Kviečia knygų dovanojimo iniciatyvos

Turbūt visi yra pajautę tą ypatingą aurą, kuri gaubia knygą.

Kiekvieno santykis su knyga – itin asmeniškas. Vieniems skaitymas – prasmingas laiko praleidimo būdas, kitiems – poilsio ir pramogų oazė, dar kitiems – priebėga ir paguoda.

Knyga gali tapti ir mūsų rūpesčio vienas kitais ženklu.

Šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie dvi labai skirtingas iniciatyvas, kurias vienija bendras dėmuo – meilė gerai knygai.

Kviečia dovanoti knygų onkologiniams ligoniams

Spalvingų plakatų lavinoje dėmesį patraukia plakatas vaistinės languose. Jame – rankos, laikančios atverstą knygą su raginančiu užrašu: „Padovanok sergantiems perskaitytą knygą“.

[quote author=“Dž. Kauneckas“]Į Nacionalinį vėžio institutą suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Tad laukiamos knygos rusų, lenkų ir kitomis kalbomis. Norėtumėme išvengti tiktai politinių knygų.[/quote]

Šis plakatas informuoja apie Nacionalinio vėžio instituto drauge su „Gintarine“ vaistine vykdoma socialinį projektą „Prisimink ir pasirūpink onkologinėmis ligomis sergančiais ligoniais“. Į „Gintarines“ vaistines galima atnešti jau perskaitytas knygas.

„Nenorėtumėm vartoti žodžio „akcija“. Mes akcentuojame ne akciją, o socialinius ryšius. Todėl nekalbėkime apie akcijas, ypač šventinį gruodžio mėnesį.

Bendraudami su Nacionalinio vėžio instituto darbuotojais išsikalbėjome. Instituto darbuotojai pastebėjo, kad gydomi žmonės procedūrų metu tiesiog neturėjo knygų…

Taip ir kilo mintis, kad kiekvienas galėtumėme prisidėti ir palengvinti onkologinių ligonių dalią. Norime, kad tai, ką darytumėme, būtų aktualu, iš tiesų reikalinga.

Vis daugėja žmonių, kuriems svarbu ne tik gauti dovanų, bet ir patiems kažką padovanoti, nors kažkiek prisidėti, palaikyti“, – apie kilusią idėją pasakojo „Gintarinės“ vaistinės atstovas spaudai Džeraldas Kauneckas.

Vengia politinių aspiracijų

Kokių knygų yra laukiama? Ar priimamos tiktai naujos knygos?

Pašnekovas neslepia, kad dovanotos knygos bus atrenkamos.

„Su onkologiniais ligoniais dirbančios psichologės pastebi, kad labai reikalingos išgyvenimo, sėkmės istorijos.

Jeigu knyga senesnė, tačiau gražiai išlaikyta, turi vertę ir gali kažką duoti žmogui, ji irgi labai laukiama. Nuo Hugo iki Remarko – viskas tinka. O kodėl tai negalėtų būti ir Kafkos „Procesas“? Arba žodynai?  O gal kažkas norės pasimokyti kalbos?

Į Nacionalinį vėžio institutą suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Tad laukiamos knygos rusų, lenkų ir kitomis kalbomis. Norėtumėme išvengti tiktai politinių knygų“, – sako Dž. Kauneckas.

[quote author=“J. Mitkuvienė“]Dabar dažnai girdime, kad skaitoma mažiau, rečiau, o ypatingai knygas apleidęs jaunimas. Iš tiesų skaito ir jauni žmonės.[/quote] 

„Nesvarbu, ar tai būtų įtraukiantys detektyvai, klasikiniai romanai, ar populiariosios psichologijos knygos – žmonių prašoma tik atrinkti tuos kūrinius, kuriuos jie patys laiko kokybiškais ir nepaversti socialinio projekto galimybe atsikratyti nereikalingų knygų“, – pašnekovo mintis papildo Rūta Bagdonavičienė, „Gintarinės“ vaistinės vadovė, atkreipdama dėmesį, kad prašoma atnešti ne tiesiog nebereikalingas knygas, o kokybišką literatūrą.

Tokia iniciatyva Lietuvoje vykdoma pirmą kartą. Tikimasi, kad ji taps tęstinė. Pirmieji projekto rezultatų apibendrinimai numatomi Pasaulinės kovos su vėžiu dieną – vasario 4-ąją.

Kviečia prisidėti ir kėdainiečius

Kėdainių „Gintarinėje“ vaistinėje akcija tik pradeda įsibėgėti.

„Mes iš namų tikrai atnešime. Peržiūrėsime su šeima savo biblioteką ir parinksime. Manau,

knygų rasime ne vieną. Kad iš mūsų vaistinės knygų bus – tai tikrai. Tačiau kiek aktyviai prie projekto prisidės kėdainiečiai, man kol kas sunku prognozuoti“, – sakė „Gintarinės“ vaistinės vedėja Ligita Rušienė.

Kėdainiečiai gali knygas atnešti į „Gintarines“ vaistines.

Kai sninga… knygomis. „Knygų Kalėdos“

Septintus metus iš eilės knygų bičiulius suvienija Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama akcija „Knygų Kalėdos“, raginanti dovanoti naujų knygų bibliotekoms. Iniciatyvoje dalyvauja 1 270 viešųjų bibliotekų ir 1 500 mokyklų bibliotekų.

Šių metų akcijos šūkis – „Dovanokime knygų SAVO bibliotekoms!“

Mano biblioteka, kokia ji? Gal toji, kuri atvėrė duris į stebuklingą pasaulį, apie kurį net neįtarei egzistuojant, o gal ta, kuri atrasta daug vėliau, jau studijuojant, o gal ta, į kurią po darbo skubama  lyg į mielą ir mažą šventovę, kurioje vėl gali paklaidžioti savo ir tik savo minčių labirintais?

„Knygų Kalėdų“ iniciatyva ne tik skatina dovanoti knygas, bet ir atrasti biblioteką, kuri neretai yra tapusi kultūros renginių ir bendruomenės telkimosi vieta.

Ar žmonės dovanoja knygas bibliotekoms? Ar akcijos metu knygų bibliotekoms dovanojama daugiau? Ar bibliotekos priima visas knygas? Kokių knygų labiausiai laukiama? Ar pasiekia naujausios knygos atokias vietoves? – teiraujamės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos kaimo filialų bibliotekininkių.

Nusipirkai – perskaitei – padovanok

„Knygas žmonės mielai dovanoja, tačiau ne visada linksta viešintis. Atrodo, taip neseniai paskelbtos „Knygų Kalėdos“, o jau turiu atneštų knygų, – sako Ažytėnų filialo darbuotoja Liudmila Šimkienė. Ji pastebi, kad geras pavyzdys – užkrečiamas. – Kažkas pasidžiaugia, kad bibliotekai padovanojo knygą, žiūrėk, ir kitas jau atneša… Pati asmeninę knygų biblioteką tvarkau vadovaudamasi principu: „Nusipirkai–perskaitei–padovanok“.

Kartais žmonės dovanoti atneša ir senas, ne itin vertingas knygas, ne visas galiu priimti. Tenka žmonėms ir atgal neštis. Tačiau jie irgi tų knygų neišmeta. Aš pati labai sunkiai atsisveikinu su nebereikalinga knyga. Kažkas dirbo, kūrė, atrodo, kaip išmesi, rankos nekyla“, – apie ne vienam pažįstamą problemą kalba Liudmila.

Ji pripažįsta, kad knyga iš tiesų turi kažką magiško ir paslaptingo. „Atsimenu, su vaikais gaudavome knygas ir sukišę nosis traukdavome jų kvapą… Pasirodo, kiekviena knyga kvepia kitaip. Aš pati labai mėgstu dovanoti knygas, man net vaikai sako, kad aš kaip kokia knygų graužikė“, – nusikvatoja moteris.

Tarp bibliotekos skaitytojų mėgstamiausių knygų Liudmila Šimkienė įvardija lietuvių kilmės JAV rašytojos Rūtos Šepečio knygą „Tarp pilkų debesų“ – daugybę apdovanojimų pelnęs jautrus pasakojimas apie vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos etapų – 1941 metų tremtį.

Reikalingiausi: Just. Marcinkevičius ir K. Donelaitis

„Pernai per „Knygų Kalėdas“ iš žmonių gavome gerų knygų. Svarbu, kad knygutės būtų gražiai išlaikytos. Visiems maloniau skaityti naujas knygas. Ir nors mūsų bibliotekų fondas yra nemažas, arčiau iš žmonių priimame praktiškai visas knygas. O gal kas paskaitys“, – pasakoja Jūratė Mitkuvienė, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Meironiškių ir Plinkaigalio filialų bibliotekininkė.

„Programinė, privalomoji  bibliotekoje yra visada labai paklausi. Didžiausia problema yra, kai patį kūrinį reikia perskaityti visai klasei vienu metu. O turime tik vieną knygą. Šiuo metu dešimtokai skaito Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“. Ne per seniausiai klasėse buvo nagrinėja Juozo Grušo tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“. Donelaičio „Metai“, taip pat V. Putino „Altorių šešėlyje“ labai reikalingos, – trūkstamos literatūros poreikį įvardijo pašnekovė. – Nors tos knygos ir senos, bet mes jas klijuojame, perklijuojame ir labai saugome.

[quote author=“Aut. past.“]„Knygų Kalėdų“ iniciatyva ne tik skatina dovanoti knygas, bet ir atrasti biblioteką, kuri neretai yra tapusi kultūros renginių ir bendruomenės telkimosi vieta.[/quote]

Jaunesnių klasių mokiniams knygas surasti paprasčiau, nes jiems per tam tikrą laiką užduodama perskaityti daugiau knygučių.“

„Visi nori kvepiančių knygų“

Dabar dažnai girdime, kad skaitoma mažiau, rečiau, o ypatingai knygas apleidęs jaunimas.

„Iš tiesų skaito ir jauni žmonės. Ir ne tik privalomąją literatūrą. Žinoma, daugiau skaito mergaitės, – pastebi Jūratė. – Patiems mažiausiems skaitytojams labai svarbios iliustracijos, jiems patinka paveikslėlių knygos. Žinoma, ir jie nori naujesnių, kvepiančių knygučių. Suaugusieji dažniausiai ieško meilės romanų. Galbūt todėl, kad didžiausią tokios auditorijos dalį sudaro moterys“, – šypsosi pašnekovė.

Jai pačiai labiausiai patinka JAV rašytojos M. H. Clark detektyvai. Rašytojos knygos labai mėgstamos ir skaitytojų…

„Per tiek metų jau pažįstame savo skaitytojus, žinome, ką jie mėgsta. Stengiamės pasiūlyti tokias knygas, kurias perskaičius norėtųsi dar kartą sugrįžti į biblioteką. Atėjęs skaitytojas visada teiraujasi patarimo“, – apie nelengvą, bet įdomų galvosūkį kaip išsirinkti knygą pasakoja Jūratė.

Ar bibliotekoms pakanka naujų knygų?

„Iš tiesų naujų knygų stoka skųstis negalėtumėme. Net iš tolimesnių miestų atvažiavę žmonės pradžiunga radę naujas naujausias knygas, kurių jų bibliotekose nėra. Žinoma, gal ir eilės prie knygų didesniuose miestuose ten yra didesnės“, – svarsto pašnekovė.

Ar bibliotekininkės nuomone knyga – gera dovana?

Iš tiesų – taip. Šiais laikais daugelis taip įnikę į socialinius tinklus, kad rodos, tuojau pamirš, kaip knyga atrodo. Todėl kiekvienam, o ypač jaunam žmogui, norisi pasiūlyti paimti į rankas knygą“, –pokalbį baigia Jūratė Mitkuvienė.

Kaime skaitoma naujausia literatūra

Pajieslio filialo bibliotekininkė Irena Milerienė pastebi, kad „Knygų Kalėdos“ skatina dovanoti knygas bibliotekoms.

„2016 metais iš viso gavome apie 200 naujų knygų. Akcijų metu knygų gavome, dar papildėme dvylika. Šiais metais jau sulaukėme aštuonių. Turime skaitytojų, kurios mielai dovanoja naujas perskaitytas knygas.

Būna ir taip, kad paprašau trūkstamų knygų. Tai paprastai programinės knygos, pavyzdžiui, Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“. Taip pat visiems labai reikėjo Mikalojaus Katkaus, kurio jubiliejus minimas, „Balanos gadynės“.

Ne visas atiduodamas knygas įmanoma priimti – gana gerai pažįstu savo skaitytojus ir žinau, kad kai kurios būtų pasmerktos dūlėti lentynose.

Pati mėgstamiausia – naujausia literatūra. „Tokias knygas visada turiu šalia ir jas pasiūlau mūsų skaitytojams. Jos keliauja iš rankų į rankas ir niekada neužsiguli“, – pasakojo Irena Milerienė.

„Bibliotekoje galima rasti ir pačių naujausių knygų, kurios ką tik pasiekė ir knygynus.

Labai smagu, kai nuėjęs į knygyną matai perkamiausių knygų dešimtukus, o tu jau ne vieną būni perskaičius ir gražinus savo bibliotekai. Perkamiausios, populiariausios, nebūtinai bus ir mano mėgstamiausios, bet labai smagu, kad ir aš esu skaičiusi tas knygas bei turiu apie ją savo nuomonę. Gerai, kad net gyvendama toliau nuo miesto galiu susipažinti su naujausios literatūros tendencijomis“, – kalbėjo į biblioteką užsukusi vidutinio amžiaus skaitytoja.