Apytalaukio dvare laukiama atgimimo

Pagaliau sužibo viltis, jog vienas vertingiausių Kėdainių rajono istorijos paminklų – Apytalaukio dvaro sodybos ansamblis bus prikeltas naujam gyvenimui. Sutvarkyti šiuo metu apleistą, laiko ir piktavalių žmonių niokojamą dvaro kompleksą ryžosi verslininkė iš Kauno Rimutė Škudienė. Su rajono savivaldybe, kuriai nuosavybės teisė priklauso dvaras jos vadovaujama viešoji įstaiga pasirašė koncesijos sutartį.

Pažadėjo pritaikyti kultūros reikmėms

Apleistas, avarinės būklės Apytalaukio dvaras jau ne vienerius metus buvo tapęs galvos skausmu Kėdainių rajono savivaldybei. Kapitaliai sutvarkyti istorinio dvaro pastatus reikėjo įspūdingos pinigų sumos, o tam lėšų rajono biudžete neatsirasdavo, o Europos Sąjungos paramos nesulaukta.

Galiausiai rastas optimalus sprendimas, kaip naujam gyvenimui prikelti istorinę dvarą tuo pačiu savivaldybei išlaikant nuosavybės teises bei padarant jį atviru visuomenei.

Neseniai rajono savivaldybė pasirašė koncesijos sutartį su viešosios įstaigos (VšĮ) „Apytalaukis“ vadove Rimute Škudiene. Šia sutartimi savivaldybė panaudos pagrindais 20 metų neatlygintinai perduoda valdyti ir naudotis Apytalaukio dvaro sodyba.

[quote author=“Aut. past.“]Apytalaukis – viena seniausių vidurio Lietuvos gyvenviečių, kurios pavadinimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1371 m.[/quote]

VšĮ „Apytalaukis“ perduoti septyni dvaro sodybos pastatai, iš kurių penki yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tai – rūmai, bokštas, šunidė ir du kumetynai.  

Naujų sodybos šeimininkų planai – atlikus dvaro rūmų paveldo tvarkybos ir statybos darbus, pritaikyti dvarą kultūros ir verslo reikmėms, atverti lankytojams ir padaryti gyvybingu traukos centru bei kultūros židiniu.

Kiek reikės pinigų – dar neaišku

Istorinį Apytalaukio dvaro sodybos ansamblį sutvarkyti pasiryžusi kaunietė verslininkė R. Škudienė – neblogai žinoma ir Kėdainių rajone. Jos iniciatyva Josvainių seniūnijoje, Maleikonių kaime iškilo įspūdingas statinys – dvaru praminti 1,1 tūkst. kvadratinių metrų ploto svečių namai.

Kiek lėšų prireiks Apytalaukio dvaro sodybos atstatymui, verslininkė sakė tiksliai nežinanti, preliminariai skaičiuojant darbų kainos prasideda nuo 2 mln. eurų.

VšĮ „Apytalaukis“ direktorės padėjėja Snieguolė Surblienė vylėsi, kad istoriniais objektais turtingame Kėdainių krašte atgims dvarų kultūra.

„Džiaugiamės perėmę Apytalaukio dvarą. Mums svarbu kuo skubiau pradėti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbus. Todėl šie metai nusimato ypač darbingi. Būtina pašalinti daugelį avarinių grėsmių, sutvirtinti dvaro pamatus ir sienas. Ateityje dvarą norime pritaikyti  kultūrinei ir edukacinei veiklai. Manome, kad Apytalaukio dvaras trauks vietinius gyventojus ir turistus“, – kalbėjo S. Surblienė.

Pirmasis bandymas sužlugo

Vienu gražiausių šalyje vadinamas Apytalaukio dvaro kompleksas ilgą laiką stovėjo nenaudojamas. Sovietmečių nacionalizuotame dvare ilgą laiką veikė specifinės paskirties įstaiga – protinę negalią turinčių žmonių pensionatas.

2007 metais įstaigą iškėlus iš dvarvietės, rūpintis įspūdingų gabaritų neorenesansinio stiliaus rūmai teko Kėdainių rajono savivaldybei.

[quote author=“Aut. past.“]1948 m. dvaro sodyba paskirta Invalidų namams, 1951–1952 m. atstatytas rūmų pastatas. Globos namų pavadinimas ir priklausomybė buvo ne kartą keičiami, jie Apytalaukyje veikė beveik 60 metų, o 2007 m. perkelti į Šlapaberžės kaimą.[/quote]

Pradžioje planuota dvarą kapitaliai suremontuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis. Buvo parengtas techninis istorinio komplekso sutvarkymo projektas, paskaičiuota, jog darbai kainuos apie 10 mln. litų senąją valiuta.

Tačiau Europos Sąjungos paramą skirstančios institucijos sutiko atseikėti tik pusę reikalingos sumos, o likusios 5 mln. litų reikėjo imti iš savivaldybės biudžeto, ar ieškoti alternatyvų.

Ieškant lėšų dvaro sutvarkymui nutarta pritraukti privatų kapitalą, su Vilniuje registruota bendrove „Investicinių projektų vystymas“ buvo pasirašyta koncesijos sutartis. Bendrovė apsiėmė sutvarkyti dvarą investuojant 5 mln. litų nuosavo kapitalo ir įgijo teisę jį valdyti 25 metus. Deja, prasidėjus ekonominei krizei, šis projektas žlugo dar nepradėjus esminių darbų, o savivaldybei teko ieškoti naujo partnerio.

Tikėkimės, jog šį kartą atsiradęs naujas investuotojas savo pažadus ištesės, sutvarkys istorinį Apytalaukio dvarą.

Apytalaukio dvaro istorija siekia XV amžių

Apytalaukis – viena seniausių vidurio Lietuvos gyvenviečių, kurios pavadinimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1371 m.

XV amžiuje spėjama, čia buvus didelio dvaro su gyvenamuoju ir ūkiniu sektoriumi, į kurio sudėtį įėjo vėliau atsiradusi Kėdainių žemė. Žinoma, kad 1587 m. Apytalaukio dvaras priklausė Kauno pavieto žemininkui Petrui Šiukštai, fundavusiam pirmosios medinės katalikiškos bažnyčios Apytalaukyje statybą.

Po jo mirties Apytalaukis atiteko vyriausiajam sūnui Petrui Šiukštai – Žemaičių žemės teisėjui, Ariogalos tijūnui, karališkajam sekretoriui, kuris atstovavo pavieto bajorams sprendžiant svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir visos Lenkijos – Lietuvos valstybės reikalus. Su jo vardu siejamas pirminis Apytalaukio mūrinės dvaro sodybos raidos etapas, jėzuitų mūrinės bažnyčios statybos fundacija Apytalaukyje.

Po Petro Šiukštos mirties dvarą paveldėjo brolis Kristupas Šiukšta, vėliau – jo sūnus Adomas Šiukšta. Šiukštų giminei Apytalaukio dvaro sodyba priklausė 175 metus.

Dvaras buvo perstatytas

Apie 1756 m. Apytalaukio dvarą iš Šiukštų nupirko Plungės seniūnas Jokūbas – Ignas Karpis, su kurio vardu sietina barokinė dvaro rūmų rekonstrukcija. Karpių giminės rankose Apytalaukio dvaro sodyba išbuvo iki 1809 m., o tada testamentu užrašyta Igno Karpio seseriai Joanai Karpytei (1777-1816) – Mykolo Tiškevičiaus (1761–1813) žmonai.

Tiškevičiams dvaras priklausė maždaug iki 1838-1840 m. Žinoma, kad jau XVIII a. dalis Apytalaukio dvaro žemių, tarp jų ir vad. „palivarkas“ priklausė Zabielų giminei. XIX a. vid. visas Apytalaukio dvaras atiteko broliams Karoliui (g. 1809) ir Juozapui Zabieloms, Anupro Zabielos ir Kristinos de Vossberg sūnums.

Karolis Zabiela persikėlė gyventi į naujai įsigytą Apytalaukio dvarą, jam valdant vyko pirmoji dvaro sodybos rekonstrukcija. Po tėvo mirties dvarą paveldėjo sūnus Henrikas. Vedęs Jadvygą Komaraitę iš Baisogalos, susilaukė dviejų sūnų: Vladislavo (gim. 1865 m.) ir Karolio (gim. 1867 m.).

Dvarą susprogdino naciai

Karolis Zabiela nuolatine savo rezidencija pasirinko Apytalaukį ir 1880 m. pradėjo II dvaro sodybos rekonstrukciją, užtrukusią iki XX a. pr. Pirmojo pasaulinio karo metais Apytalaukio dvaras nenukentėjo. Vykdant Lietuvos Respublikos žemės reformą, buvo nusavintos dvaro žemės, palikta 13 ha sodybai su parku ir 80 ha dirbamosios žemės.

Dvaro sodyba nacionalizuota 1940 m. Antrojo pasaulinio karo metu rūmai buvo vokiečių kariuomenės užimti, o beatsitraukiant sprogdinti. Po sprogimo išliko 1/3 pastato dalis.

1948 m. dvaro sodyba paskirta Invalidų namams, 1951–1952 m. atstatytas rūmų pastatas. Globos namų pavadinimas ir priklausomybė buvo ne kartą keičiami, jie Apytalaukyje veikė beveik 60 metų, o 2007 m. perkelti į Šlapaberžės kaimą.