Krašto muziejui – 103-eji: nuo 3 kabinetų iki 7 padalinių

Krašto muziejaus gimtadienio dovana kėdainiečiams – aktoriaus Mariaus Repšio (dešinėje), soprano Karolinos Glinskaitės ir pianisto Jorio Sodeikos teatralizuotas koncertas „Iš tamsos į šviesą“./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Kėdainių krašto muziejus atšventė 103-iąją veiklos sukaktį. Šia proga kultūros renginių gerbėjus įstaiga pakvietė į kelionę. Tiesa, ne su gidu po daugybę istorijų saugantį Kėdainių miestą, o į trijų meno pasaulio žvaigždžių dvasinių išgyvenimų pripildytą muzikos, poezijos ir improvizacijos erdvę. Viename iš muziejaus padalinių – dėl puikios akustikos atlikėjų itin liaupsinamame Daugiakultūriame centre – aktorius Marius Repšys, sopranas Karolina Glinskaitė ir pianistas Joris Sodeika pilnai salei svečių pristatė intriguojantį teatralizuotą koncertą „Iš tamsos į šviesą“.

Variklis – laisva šalis

Belaukiant pirmųjų koncerto akordų, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis priminė, kokiu nelengvu istoriniu laikmečiu muziejus buvo įkurtas.

„Tai buvo labai sunkus laikmetis – pati nepriklausomos Lietuvos pradžia: kraštas nuniokotas Pirmojo pasaulinio karo, suirutės, tačiau buvo daug optimizmo, noro daryti kažką gera Lietuvai, – pasakoja istorikas R. Žirgulis. – Visi džiaugėsi, kad valstybė atkurta ir turime tą Lietuvą, kuri kažkada buvo labai didžiulė – apipinta mistika, legendomis, pasakomis, vadinta didvyrių žeme.

*Kėdainiečiai turi kuo didžiuotis – pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, šis muziejus yra vienas seniausių šalyje./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.*

Laimė, Kėdainiuose atsirado entuziastas Vladas Rybelis, Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas, kuris buvo pradėjęs rinkti įvairiausius eksponatus. Surinkęs kolekciją jis turėjo dar 1919 m. Žinome, kad muziejaus užuomazgos buvo 1921 m., tačiau galutinai galime sakyti, kad buvome įkurti 1922 m. balandžio 28 dienos Kėdainių apskrities valdybos sprendimu.“

O šiame sprendime, kaip dokumento tekstą cituoja R. Žirgulis, parašyta, kad pati geriausia vieta, kur žmonės gali sužinoti apie savo praeitį yra muzėjus. Būtent taip anuomet lietuviai tarė žodį muziejus.

Spaudėsi ankštose patalpose

Pirmieji muziejaus veiklos metai visiškai neprimena modernaus, tiek tradicinėmis, tiek ir interaktyviomis ekspozicijomis svečius sutinkančio šiandienos Krašto muziejaus.

„Pradžia buvo nelengva. Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos, o anuomet – Kėdainių apskrities valdybos – pastato patalpose. Trūko vietos, tvarkos, pinigų, – paaiškina R. Žirgulis. – Deja, Kėdainiai nebuvo toks kultūriškai stiprus miestas kaip, tarkime, Telšiai, kurie surinko pinigus, eksponatus ir pasistatė sau naują muziejų.

1937 m. apskrities valdžia muziejų perduoda Kraštotyros draugijai – pasišventusiems entuziastams, kuriems kraštotyra yra svarbi gyvenimo dalis.“

Muziejui priklauso: Daugiakultūris centras, Evangelikų reformatų bažnyčia, tradicinių amatų centras Arnetų name, V. Ulevičiaus muziejus, 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje ir J. Monkutės-Marks muziejus-galerija.
Aut. past.

Vėl atėjo sutemos

Nepriklausomos Lietuvos valstybės pavasarį ir visapusį šalies atgimimą nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

„Muziejui jis irgi atnešė labai didelių nuostolių, – sako R. Žirgulis. – Antrojo pasaulinio karo metu buvo sunaikintas vienas pastatas, kuriame sandėliuoti muziejui svarbūs daiktai. Atrodo, kad pastatą susprogdino naciai. Tada muziejus neteko nemažai eksponatų.“

Pokario laikotarpis dėl sovietinio požiūrio į istoriją bei paveldą muziejui taip pat nebuvo dėkingas.

„Buvo norima pasakyti, kad lietuviai ir Lietuvos istorija, Kėdainių istorija prasideda vos ne nuo 1940 m., kada sovietiniai tankai atrieda su raudonomis vėliavomis į mūsų miestą, – vyravusį požiūrį primena Kėdainių krašo muziejaus direktorius. – Senajam Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos laikotarpiui dėmesio buvo skiriama itin menkai. Nemažai daiktų arba nepatekdavo į muziejų arba, patekę į muziejų, iš jo iškeliaudavo. Tai buvo liūdnas laikas.“

*Publiką žavėjo sopranas Karolina Glinskaitė./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.*

Vieni seniausių ir turtingiausių

Sovietmečiu keitėsi ir muziejaus buveinė. Galiausiai, bet taip pat laikinai, įstaiga apsistojo dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje esančiame Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastate.

2000 m. muziejus naujus namus atrado restauruotame buvusiame karmelitų vienuolyno pastate Didžiojoje gatvėje, kur veikia iki šiol.

„Dabar mūsų muziejus – vienas iš seniausių muziejų Lietuvoje ir vienas iš turtingiausių periferijos muziejų padalinių skaičiumi. Iš viso turime septynis padalinius. Tai labai daug“, – pabrėžia Krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis.

Muziejui priklauso: Daugiakultūris centras, Evangelikų reformatų bažnyčia, tradicinių amatų centras Arnetų name, V. Ulevičiaus muziejus, 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje ir J. Monkutės-Marks muziejus-galerija.

„Vykdome labai daug skirtingų veiklų, – pasidžiaugia R. Žirgulis. – Pirmiausia, esame atminties institucija, todėl rengiame ekspozicijas, parodas, tačiau taip pat organizuojame daug edukacinės veiklos, įvairiausio pobūdžio kultūrinių renginių.

Norėtųsi padaryti dar daugiau. Optimistiškai žiūrime į priekį, esame susiplanavę įvairių darbų, projektų, kurie bus vykdomi ir atneš naujovių bei kitoniškumo.“

„Dabar mūsų muziejus – vienas iš seniausių muziejų Lietuvoje ir vienas iš turtingiausių periferijos muziejų padalinių skaičiumi. Iš viso turime septynis padalinius. Tai labai daug“.
R. Žirgulis

Neramu dėl bažnyčios

Sukaktį atšventusio Krašto muziejaus direktorius pasidalino savo ir savo komandos regima įstaigos veiklos vizija.

„Norisi, kad mūsų muziejus bei jo padaliniai savo ekspozicijomis kėdainiečiams ir miesto svečiams galėtų kuo iškalbingiau atskleisti, kokia gana įdomi, turtinga ir įvairi buvo mūsų krašto istorija. Tai mūsų pagrindinis tikslas, o kad jį pasiektume, žinoma, reikia nemažų investicijų ir pastangų“, – sako R. Žirgulis.

Prieš akis Krašto muziejaus komandai – veiklūs metai: žiemą duris lankytojams užvėrė šiuo metu remontuojama Evangelikų reformatų bažnyčia, muziejuje bus įrengiamos naujos ekspozicijos, o dar – ambicingi planai 2026-iesiems, kai Kėdainiai taps Lietuvos kultūros sostine.

*Į nemokamą Kėdainių krašto muziejaus 103-iajam gimtadieniui skirtą renginį susirinko pilna salė publikos ir muziejaus bičiulių./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.*

„Evangelikų reformatų bažnyčioje remontas, galima sakyti, dar tik prasidėjo. Čia laukia ir naujas iššūkis – statysime vargonus. O kai pastatysime vargonus, spręsime, ką toliau su bažnyčia daryti, nes ji – pats pagrindinis Kėdainių pastatas – po truputį pradeda griūti, – rupesčiais pasidalina muziejaus direktorius. – Kitas iššūkis – programos „Interreg“ Lietuvos–Lenkijos projektas, kurį įgyvendindami muziejuje įrengsime septynias naujas ekspozicijas.

Be to, kitąmet Kėdainiai tampa Lietuvos kultūros sostine, todėl dviem tradiciniams mūsų muziejaus festivaliams – Česlovo Milošo ir „Radviliados“ – ruošiame ambicingas renginių programas. Tai bus pasaulinio lygmens projektai. Taigi veiklos netrūks.“