bendrovėms bei plėtojantis kitoms darbo organizavimo formoms, iš esmės pasikeitė žemės ūkio specialistų ir darbininkų rengimo sistema.
Šiuo metu mokyklos pastatai priklauso Turto bankui. Valstybei nebereikalingas, paveldėtas ar bešeimininkis nekilnojamasis turtas yra parduodamas viešų aukcionų metu, kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys.
Aut. past.
„Reorganizacijos metu 1990 metais mokykla buvo atskirta nuo gamybinės dalies, mokyklai paliekant 106 ha žemės mokymo tikslams. Gamybinė dalis buvo privatizuota. 1998 metais pradėti ruošti prekių vežimo organizatoriai, o 1995 metais mokyklą baigė paskutinė zootechnikų ir 1998 metais – paskutinė veterinarijos felčerių laidos.
Mokykla, turėdama žemės, ruošė ir kitokias profesijas: ūkininkus, namų ūkio ekonomes, pienininkus, miškininkus, kalvius suvirintojus, siuvėjas, žemės ūkio technikus-mechanikus.
Kadangi buvo žemės, tai mokykla gavo iš ūkio ir karvių mokinių mokymui, arklį, traktorių.
Laikui bėgant įsigijo technikos daugiau, nes reikėjo dirbti žemę. Pajamos gal ir nelabai kokios buvo, bet mokyklos kolektyvas plėtėsi, atsirado papildomų etatų: mokomojo ūkio vadovas, mokomojo ūkio darbininkai“, – prisiminimais dalijosi ilgametė darbuotoja.
Tiki stebuklu
Šiuo metu mokyklos pastatai priklauso Turto bankui. Valstybei nebereikalingas, paveldėtas ar bešeimininkis nekilnojamasis turtas yra parduodamas viešų aukcionų metu, kuriuose gali dalyvauti visi pageidaujantys. Būtent tokio stebuklo ir laukia lančiūnaviškiai. Žmonės tiki – į buvusius pastatus gyvybė dar sugrįš.
6 Komentarai
sudėjo plastikinius langus ir uždarė institutą.Va čia tai bent ekonominė šalies politika!
Lauzkit ta magnata kvedara,ar kaip ji ten vadinat.Kiek galima jam vergauti,lai solidarizuojasi su zemlekais.
Na ir nesąmonę atlaužei.Turto bankui pastatai priklauso,o jis Kvedarui jais pasirūpint siūlo… .
Tas pats Aristavoje buvo.
Kaplių agro mokyklai tas pats buvo, viska atrenovavo ir paliko susmigti į žemę…
Taip miršta regionai.