Kviečia į šventę, kurioje giliau pažinsite save

Šeima, namai, savirealizacija, sveikata. Regis, pilnas komplektas laimės dedamųjų. Argi visa tai turintis žmogus galėtų sau leisti skųstis? Atėjo toks metas, kuomet vis ieškome gilesnių atsakymų į savus klausimus, ir pastebime, jog tik išorinio gyvenimo nepakanka. Kėdainietė Irmida Petrulė gilioje savęs atradimų kelionėje yra jau apie dešimtmetį ir, subūrusi bendramintes moteris, šį sekmadienį kraštietes kviečia į išskirtinį Kėdainiuose, Lietuvos viduryje, vyksiantį renginį-šventę. „Čia būsime, jausime, švęsime visavertišką gyvenimą, kuriame atrasite galbūt tai, ko ilgai ieškojote, atrasite savyje taip ilgai lauktą gilų susitikimą su savimi ir save pamatysite kur kas daugiau reginčiomis – sielos – akimis“, – žada I. Petrulė.

Kaip jaučiasi Jūsų dvasinis kūnas?

Irmida pastebi, jog šiuolaikinis žmogus jau įprato skirti dėmesio savo fiziniam kūnui: stengiasi daugiau judėti, rinktis sveiką, kokybišką maistą, siekia darbo ir poilsio balanso.

„Deja, rūpintis dvasiniu kūnu, mokytis jausti save, skirti laiko sau – mums vis dar neįprasta, – sako pašnekovė. – Nuo pat mažumės žinojau, kad noriu gyventi, kaip noriu, kad nenoriu standartiško gyvenimo, tačiau Partnerystės, šeimos, norėjau tokios, kaip ją įsivaizdavau, kadangi užaugau labai mylinčioje šeimoje. Taigi, maniau, rasiu savo mylimą vyrą, sukursiu šeimą ir tada jau tikrai jausiuosi laiminga. Juk visuomenė taip supranta laimingą gyvenimą: mokslai, šeima, karjera, pinigai… Tiesa?

Bet viso to siekdami mes nukreipiame visą energiją į išorę – manome, kad turėdami tuos išvardytus dalykus rasime pilnatvę. O laimės jausmas, tikrumas juk prasideda mumyse, mūsų būsenose, – dalinasi kėdainietė. – Kuomet mano viduje suskambo tas skambutis, kai pajutau, kad mano siela ištroškusi tikrosios pilnatvės, pradėjau ieškoti kur nueiti, kad gaučiau atsakymus į tiek daug klausimų, kurių turime kiekvienas.

Dabar žinau, kad rūpinantis savo dvasiniais poreikiais pradeda keistis žmogaus vidinė būsena, o tai leidžia žvelgti į pasaulį bei į tave supančius žmones, situacijas visai kitaip – plačiau, giliau, taikiai. Plėsdamas savo sąmoningumą, gilindamasis į save, įsileisdamas vis daugiau taikos į savo vidų, tampi laimingesnis, kadangi tavo veiksmai tampa sąmoningi, žengi per gyvenimą su kitais prioritetais, vertybėmis. O tada ir visas gyvenimas tampa mielas: žiūrėk, ir darbe ima labiau sektis, ir šeimoje santykiai susitvarko, ir kitos bėdos išsisprendžia, nes keičiasi požiūris.“

Jautri siela – privalumas

„Mane nuo mažumės traukė žmogaus dvasios gelmės, pasąmonės paslaptys ir įvairūs, netgi mistiniai būdai, kaip prie to priartėti, – atskleidžia Irmida. – Vis tik anuomet tai buvo nepriimtina.

Užaugau labai mylima, bet iš noro apsaugoti girdėdavau: „Tu mažiau gilinkis į gyvenimą ir žvelk į viską paprasčiau.“ Dabar suprantu, jog iš dalies tai ir yra tiesa, tačiau būtent mano jautrumas ir gebėjimas matyti giliau pasitarnauja žmonėms, kadangi galiu matyti kitame tokius lobynus, kurie net jam pačiam nėra matomi, ir galiu padėti žmogui pačiam tuos vidinius lobius atskleisti. Todėl ir moterys, su kuriomis kuriame gražią iniciatyvą „Pilnatviškas Gyvenimas“, yra ypatingos, jose visuomet mačiau ir matau jų vidinį grožį bei galimybę dalintis tuo toliau su kitomis moterimis.

Kuomet leidausi į pilnatvės paieškų kelionę, atsiradau tokioje erdvėje, kur supratau, jog būtent to mano siela visą gyvenimą troško.

Dabar galiu mėgautis gyvenimu. Mūsų atsakomybė – kurti savo gyvenimą. Įsitikinau, jog pakeitus požiūrį keičiasi pasaulis. Tai nereiškia, jog niekada nejauti nemalonių emocijų: liūdesio, baimės, nepasitikėjimo ir pan. Visi šie jausmai yra svarbūs, bet reikia išmokti juos išgyventi sąmoningai, – dėmesį atkreipia pašnekovė. – Norime kviesti moteris mėgautis gyvenimu bei priimti savyje save visą ir mokėti tuo pasimėgauti. Atrodo, viskas paprasta, bet kuomet susiduriame su tuo kiekvienas savo kasdienybėje, tampa sunku suvokti kaip gyventi.

Kviesdama mėgautis, kviečiu suvokti, kad normalu, jog tau kyla daug skirtingų jausmų. Normalu jausti pyktį, baimę, nepasitikėjimą… O mėgautis – reiškia būti suvokime, priėmime, meilėje, taikoje pirmiausia su pačia savimi. Jei bendraujant su kitu žmogumi situacija iškėlė nemalonių jausmų, kuriuos galbūt visą gyvenimą nešiojausi, aš suprantu, kad turiu būti dėkinga tam žmogui už šį rezonansą, turiu būti dėkinga už tai, kad galiu mėgautis gyvenimu patirdama skirtingas būsenas, išgyvendama įvairius tarpsnius, kurie brandina mano asmenybę, turtina vidinį pasaulį.

Daugelis manome, kad jausti, pavyzdžiui, pykčio negalima. Nešiojamės tą pyktį savyje negebėdami sąmoningai išgyventi šios emocijos ir niekaip nežengiame į priekį, todėl mūsų vidinio gyvenimo kokybė negali pasikeisti.

Nemalonias emocijas turime leisti sau išgyventi iki dugno, nes visuomet, pavyzdžiui, po baime slypi Meilė. Nereikia slėptis nuo visų savo būsenų ir užslopinti jų savyje, nes anksčiau ar vėliau jos, neišgyventos, prabyla per kūną fizinėmis ligomis ar kitais ženklais. Pyktis, nusivylimas, pavydas – visų šių būsenų sukurta energija gali transformuotis, jei tik leidžiame sau tai jausti.“

Irmida kviečia suvokti, jog kol gyvename, tol mūsų kelionė siekiant pažinti save tęsiasi.

„Visą gyvenimą eisim, ieškosim, atrasim, patirsim. Nebus taip, kad surasim ir viskas – visas gyvenimas nuo tos akimirkos taps aiškus. Taip nebus niekada. Tačiau galima būti laimingiems čia ir dabar su tuo, ką turime“, – dalinasi gausybę vidinių atradimų patyrusi kėdainietė.

Atsakymus turime rasti patys

Irmida prisimena, jog pradėjusi siekti pilnatviško gyvenimo jausenos, visada tikėjosi, kad jai kažkas kitas, giliau visa regintis, pasakys, kaip tapti laiminga. Po kurio laiko moteris suprato – kiekvienas šį atsakymą turi rasti pats.

„Vis turėdavau lūkestį, viltį, kad mano vedlys, mokytojas kažką apie mane pasakys, kad jis geriau žino, kokia mano misija šiame gyvenime. Vis tik vėliau suvokiau, kad niekas kitas, o tik tu pats turi atsakyti sau į šį klausimą, – taria Irmida. – Tai yra bene pats sunkiausias suvokimas.

Džiaugiuosi, jog mane supa sąmoningi, išmintingi, mylintys draugai, esu palaiminta, kad gyvenimas mane taip vedė ir leido atrasti, o galbūt prisiminti, kas aš esu, leido pajusti, jausti, apie ką aš esu ir ko noriu. Tai gražiausias kelias, tačiau su savais vingiais. Mokytis pajausti, apie ką iš tikrųjų tu esi ir kuo savimi gali pasitarnauti kitiems žmonėms, išties nelengva. Taigi visa atsakomybė tenka mums ir viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Galbūt tai bus sunkiausia jūsų kelionė, bet vertingiausia. Nes iš esmės pasikeičia Gyvenimas ir požiūris – pirmiausia į save. O tik priimdamas save, gali priimti ir kitus su viskuo, kuo jie gyvi.

Dabar aš sau dėkoju, jog gyvenu, dėkoju už visas savo drąsas, ko nepabūgau padaryti. Nesuprasta, be jokio palaikymo ir atkakliai plaukdama prieš srovę visuomenės standartų upėje, bet tvirtai tikėdama savimi, gyvenime veikiau jausdama ir pasitikėdama Visatos vedimu, – atvirai dalijasi pašnekovė. – Savo dvasinę kelionę taip pat pradėjau be jokio palaikymo.“

Čia susitiksite su savimi

„Kai pajutau savyje atradusi šviesą, taiką, intuicijos vedama ėmiau kviesti moteris dalintis savo patirtimi, istorijomis ir išgyvenimais, – pasakoja Irmida. – 2017 metais Kėdainiuose organizavau renginį moterims. Pakviečiau visas savo sutiktas šviesuoles, įkvėpėjas. Norėjosi supažindinti Kėdainius su dar plačiai neatrastais, bet kiekvienam žmogui rūpimais klausimais, ir pasidalinti visais šiais atradimais su savo miesto moterimis. Ir visos susirinkusios moterys šiame renginyje pradėjo savo gyvenimo kelionę.

Nuo 2017-ųjų aš būriau moterų ratus, stovyklas, rengiau gongų sesijas, asmenines konsultacijas… Šios moterys visus tuos metus ėjo į save labai giliai ir jų gyvenimai absoliučiai pasikeitė, įvyko transformacijos. Šiandien jos jau dalinasi šviesa, išmintimi, praktikomis, patyrimais ir kviečia kitas moteris.

Pagaliau atėjo laikas, kai galiu visas jas suburti. Ir mes visos laukėme šios dienos! Visos skirtingos savu autentiškumu, visos su sava patirtimi. Norime kviesti kitas moteris bendrystėje mėgautis, šviesti – tegul kiekviena atranda save drauge būnant su mumis erdvėje.

Noriu pabrėžti, jog kiekviena moteris čia kviečiama ateiti dėl savęs, susitikti su savimi ir pabūti su savimi. Visoms tariu: „Esi laukiama visokia, esi laukiama su viskuo, visa savimi tikra.“ Nes mes esame visokios ir visos esame skirtinguose savęs atradimo etapuose.

Šį renginį pavadinome švente, nes tai nėra nei mokymai, nei seminaras. Tai patyrimas, šventė pamatyti save be apgaulės – tokią, kokia esi. Daugelis moterų man tiesiai sako bijančios šios akistatos – jos bijo susitikti su savimi.

Tačiau kai esi daugybę savų patirčių patyrusių moterų apsupty, baimintis visai nereikia, nes mes moterys ir galime kitą moterį palaikyti, apkabinti, suprasti ir tiesiog pabūti drauge taikoje. Kaip yra gera, kai tave supranta, palaiko. Kaip gera ateiti ten, kur esi laukiama visokia. Taigi mes, būdamos labai skirtingos, esame viena kitai labai reikalingos.“

Tu, šiltos kojinės ir patogi apranga!

Vėlyvą rudenį, kai tamsa grybšteli vis daugiau dienos, Irmida su bendramintėmis šviesos kviečia ieškoti savyje ir bendrystėje su kitais.

„Į pilnatviško gyvenimo erdvę kviečiame visas, kurios nori pajausti, jausti, atrasti savyje save, atsakyti sau į daug klausimų, – taria susibūrimo siela Irmida ir priduria, kuo pasirūpinti ateinant. – Atsineškite šiltas kojines, kad galėtumėte būti be batų, taip pat savo pagalvėlę patogiai atsisėsti ant žemės. Vilkėkite patogia apranga. Nereikia jokių įpareigojančių rūbų, – nusišypso pašnekovė. – Svarbu, kad jaustumėtės jaukiai.“