Kultūros centro rekonstrukciją lėtina archeologiniai radiniai ir dujų vamzdis
Prasidėjusius Kėdainių kultūros centro renovacijos darbus lėtina archeologų radiniai. Tyrimus atlikusios bendrovės „Statybų archeologija“ gamybos vadovas Donatas Zubrickas sako, kad reikia dar didesnės apimties tyrimų, kurie padėtų atskleisti seniai pamiršto dvaro istorijos sluoksnius. Tuo metu pastato rekonstrukciją atliekantys rangovai nuogąstauja, ar spės atlikti visus šiais metais grafike numatytus darbus ir laiku investuoti šiems metams skirtus beveik du milijonus eurų.
Teks verstis per galvą
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius nuogąstauja, kad pradėti renovacijos darbai gali labai vėluoti ir dėl to gali būti sudėtinga įsisavinti šiems metams Kultūros centro renovacijai skirtas lėšas.
Šiais metais Kultūros centro renovacijai iš valstybės biudžeto gauta daugiau kaip 1 mln. 800 tūkst. eurų.
„Lėšų yra, o visokių kliūčių atsiranda. Kol kas didžiausia kliūtis yra archeologiniai žvalgymai, kuriuos pradėjus rekonstrukciją privalu atlikti.
Žvalgymų metu atkasti senoviniai pamatai. Vienoje aikštelės dalyje darbai užstrigo, nes, tikėtina, kad reikės daryti išsamius archeologinius tyrinėjimus. Be kita ko, brėžiniuose nebuvo pažymėtas ir dujų vamzdis, kurį reikia iškelti. Tenka derintis su ESO, kad kiek galima greičiau būtų atlikti iškėlimo darbai.
Visgi renovacijos projektas darytas gana seniai, o pradėjus darbus išlenda visokių klaidų, kurios ir stabdo darbų vykdymą.
Su projektuotojais, prieš kelis metus rengusiais projektą, rangovas sunkiai randa bendrą kalbą“, – situaciją, kodėl stringa Kėdainių kultūros centro renovacijos darbai, aiškina savivaldybės
administracijos direktorius A. Kacevičius.
Pasak jo, reikės įdėti daug pastangų spartinant Kultūros centro rekonstrukcijos darbus, kad lėšos būtų maksimaliai pagal galimybes įsisavintos. Teks tartis su Kultūros ministerija dėl galimybės, jeigu būtų tokia būtinybė, dalį lėšų perkelti į kitus metus.
A. Kacevičiaus teigimu, darbai atsilieka ne tik dėl parengto projekto netikslumų, archeologinių radinių, bet ir konkursų organizavimo reikalavimų parenkant rangovą.
„Du mėnesius užtruko derybos, kol su architektais buvo pasirašyta sutartis. Dabar renovacijos darbai atsilieka jau maždaug mėnesį.
Gal ir bus suspėta pagal grafiką atlikti darbus, bet jau tikrai reikia verstis per galvą“, – sako administracijos direktorius.
Darbai stringa ne dėl rangovų kaltės
Tuo metu Kultūros centro renovacijos darbus laimėjusios bendrovės „Vyteda“ vadovas Justas Aleknavičius sako, kad darbai vėluoja dėl ne nuo rangovų priklausančių priežasčių ir dar viliasi, kad neteks stipriai atsilikti nuo darbų grafiko.
„Atlikti privalomi archeologiniai žvalgymai, kurių metu rasta vertingų radinių ir jiems ištirti reikės daugiau laiko. Teks laukti, kada archeologai atliks tyrinėjimus“, – sako rangos darbus laimėjusios bendrovės vadovas.
Dujotiekis yra savivaldybės nuosavybė, todėl tikimasi, kad ESO kuo skubiau pavyks iškelti esamą dujų vamzdį.
„ESO taip pat turi savo terminus. Turi būti paruoštas dujų vamzdžio iškėlimo terminas ir tik tada galima pradėti atlikti darbus. Pagal jų terminus ilgiausiai tai gali trukti 130 dienų, bet gal pavyks ir anksčiau“, – viliasi J. Aleknavičius.
Anot jo, dėl visų šių kliūčių darbų grafikas šiek tiek pasislinko ir teks iš naujo paruošti darbų grafikus ir juos suderinti.
„Stengsimės spėti, tačiau reali situacija matysis tada, kai bus dujų vamzdis iškeltas ir archeologai atliks savo tyrinėjimus“, – sako UAB „Vyteda“ vadovas J. Aleknavičius.
Seniai pamiršto dvaro istorija atgis
Archeologinius žvalgymus atlikusios bendrovės „Statybų archeologija“ pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės vietoje ištirti 22 šurfai. (Šurfai arba kasiniai yra atliekami siekiant įvertinti seno statinio pamatų techninę būklę ir po jais esančių gruntų savybes – aut. past.).
Devyniolikoje iš jų apie 0,3 m gylyje fiksuotas 0,2–0,4 m storio archeologinę vertę turintis kultūrinis sluoksnis, datuojamas XVII–XVIII a. Jame aptikta to laikotarpio buitinės keramikos dirbinių fragmentų.
Vietomis archeologinis sluoksnis suardytas XX a. II p.–XXI a. pr. požeminių inžinerinių tinklų tiesimo metu.
Kasant šilumos tinklų tranšėją, į pietus nuo dabartinių kultūros namų, rastas betoninis pamatas, siejamas su 1940 m. pradėtu statyti ir 1944 m. susprogdintu mūrinės mokyklos pastatu.
Į vakarus nuo pamato fiksuotas mokyklos griuvėsių sluoksnis, sudarytas iš betono luitų, plytų bei čerpių fragmentų. Ant daugumos čerpių yra dalinai išlikęs užrašas „O. K. Panevėžiukas“.
„Iš esmės dabar turės vykti dar didesnės apimties tyrimai numatomos užstatyti automobilių stovėjimo aikštelės ir tinklų vietose, todėl tikimės, kad Kėdainių istoriją papildys labai išsami ataskaita, kuri padės atskleisti seniai pamiršto dvaro istorijos sluoksnius“, – sako UAB „Statybų archeologija“ gamybos vadovas D. Zubrickas.
Kultūros centras turėtų būti rekonstruotas per artimiausius kelerius metus
Pagal parengtą projektą Kultūros centro renovacijos darbus tikimasi atlikti per kelerius metus ir juos vykdyti pagal kiekvienais metais skiriamą finansavimą pagal Valstybės investicijų programą.
Po metų Kėdainių kultūros centras minės įstaigos veiklos 70-metį.
Objektas buvo įtrauktas į Kultūros ministerijos investicinių projektų atrankos komisijos 2020−2022 metų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo sąrašą.
Savivaldybės atstovų teigimu, pastatas yra morališkai ir fiziškai pasenęs. Ypač prasta pastato techninė būklė: prieš 59 metus įrengta šildymo sistema neekonomiška. Elektros instaliacija neatitinka ES reikalavimų.
Nėra priešgaisrinės signalizacijos ir tinkamos ventiliacijos sistemų, neįgalieji negali patekti į centro patalpas.
[quote author=“D. Zubrickas“]Reikia dar didesnės apimties tyrimų, kurie padėtų atskleisti seniai pamiršto dvaro istorijos sluoksnius.[/quote]
Kėdainių r. savivaldybė praneša, kad rekonstravus Kėdainių kultūros centrą, bus sudarytos sąlygos visai Kėdainių bendruomenei gauti kokybiškas kultūrines paslaugas. Bus įrengta moderni žiūrovų salė su šiuolaikiška scena, tad Kultūros centras galės vykdyti profesionalaus meno sklaidą ir gauti papildomų lėšų už patalpų nuomą įstaigos veiklai ir infrastruktūrai.
Pagal parengtą projektą Kėdainių kultūros centras bus rekonstruojamas paliekant paradinę dalį, dislokuotą J. Basanavičiaus gatvės kryptimi, norint padidinti salės plotą ir funkcionalumą.
Siekiant skirtingų laikmečių kontrasto, pristatomo naujo salės pastato tūris su senuoju pastatu bus jungiamas stikline jungtimi. Pastarasis fasadinėmis ir stogo plokštelėmis bus minimalizuojamas iki archetipinio tūrio, kuris kompoziciškai derės su naująja dalimi.
Dalis esamo kultūros centro pastato bus nugriauta. Sklype projektuojamos dvi 105 vietų (iš jų 8 vietos žmonėms su negalia, 4 vietos – autobusams) automobilių stovėjimo aikštelės.
Pėstieji galės patogiai pasiekti rekonstruojamą pastatą projektuojamais ir rekonstruojamais esamais pėsčiųjų takais.
Pagrindinis įėjimas į pastatą numatytas iš šiaurinės pusės. Teritorijoje suprojektuotas miniamfiteatras renginiams lauke, talpinantis apie 125 žiūrovus, 6 vietos numatytos žmonėms su negalia.
[quote author=“A. Kacevičius“]Gal dar ir būtų įmanoma suspėti pagal grafiką atlikti darbus, bet jau tikrai reikia verstis per galvą.[/quote]
Esamas pėsčiųjų takas, vedantis nuo J. Basanavičiaus g. į Kultūros centro sklypą, esantis šlaite, bus tvarkomas iš esmės: demontuojama esama asfalto danga ir įrengiama nauja, taip pat įrengiamas lauko rieduliais grįstas lietaus vandens surinkimo latakas.
Bus pastatyta mažosios architektūros elementų, numatomi dviejų tipų suoliukai: plieniniai, įvairių spalvų, modernaus stilingo dizaino – priešais rekonstruojamą pastatą ir stačiakampio formos betoniniai suoliukai, pilkos standartinės spalvos – priešais esamą pastatą ir palei esamą pėsčiųjų taką šlaite.
Prie pagrindinių įėjimų ir kai kurių suoliukų stovės šiukšliadėžės ir peleninė. Prie pagrindinio įėjimo bus įrengti dviračių stovai. Teritorija bei patalpos bus pritaikytos žmonėms su negalia. Pastato rekonstrukcijos metu numatoma įrengti 675 kg (9 žmonėms) keliamosios galios keleivinį liftą.
Kultūros centras šiuo metu savo veiklą vykdo buvusiame Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centre.
