Kraštiečiai futbolo aikštėje susitiko su pabėgėlių vaikais
Dotnuvos pagrindinės mokyklos auklėtinių komanda vyko į Ruklą, kur futbolo aikštėje susitiko su Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančiais vaikais. Ir nors kraštiečiai mače, kurį sudarė du kėliniai po dvidešimt penkias minutes, šventė nesunkią pergalę rezultatu 6:3, vis dėlto ne rezultatai tądien buvo svarbiausi. Ne rezultatai, bet neeilinė patirtis ir atradimai kaimyniniame Jonavos rajone.
[quote author=“D. Jodenis“]Man įspūdį padarė tai, kad daug centro gyventojų yra ne vien iš Šiaurės Afrikos šalių, bet ir iš Ukrainos, iš okupuotų teritorijų.[/quote]
Daugiau nei futbolas
„Pabuvoti Rukloje man yra tekę ir anksčiau. Tačiau tiek aš, tiek mano komanda, kurią sudarė šeštokai, septintokai ir aštuntokai, Pabėgėlių priėmimo centre lankėmės pirmą kartą. Unikali, stebinanti patirtis“, – kalbėjo Dotnuvos pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Donatas Jodenis.
Laukė nuo birželio
Apie tai, jog turės galimybę akis į akį futbolo aikštėje susitikti su pabėgėlių vaikais, dotnuviškiai sužinojo dar birželį.
„Prieš pat vasaros atostogas mūsų mokykloje vyko futbolo turnyras, skirtas Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrijos taurei laimėti. Iš anksto buvo pranešta, jog turnyro nugalėtojas rudenį keliaus sužaisti vienerias rungtynes su Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančiais vaikais. Ką gi, įveikėme visus savo varžovus iš Kėdainių miesto bei rajono ir, tapę šio turnyro čempionais, su nekantrumu laukėme išbandyti jėgas Rukloje. O vaikai jau nuo pirmosios rugsėjo savaitės, tik sugrįžę po atostogų, manęs kasdien klausinėjo: „Kada važiuosim į Ruklą, treneri, kada važiuosim?“ – pasakojo D. Jodenis.
Sąlygos sportui – neeilinės
Dotnuvos pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojas turėjo laiko atidžiau apsižvalgyti po Pabėgėlių priėmimo centrą.
„Gyvenimo sąlygos jame man pasirodė labai geros. Viskas įrengta moderniai. Pati vieta – labai graži, rami, švari, greta miško. Aišku man kaip sporto specialistui įdomiausia buvo apžvelgti centro sporto bazę. Ji – puiki. Lauke – dar apynaujis dirbtinės dangos futbolo stadionas, toks, apie kokį tik pasvajoti galėtų kai kurios mūsų krašto mokyklos. Lauke taip pat yra krepšinio stovai. Centro viduje – kita sporto salė, yra ir treniruokliai, – stebėjosi D. Jodenis. – Vis dėlto centro darbuotojai sakė, kad sportas Pabėgėlių prirėmino centro gyventojams – tik laiko praleidimo būdas. Sportuoja tam, kad dienos centre greičiau eitų.“
Ne ypatingai pavojingas varžovas
Na, o kokio gi pajėgumo buvo Dotnuvos pagrindinės mokyklos komandai iššūkį metusi Pabėgėlių priėmimo centro gyventojų vaikų komanda?
„Keli varžovų komandos vaikai man pasirodė gana stiprūs. Kiti – na, sakykime, tokie, kurie tik šiek tiek prijaučia futbolui, – įspūdžiais dalijosi D. Jodenis. – Varžovų komanda buvo ne ypatingai susižaidusi, bet tame nematau nieko keisto – juk centre nuolat vyksta gyventojų kaita. Vienas su šeima atvyko liepą, kitas galbūt tik prieš savaitę. Tad apie kokį susižaidimą gali būti kalba?“
Bijo būti identifikuoti
Prieš kelionę į Ruklą D. Jodenio auklėtiniai pedagogo teiravosi, kokiomis gi kalbomis teks kalbėtis su varžovų komandos vaikais.
„Patikinau, kad pakaks anglų ir rusų kalbų žinių, – šyptelėjo sporto specialistas, kūno kultūros mokytojas ir futbolo treneris. – Be galo įdomi patirtis buvo tiek vaikams, tiek man. Išsyk buvome įspėti, kad ten gyvenančių žmonių atvirai, iš arti fotografuoti ar filmuoti negalime. Sakė, jog net didžiųjų šalies televizijų operatoriai, atvykę ką nors filmuoti Pabėgėlių priėmimo centre, turi filmuoti iš tam tikrų kampų, kad akivaizdžiai nesimatytų čia gyvenančių žmonių veidų, kad tuose kadruose nebūtų galima jų atpažinti. Kai kurie gyventojai – pabėgę nuo šeimų, pasprukę iš savo šalių ir labai bijo būti identifikuoti ir surasti. Šiais laikais socialinė erdvė galinga, informacija sklinda žaibo greitumu ir labai toli, tad nieko nuostabaus, kad filmavimas ir fotografavimas Pabėgėlių priėmimo centre labai griežtai reguliuojamas.“
[quote author=“D. Jodenis“]Lauke – dar apynaujis dirbtinės dangos futbolo stadionas, toks, apie kokį tik pasvajoti galėtų kai kurios mūsų krašto mokyklos.[/quote]
Centro gyventojai palaikė savus
D. Jodenio teigimu, stebėti savų futbolininkų dvikovos su svečiais iš Dotnuvos susirinko kone visi centro gyventojai.
„Vyrų – mažuma. Daugiausia – moterys. Nemažai musulmonių, plaukus slepiančių po hidžabais. Labai daug vaikų – įvairaus amžiaus. Man įspūdį padarė tai, kad daug centro gyventojų yra ne vien iš Šiaurės Afrikos šalių, bet ir iš Ukrainos, iš okupuotų teritorijų, – stebėjosi D. Jodenis. – Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai savo komandą labai aktyviai palaikė – daugiausia rusiškais šūksniais. Šalia aikštės sustoję vyrukai labai aktyviai rusų kalba komentavo rungtynes – kaip tikri sporto komentatoriai.“
