Kvartalo rekonstrukcijos lemia ir didesnį oro užterštumą
Nepaisant to, kad gegužės mėnuo prasidėjo stipriu lietumi, oro taršos žemėlapyje Kėdainiai vieninteliai visoje Lietuvoje užsižiebė raudona spalva – čia pastebėtas kietųjų dalelių normos viršijimas.
Kietųjų dalelių norma yra laikomas 50μg/m3 kiekis, tuo tarpu Kėdainiuose fiksuojamas 54,40 μg/m3 kiekis ir oro užterštumo lygis laikomas aukštu. Tokiu metu lauke nepatartina būti vaikams bei žmonėms, kurie turi kvėpavimo takų ligų.
Neviršija, bet…
Rasos gatvėje pastatyto oro taršos matuoklio duomenys rodo, kad Kėdainiai, labiau nei bet kuris kitas Lietuvos miestas, skęsta dulkėse.
Balandžio mėnesio duomenys rodo, kad kietųjų dalelių vidutinė paros norma mūsų krašte siekė 47 μg/m3, penkias paras buvo fiksuotas normų viršijimas.
Tuo tarpu Jonavoje mėnesio rodikliai mažesni net keletą kartų ir siekia vos 17 μg/m3.
Kėdainiuose tarša yra didesnė nei užterščiausiuose didmiesčių kvartaluose ar gatvėse.
Pavyzdžiui, Kaune, Petrašiūnuose, vidutinė paros kietųjų dalelių dalis ore siekė 38 μg/m3, o Vilniaus Senamiestyje ir itin apkrautame Savanorių prospekte atitinkamai 24 ir 23 μg/m3.
Nelaisto
Gatvių laistymas – vienas iš „pirmosios pagalbos“ darbų, kuris gali greitai ir nesunkiai sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją ore. Įprastai gatvės laistomos būna jau įvasarojus, kai ilgesniam laikui nusistovi karšti ir sausi orai.
Miesto seniūnas Algirdas Krivičius patikino, kad kol kas gatvės nebuvo laistytos, nors seniūnija įrangą, pritaikytą tokiam darbui, ir turi.
„Ten, kur yra oro taršos matuoklis, vyksta dideli renovacijos darbai, dėl to ir dulkių yra žymiai daugiau. Kol kas balandžio mėnesį įmonė „Ecoservice projektai“ valė kelkraščius, o gatvių plovimo nėra numatyta.
Techniką turime, bet laukiame geresnių orų. Jei užterštumas didės, gatves laistysime.
O rangovai yra įpareigoti visus savo įvažiavimus drėkinti, tačiau tuo rūpinasi ne seniūnija“, – sakė A. Krivičius.
[quote author=“Aut. past.“]Trys stambūs statybų projektai, vykstantys netoliese oro taršos matavimo aparato, yra pagrindinė priežastis, dėl ko Kėdainiai nežiba visos Lietuvos mastu.[/quote]
Lemia statybos
Netoliese oro taršos matuoklio vykstantys kvartalų ar pastatų renovacijos darbai ir yra pagrindinė padidėjusios taršos priežastis. Kaip sakė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, dėl šios situacijos seniūnija raginama gatvių laistymo darbus pradėti anksčiau, nei įprastai.
„Kai tik oras išsausėja, taip ir kietųjų dalelių problema atsiranda. Taip jau sutapo, kad trys dideli projektai yra vykdomi praktiškai vienoje vietoje, tad nenuostabu, kad ir oro taršos matuoklis fiksuoja tokius duomenis.
Seniūnijos pasamdyta įmonė iš po žiemos šluoja gatves, šaligatvius, tokių švaros darbų metu dulkių ore taip pat padaugėja.
Su seniūnu kalbėta, kad gatvių laistymas turi vykti ir nereikia laukti vasaros“, – sakė A. Kacevičius.
Perspėja
Pašnekovas tikino, kad darbus vykdantys darbuotojai yra ne kartą perspėti, kad turi laistyti statybų aikštelę, tiesa – ne visą, mat tą padaryti būtų fiziškai kone neįmanoma.
Orientuojamasi į įvažiavimus, tas vietas, kur pilama skalda, pjaunamos trinkelės, važinėja sunkiasvorė technika.
„Paprastai tie normų viršijimai būna nedideli. Prieš gerą mėnesį buvo pora kartų, kada oro užterštumas buvo labiau padidėjęs, tuomet gavome pranešimus iš Aplinkos ministerijos, o mes savo ruožtu įspėjome vaikų darželius ir gyventojus, informuodami, kad esant galimybei vaikų reikėtų į lauką nevesti“, – sakė administracijos vadovas.
Sukelia ligas
Kaip informuoja Aplinkos apsaugos agentūra, kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.
Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus. Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant.
Kietųjų dalelių poveikis organizmui priklauso nuo jų frakcijos dydžio, fizikinių ir cheminių savybių bei koncentracijos. Stambesnės daleles sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) dalelės gali nusėsti bronchuose ir plaučiuose, sukeldamos kosulį ir čiaudulį.
Tuo tarpu mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.
