Kur ir kaip pas mus surasti, suprasti ir pasigilinti į Czeslawą Miloszą

Agota SPIEČIŪTĖ

Didžiulėje viešojoje rajono bibliotekoje yra viena balta lentyna, kuri kaip medus turėtų traukti intelektualus, pavilioti inteligentus. Ne visas joje esančias knygas galėsite perskaityti patys. Toms, kurias galėsite skaityti patys, nebūtinai užteks kantrybės arba laiko, bet žinoti, koks unikalus knygų rinkinys yra mūsų krašte, tikrai verta, o prireikus – drąsiai juo pasinaudoti.

Atėjusi į svarbiausią rajone išminties karalystę ir idėjų saugyklą, užtinku Virginiją Rakevičę prie atviro bibliotekos lango į senąjį tylųjį Nevėžį sudarinėjančią Krašto kultūros premijos laureatui archeologui Algirdui Juknevičiui skirtą bibliografijos rodyklę.

Šį kartą į vieną seniausių šalies bibliotekų, 2020 metais paminėjusią savo įkūrimo 100-metį, kojos atveda dėl nesenai joje užmatytos unikalių knygų kupinos lentynos. Akį iš karto patraukė įdomūs ir neretai besikartojantys pavadinimai ant nugarėlių, kažkas matyto ir pažįstamo. Tai „Milošiana“ – taip švelniai V. Rakevičė ir kitos Bibliografijos ir informacijos skyriaus darbuotojos vadina vos per kelis metus jau sukauptą unikalų lobį, kuriuo galima didžiuotis. Tai apie 200 leidinių, kurie kiekvienas savaip yra susiję su Czeslawu Miloszu, jo kūryba ir interpretacijomis apie jį.

Paprastai ir tyliai, nedaug kalbant ar garsiai afišuojantis iš viso pasaulio randami saitai ir ryšiai su žymiausiuoju kraštiečiu, poetu ir rašytoju, Nobelio premijos laureatu, Kėdainių krašto garbės piliečiu Czeslawu Miloszu (1911–2004) jo gyvenimu ir kūryba, kurie turėtų padėti mums atrasti jo talento unikalumą, minties galią ir suvokti jo idėjų aktualumą dabartyje.

Virginija sako, kad idėja kaupti „Milošianą“ nėra originali. Ją nusižiūrėjo nuo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos, nes jie kaupia tokį fondą apie A. Mickevičių. Tačiau patikėkite, kiek reikia atidumo, išmanumo, žinojimo, kad kaip korį idealiai sulipdytum Miloszo pasaulio vaizdą iš įvairių šalių surinktais leidiniais.

Skaito ir kalba lenkiškai

Kėdainių inteligentai niekada nepamirš pirmųjų susitikimų su Nobelio premijos laureatu. Pokalbiuose ir diskusijose dažnai teko girdėti įvairių liudijimų. 1992 m. gegužę poetas Czeslawas Miloszas sugrįžo į Lietuvą po 52 metų tremties. Jo vizitas buvo ypatingas, nes Kaune jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Kėdainiuose taip pat buvo surengti įvairūs renginiai jo garbei. Vienas renginių vyko Rotušės kiemelyje.

„Vienos iš mūsų pasitiko rašytoją prie rajono riboženklio su duona ir gėlėmis, – visiškai iš mados naujais laikais išėjusią ir užmirštą tradiciją primena – V. Rakevičė, o man teko lenkiškai skaityti kelis pasirinktus Czeslawo Miloszo eilėraščius renginyje, kuriame dalyvavo ir pats autorius“.

Moteris jautė labai didelę atsakomybę. Virginija prisimena, kad jaudinosi, kad rūpėjo, kad viskas pavyktų, kad žodžius taisyklingai pavyktų ištarti, nes lenkų kalba turi savų tarimo subtilybių.

,,Nežinau, kaip poetui viskas atrodė, bet jis – žmogus inteligentiškas, aukštos kultūros – išklausė. Kaip tik turėjau „Įsos slėnio“ leidimą nusipirkusi, tad paprašiau autografo. Iki dabar turiu ir saugau šią knygą“, – pasakoja V. Rakevičė.

Lenkų, anglų kalbų mokėjimas ir dabar labai padeda jai kaupiant „Milošianos“ fondą. Naujų Czeslawo Miloszo kūrybos vertimų į kitas užsienio kalbas tenka ieškoti įvairiausiuose tinklalapiuose, domėtis „Amazon“ ir „eBay“ pasiūlymais. Kai ką galima įsigyti per Lietuvos knygynus, per ,,Humanitą“ pavyzdžiui, bet reikia nuolat būti ant bangos: kas ir kur leidžiama. Sekti rinką ir domėtis.

Kaupia „Milošianą“

Biblioteka ir anksčiau įsigydavo Cz. Milošo knygų. Tai, kas Lietuvoje buvo ir yra išleidžiama, biblioteka praktiškai turi viską.

Prie kolekcijos kaupimo savotiškai prisidėjo pasaulį ir Lietuvą ištikusi pandemija. Ji turėjo ir savo gerąją pusę. Darbščioms bibliotekininkėms atsirado laiko kitiems darbams, kuriuos vis tekdavo atidėti dėl laiko stokos. Tuo metu bibliotekas dar ir truputėlį daugiau finansavo ir jos galėjo sau leisti įsigyti norimas knygas, įgyvendinti sumanymus.

„Ieškojau knygų elektroniniuose knygynuose, užsienio kalbomis, įvairiose šalyse. Rasti nėra sunku. Sunku bibliotekai, kaip įstaigai, nusipirkti – daugelis norimų leidinių leisti apie 1980–1988 metus, knygynuose jų jau nenusipirksi. Dažniausiai juos parduoda privatūs asmenys, o mums reikalingos sąskaitos-faktūros“, – dalinasi bibliotekininkė.

„Suvokėme, kad visų pasaulyje išleistų Cz. Milošo knygų biblioteka niekada neturės galimybių įsigyti, tad išsikėlėme sau vieną konkretų, apčiuopiamą ir įgyvendinamą uždavinį – surinkti visus ,,Isos slėnio“ vertimus į įvairias pasaulio kalbas“, – sako bibliotekininkė.

Paskutinis suplanuotą tikslą atitinkantis pirkinys buvo švediškas ,,Isos slėnio“ leidimas, kurį Virginija pati už savo pinigus įsigijo viename elektroniniame Suomijos knygyne.

„Atsiuntė per kelias dienas“, – džiaugiasi Virginija. Ir kas tada? Padovanojai bibliotekai? „Taip, – atsako. – Išsiaiškinu, kad knyga kainavo 5 eurus, o štai atsiuntimas visus dešimt“.

Ko labai trūksta?

,,Labai norėtume Kraštotyros skaitykloje turėti Cz. Miloszo portretą. Gal kas nutapys? Arba padidinsime ir įrėminsime vieną iš Kraštotyros fonde kaupiamų ir saugomų nuotraukų“, – sako V. Rakevičė.

Mažas juodas albumėlis ant jos darbo stalo kupinas senų, branginamų Cz. Miloszo nuotraukų, darytų buvusios ilgametės bibliotekos direktorės pavaduotojos Zitos Civilkaitės.

Daug laiko Virginija praleidžia naršydama ir įvairius tinklalapius. Nuolat domisi, kas pasaulyje vyksta Miloszo tema. Daug įdomių dalykų ji rado ,,Pintereste“. Jame galima rasti plakatų, karikatūrų, piešinių, kuriuos sukūrė JAV, Italijos, ir, žinoma, lenkų menininkai.

„Būna pamatai, bet iš pirmo karto net nesupranti, kad ten pavaizduotas Miloszas, reikia dar gerai įsižiūrėti“, – sako Virginija, kai abi kartu apžiūrinėjame šiuolaikine maniera padarytus vienas už kitą įdomesnius meninius darbus.

Tokius pavyzdžius taip pat kaupia mūsų biblioteka. Virginija turi planų padaryti ir interneto platybėse rastų Cz. Miloszo portretų virtualią galeriją.

Koks egzempliorius bibliotekoje jai yra pats mieliausiais?

,,Tikriausiai tas, kurio dar neturiu, – šypsosi Virginija. – Daug džiaugsmo teikia tas paskutinis, įsigytas Suomijoje, bet kuris man brangus – ar jis lietuviškas, ar lenkiškas, ar vokiškas. Jau mačiau, kad ,,Isos slėnis“ yra išverstas į turkų kalbą. Tai vėl zonduoju, kaip čia būtų galima jį įsigyti“.

,,Mes skaitome Milošą, o Jūs?“

Kai kurioms knygoms reikia ir labai susikaupti.

,,Milošo biografijos tikrai neišeina vienu prisėdimu atsisėsti ir viską perskaityti. Didžiulė ta jo biografija“, – nuoširdžiai prisipažįsta Miloszo biografiją vis dar skaitanti V. Rakevičė.

Biblioteka turi abi Andrzejaus Franaszeko biografijos versijas ir lietuvišką, ir lenkiškąją.

,,Milošaną“ aplanko mokiniai ir kiti skaitytojai. O socialiniame tinkle ,,Facebook“ ją populiarina šiais metais rašytojo gimimo mėnesį – birželį – parengta speciali rubrika. ,,Mes skaitome Milošą, o Jūs?“. Visą mėnesį, kiekvieną savaitę buvo keliama po porą Nobelio premijos laureato eilėraščių. Dėl apimties, negalėjo dėti labai ilgų, tai teko parinkti, kad tilptų į postą. Tai buvo vieni iš populiariausių bibliotekos įrašų, sulaukę ir labai gražių skaitytojų atsiliepimų.

Visą vasarą bibliotekos Kraštotyros skaitykloje veikė pačių įdomiausių ir vertingiausių ,,Milošianoje“ sukauptų leidinių paroda. Joje – ir ,,Isos slėnis“ lietuvių, lenkų, anglų, vokiečių, ispanų, rusų kalbomis.

Svarbus skyrius

Vienas iš Bibliografijos ir informacijos skyriaus tikslų – tenkinti bibliotekos skaitytojų informacinius poreikius. Skyriaus darbuotojos atsako į įvairiausias užklausas – nuo „Sodros“ darbo laiko ar konkrečios įstaigos telefono numerio, traukinių tvarkaraščio iki informacijos apie krašto istoriją, žymius kraštiečius ir kt.

Skyrius rengia spaudinių ir virtualias parodas, renginius, rūpinasi kraštotyrinės informacijos viešinimu bibliotekos svetainėje ir feisbuke. Taip pat skyrius kaupia Kėdainių krašto dokumentinį paveldą, jį saugo, skleidžia ir viešina. Kai kurioms užklausoms, didelės apimties poreikiams patenkinti reikia skirti net ne vieną ar bent jau kelias dienas, o kartas net ir daugiau.

Užduodu klausimą: Kuo gi toks svarbus skyriuje dirbamas kraštotyrinis darbas ir koks jo tikslas?

„Kraštotyros darbas – viena svarbiausių Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos veiklos sričių, kurios pagrindas – informacijos, dokumentų apie Kėdainių kraštą rinkimas, saugojimas ir pateikimas visuomenei.

Kraštotyros fondas – atskira bibliotekos fondo dalis, saugoma Bibliografijos ir informacijos skyriuje. Kraštotyros dokumentų fonde kaupiami, sisteminami ir saugomi dokumentai apie Kėdainių krašto istoriją, švietimą, kultūrą, pramonę, žemės ūkį, kraštiečių knygos, kartografiniai bei smulkiosios poligrafijos leidiniai, vaizdo ir garso įrašai. Kraštotyros fondas taip pat pildomas naujai ruošiamais bei tęstiniais kraštotyros darbais: teminiais, personalijoms skirtais aplankais“, – apie savo skyriaus darbą pasakoja V. Rakevičė.

Rajono laikraščiai saugomi nuo 1945 metų („Tarybinis kelias“ nuo 1945 m. iki 1989 m., „Kėdainių garsas“ nuo 1989 m. iki 2013 m., „Rinkos aikštė“ nuo 1995 m. iki dabar, „Kėdainių mugė“ nuo 1991 m. iki dabar).

,,Lietuvoje yra daug bibliotekų: rajoninių, apskričių, nacionalinė, bet kiekviena jų – savita. Kraštotyra mums padeda suprasti, kuo esame unikalūs, saviti, įdomūs – tiek sau, tiek kitiems – ir išsiskirti“, – sako V. Rakevičė.

Visuotinės skubos laikais, nedaug kas ryžtasi ieškoti, o tuo labiau laukti informacijos, jei jos nėra prieinamos delne laikomame telefone, tačiau tie, kurie domisi ir supranta tokių duomenų ir žinių vertę, į biblioteką kreipiasi. Neretai ieškančius informacijos į biblioteką nukreipia Krašto muziejus. Šiais metais buvo atvažiavę muziejininkai iš Lietuvos etnografijos muziejaus Rumšiškėse ieškoti informacijos apie Aristavėlės dvarą, vasarą skyriaus darbuotojos rinko medžiagą apie Kėdainių ligoninės statybas.

Kaip knygas paimti skaityti?

Žinoma, taip paprastai knygos iš bibliotekos Kraštotyros skaityklos neišsineši. Sudarytos galimybės tyrinėti knygas vietoje. Skaitykla atvira darbo dienomis nuo 10 iki 18 valandos, o šeštadieniais nuo 9 iki 16 valandos. Galima atsisėsti, įsikurti patogiai ir mėgautis. Viską galima paimti į rankas, pasivartyti vietoje. Tuo skaitykla ir unikali, kad viskas prireikus yra ir bus vietoje.

,,Reikiamą informaciją galime surinkti. Jei reikės, nuskenuosim ir perduosim patogiausiu skaitytojui būdu“, – sako V. Rakevičė.

Tik su labai retomis išimtimis knygos gali būti paskolintos į namus, pavyzdžiui, moksliniam darbui, ir tai labai trumpam. Skaitykla iš viso turi per 5 tūkstančius spaudinių. Kaupiamos ir unikalios pripažintos ir įvertinamos kraštietės rašytojos Undinės Radzevičiūtės knygos ir net jos knygų vertimai į kitas kalbas bei sukaupti visi žurnalistės, laidų vedėjos Beatos Nicholson kulinariniai tomai.

Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje galite geriau pažinti žymiausią Kėdainių krašto kūrėją, pasaulyje vertinamą poetą, intelektualą, literatūros mokslininką, prisiliesti prie jo kūrybos, suvokti idėjas ir susipažinti su visame pasaulyje išleistomis jo knygomis.