Kremavimas užsienyje ir palaikų pargabenimas į Lietuvą
Šiuolaikinėje mobilioje visuomenėje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmogus miršta ne Lietuvoje, o kitoje šalyje, kurioje gyveno, dirbo ar viešėjo. Tuo atveju, jei artimieji nusprendžia palaikus kremuoti užsienyje, kyla ne tik praktinių, bet ir teisinių bei kultūrinių klausimų, susijusių su urnos pargabenimu į Lietuvą ir jos laidojimu. Nors palaikų pervežimas iš užsienio urnos pavidalu dažniausiai laikomas paprastesniu nei klasikinis pervežimas su karstu –vis dėlto yra tam tikrų reikalavimų, kuriuos būtina žinoti ir įvykdyti.
Teisiniai reikalavimai kremuotiems palaikams
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, pirmasis ir svarbiausias dokumentas – oficialus užsienyje išduotas mirties liudijimas, kurį būtina išversti į lietuvių kalbą. Jeigu dokumentas išduotas ne ES valstybėje – jis turi būti papildomai legalizuotas arba patvirtintas Apostille (priklausomai nuo šalies).
Taip pat būtina turėti kremavimo pažymą. Tai dokumentas, kuris liudija, kad kremacija buvo atlikta pagal galiojančius įstatymus ir sveikatos apsaugos reikalavimus.
Šie dokumentai reikalingi norint gauti leidimą įvežti kremuotus palaikus į Lietuvą. Leidimą išduoda Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teritorinis padalinys pagal numatomą laidojimo vietą.
Prašant leidimo, reikia pateikti:
- Mirties liudijimą su vertimu.
- Kremavimo pažymą.
- Duomenis apie urnos pervežimo būdą.
- Planuojamos kapavietės informaciją.
Paprastai leidimas išduodamas greitai – per vieną darbo dieną, žinoma, jei visi dokumentai yra tvarkingi.
Transportavimo aspektai
Kremuoti palaikai į Lietuvą dažniausiai pargabenami urnoje, kuri privalo būti tvirta, užsandarinama ir atitinkanti transportavimo taisykles. Jei urną veža artimieji asmeniškai (lėktuvu ar automobiliu) – būtina pasitikrinti, kokius reikalavimus kelia transporto bendrovė. Kai kurios aviakompanijos reikalauja papildomos dokumentacijos, saugios pakuotės ar net deklaracijos apie urnos turinį.
Kai urną gabena specializuota laidojimo įmonė – dažniausiai ji pasirūpina visais formalumais: oro linijų sutikimais, pakuotės standartu, muitinės deklaravimu, jeigu kremacija atlikta už ES ribų.
Svarbu nepamiršti, kad net ir urnos pervežimas yra oficiali procedūra, todėl negalima urnos vežti be dokumentų ar mėginti „apeiti“ sistemą. Tai gali sukelti ne tik teisinius nesklandumus, bet ir pagarbos stoką velioniui.
Kremuotų palaikų laidojimas Lietuvoje
Lietuvoje kremuoti palaikai laidojami keliais būdais: įprastoje kapavietėje, kolumbariume arba palaidojant urną artimųjų sklype (jei tai leidžia vietos savivaldybės taisyklės). Pastaruoju metu sparčiai populiarėja kolumbariumai – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kituose miestuose jų daugėja, o laidojimo būdas tampa vis labiau priimtinas.
Norint kremuotus palaikus laidoti, būtina turėti:
- Leidimą laidoti urną konkrečioje vietoje.
- Mirties liudijimo ir kremavimo dokumentų kopijas.
- Kapavietės registracijos dokumentą (jei urna laidojama į esamą kapą).
Savivaldybės ar kapinių administracija gali paprašyti papildomos informacijos, todėl rekomenduojama pasirūpinti, kad visi dokumentai būtų tvarkingi ir lengvai prieinami.
Kultūriniai ir emociniai aspektai
Lietuvoje kremavimas ilgą laiką buvo vertinamas prieštaringai – daugiausia dėl religinių ir kultūrinių priežasčių. Vis dėlto požiūris keičiasi. Vis daugiau šeimų renkasi šį būdą ne tik dėl praktinių aspektų (paprastesnis transportavimas, mažesnės kapavietės sąnaudos), bet ir dėl noro palaikyti tvarką, simbolinę estetiką ar net ekologinius principus.
Jeigu artimasis buvo kremuotas užsienyje, o šeima nori jį palaidoti Lietuvoje – svarbu pasirūpinti ir emociniu pasiruošimu. Galbūt reikės surengti atsisveikinimo ceremoniją artimųjų rate, jei laidotuvės įvyko užsienyje. Daugelis šiuolaikinių laidojimo namų siūlo simbolinius šarvojimo ritualus su urna. Tai suteikia galimybę artimiesiems išreikšti pagarbą, net jei pagrindinis laidojimas vyko ne Lietuvoje.
Planuojant iš anksto ir pasitelkus patikimus partnerius – tiek konsulines įstaigas, tiek patyrusias laidojimo įmones – galima užtikrinti orų ir kultūriškai tinkamą atsisveikinimą, net jei mirtis įvyko toli nuo namų.
