Kyokushin karate stovykla: lietus nuotaikos nesugadino (galerija)
„Tai buvo penkios nuostabios dienos, praleistos gamtoje, Veprių kaime, Ukmergės rajone, prie pat Šventosios upės, – po kiekvieną vasarą, o šįmet – jau ir jubiliejinį, penkioliktąjį kartą organizuotos kyokushin karate vasaros stovyklos kalbėjo Kėdainių kyokushin karate klubo „Stoikas“ treneris Vaidas Rudelis. – Stovykloje – septyniasdešimt bendraminčių, kurių jauniausiajam – šešeri, vyriausiam – penkiasdešimt. Dalyvavo dviejų miestų – Kauno ir Kėdainių – sportininkai ir treneriai. Aišku, oras papuolė ne pats geriausias, bet viską išsprendėm, kimono išdžiuvo, ir svarbiausia, kad lietui lyjant neištirpo pakili sportininkų nuotaika.“
[quote author=“V. Rudelis“]Kyokushin karate sporte mane apskritai pirmiausia žavi baltas kimono. Tai – simbolis švarios ir tyros sportininko sąžinės.[/quote]
Išbandė ir naktinę treniruotę
Kyokushin karate klubas „Stoikas“, veikiantis per du miestus – Kauną ir Kėdainius, per metus organizuoja keturias stovyklas. „Penkių dienų trukmės vasaros stovykla – pati ilgiausia. Kitos – tik savaitgalinės. Susirenkame penktadienį, o namo išvykstame sekmadienį, – pasakojo V. Rudelis. – Vasaros stovyklos metu kasdien turime po tris treniruotes – ryte, perpiet ir vakare. Tarp jų – laisvalaikis, žaidimai, futbolas, krepšinis, tinklinis, o vakarais, žinoma, smagūs pasisėdėjimai. Kas be ko, neapsiėjome ir be naktinės treniruotės pusę dviejų nakties. Kokia gi stovykla be jos? Naktis juk – magiškas metas. Vis tik nėra paprasta ramybės būsenoje atsikelti iš miego ir atlikti tam tikrus pratimus. Galų gale, naktį, kada tamsu, ir žmogaus koordinacija visai kita. Tai stovyklos nariams buvo įdomus, bet tuo pačiu metu – nelengvas iššūkis.“
Kimono – švari ir tyra sąžinė
Kalbėdamas apie neatsiejamą šios sporto šakos atributą – baltą kimono – V. Rudelis pripažįsta, kad tai – daugiau nei vien kyokushin karate sportininko drabužis. „Kyokushin karate sporte mane apskritai pirmiausia žavi baltas kimono. Tai – simbolis švarios ir tyros sportininko sąžinės. Kitas dalykas, kyokushin karate labai svarbi disciplina, griežtai nustatytas treniruočių laikas, jos būna sunkios, bet sulig kiekviena jų žmogus tobulėja. Galimybė tobulėti yra nuostabi dovana, – šyptelėjo V. Rudelis. – Apsivilkus kimono, sportininką apima neapsakomas jausmas. Kimono įpareigoja elgtis drausmingai, demonstruoti ištvermę ir pavyzdį jauniems sportininkams, verčia pasitempti prieš aukštesnių diržų savininkus ir prieš kyokushin karate klubo „Stoikas“ vadovą Gediminą Tankevičių.“
Dieną – advokatas, vakare – sportininkas
Kėdainių kyokushin karate klubo „Stoikas“ treneris tikina, kad ši sporto šaka formuojanti charakterį – tiek sporte, tiek gyvenime. „Pagrindinis dalykas čia – nepalūžti, eiti pirmyn ir žiūrėti tik tiesiai. Už save turi atstovėti pats, tai – individuali sporto šaka, todėl žinai, kad tau niekas nepadės. O gyvenime bus visko. Kovingumas, užsispyrimas, tikslo siekimas iš sporto galiausiai pereina ir į gyvenimą, – nė neabejoja V. Rudelis. – Tai galiu drąsiai teigti stebėdamas buvusius savo auklėtinius, kurie baigė geriausius Lietuvos, Latvijos ir Anglijos universitetus. Yra daug pasiekusių sportininkų muzikos, mokslo srityje. Tarkime, neretas teisininkas ar verslininkas, dienos metu vaikščiojantis su kostiumu, vakare jį nusivelka, apsirengia kimono ir pluša sporto salėje.“
[#gallery=878#]
Kimono nusivilkęs, į rankas paėmė elektrinę gitarą
V. Rudelis prasitarė, kad vakarais vasaros stovykloje Vepriuose sportininkus linksmino žinomas Lietuvos roko muzikantas Saulius Drėgva, vyriausiasis kyokushin karate klubo „Stoikas“ vasaros stovyklos dalyvis. „Dienos metu pats stovykloje vaikščiojo su kimono, o vakare šoko į džinsus, vilkosi marškinėlius, pasiėmė elektrinę gitarą ir surengė mums du nuostabius koncertus. Jis atliko tiek lietuvišką, tiek užsienietišką muziką, – įspūdžiais iš jubiliejinės stovyklos dalijosi V. Rudelis. – Matote, kyokushin karatė – ne vien sportas. Tai – gyvenimo būdas ir požiūris į jį.“
[quote author=“V. Rudelis“]Pasaulio čempionatuose visad papuolame į geriausiųjų dešimtuką, esam buvę ir trejetuke. Kaip tokiai nedidelei valstybei, tai – puikus pasiekimas.[/quote]
Tūkstančiai sportininkų
Kėdainių kyokushin karate klubo „Stoikas“ trenerio teigimu, ši sporto šaka pagal populiarumą Lietuvoje trečia, po krepšinio ir futbolo, bet pagal masiškumą, sportuojančiųjų skaičių – pirma: „Šalyje veikia beveik penkiasdešimt kyokushin karate klubų, juose sportuoja apie 10 tūkstančių žmonių. Šioje sporto šakoje nėra griežto amžiaus cenzo. Į varžybas, žinoma, važiuoja jaunesnio amžiaus sportininkai, tarkime, iki 30 metų amžiaus, tačiau ir vyresni gali tęsti diržų seriją, teisėjauti varžybose. Kyokushin karate sportininkai gali užsiimti ilgiau, nei futbolu ar krepšiniu. Tai, ko gero, yra pagrindiniai faktoriai, lemiantys šios sporto šakos populiarumą Lietuvoje. Be to, ji – labai kovinga, galbūt ir tuo ir sužavi lietuvius.“
Lietuviai griežia ne paskutiniu smuiku
Kyokushin karate – kovos menas, kilęs iš Japonijos. Išvertus iš japonų kalbos tai reiškia „absoliučios tiesos bendruomenė“. Simbolis – Kanku ženklas, kuris simbolizuoja vientisą ir nenutrūkstantį procesą – tobulėti. Kyokushin karate stiliaus įkūrėjas, pasaulinio masto legenda – Masutatsu Oyama, visą gyvenimą atidavęs fiziniam ir dvasiniam tobulėjimui.
Lietuvoje ši sporto šaka pasirodė 1977-1978 metais. Į Kauną kyokushin karate pradmenis parvežė Lietuvos energetikos inžinierius, habilituotas technologijų mokslų daktaras Jonas Gylys. Tada ir prasidėjo oficialia kyokushin karate era šalyje.
[quote author=“V. Rudelis“]Vasaros stovyklos metu kasdien turime po tris treniruotes – ryte, perpiet ir vakare. Tarp jų – laisvalaikis, žaidimai, futbolas, krepšinis, tinklinis, o vakarais, žinoma, smagūs pasisėdėjimai. Kas be ko, neapsiėjome ir be naktinės treniruotės pusę dviejų nakties.[/quote]
„Karate kelias Lietuvoje nebuvo lygus. Tarybiniais metais šią sporto šaką praktikuoti buvo draudžiama, grėsė net ir baudžiamoji atsakomybė. Vis tik sportuojančiųjų, kad ir nedaug, buvo. Lietuvos kyokushin karate federacijos vadovai, aukštų diržų savininkai pasakojo, kad tarybiniais metais treniruotės slapčia vykdavo rūsiuose, miškuose, – pasakoja V. Rudelis. – Na o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kyokushin karate legalizavosi ir labai stipriai sužibėjo. Šiai dienai galime pasidžiaugti, kad Lietuvos sportininkams puikiai sekasi tarptautinėse arenose. Pasaulio čempionatuose visad papuolame į geriausiųjų dešimtuką, esam buvę ir trejetuke. Lietuvos kyokushin karate federacijos garbės prezidentas Romas Vitkauskas yra vienas iš pasaulio kyokushin karate federacijos tarybos narių, priiminėja tikrai svarbius sprendimus. Kaip tokiai nedidelei valstybei, tai – puikus pasiekimas.“
