Konteineris – ne vieta geram maistui. Kur jį atiduoti?
Maisto švaistymas – aktuali problema, ko gero, visame pasaulyje. Nesvarbu, koks būtų šalies gyventojų pragyvenimo lygis, visuomet bus visuomenės dalis, kuri maisto stokoja, ir dalis, kuri jį… išmeta. Ką daryti, kad tinkamas vartojimui maistas nukeliautų ten, kur bus suvartotas?
Išmeta trečdalį
Kėdainių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Neringos Somaitės teigimu, kiekvienas kėdainietis prisideda prie maisto švaistymo ir aplinkos taršos didėjimo. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama.
„Maistas atliekomis virsta tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.
Maisto švaistymas pasireiškia visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu“, – teigia specialistė.
Kaip išvengti?
Išvengti maisto švaistymo galima keliais būdais, o svarbiausi jų – atsakingas požiūris į maistą, kurį perkame, ar jau turime nusipirkę.
„Keliaukite į parduotuvę prieš tai susiplanavę savo pirkinius, maistą pirkite ne dideliais kiekiais – tiek, kad būtų galima suvartoti per keletą artimiausių dienų. Pirkdami maistą nepamirškite žiūrėti į galiojimo datą, o maistą namuose laikyite taip, kaip nurodyta ant pakuočių. Nesuvartotą maistą, kol jis tinkamo galiojimo, galima užsišaldyti“, – siūlo N. Somaitė.
Priima labdaros organizacijos
Kėdainiuose veikiančios pagalbos sunkiau gyvenantiems organizacijos mielai priima maisto produktus, kurie yra tinkamo galiojimo, bet kurių nespėjate sunaudoti. Tiesa, paaiškėjo, kad maistu kėdainiečiai dalintis neskuba.
„Pagaminto maisto mes nepriimame, nes maistas, kurį daliname, turi būti sertifikuotas, patikrintas, gaminantys jį turi turėti visus leidimus. Pačius maisto produktus mes priimame mielai. Kiekvieną šeštadienį daliname maisto produktus. Turime 80 žmonių, kuriems reikalinga parama maisto produktais, ir jie labai džiaugiasi tokia pagalba.
Turime šaldiklius, šaldytuvus, turime kur laikyti. Jei nusipirkote mėsos, jau liko diena ar dvi galiojimo, ir matote, kad patys nesuvartosite – atneškite. Padėsime į šaldiklį ir tikrai tie produktai sulauks savo žmogaus“, – ragino „Kėdainių samariečių“ asociacijos pirmininkė Sonata Patkauskaitė.
Kartais neužtenka
Kėdainių „Carito“ organizacija taip pat dalija maistą sunkiai besiverčiantiems žmonėms, tiesa, nutinka ir taip, kad jo pritrūksta. Vedėja Lina Zakarevičienė sako iš pavienių žmonių maisto produktų organizacija praktiškai nesulaukianti, nors priimtų išskėstomis rankomis.
„Būna švenčių metu, prieš Kalėdas, žmonės atneša saldainių, maisto produktų, bet tai būna labai retai. Daržovių gauname iš ūkininko Vidmanto Girdzijausko. Mums labai ir „Maisto bankas“ padeda.
Jeigu žmonės neštų maisto, būtų labai gerai. Maisto trūkumas yra, o tikrai žmonės daug išmeta. Kiti prisivakuoja, prisidaro uogienių, agurkų, kitų konservų. Tikrai mielai priimsime visus produktus, kuriuos tik atneš.
Dabar 57 žmones penktadieniais maitiname, ir būna kartais, kad net duonos kepalą per pusę reikia dalinti, kad visiems užtektų. Žiemą net 90 žmonių vienu metu pamaitinti reikėdavo. Todėl tikrai visada džiaugiamės sulaukę pagalbos iš kraštiečių“, – kalbėjo „Carito“ Kėdainių skyriaus vadovė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kuo išmetamas maistas kenkia visuomenei ir aplinkai:
- Maisto švaistymas prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetimo į atmosferą. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4,5 kg CO2, susidarančio gaminant ir paskirstant iššvaistytą maistą bei šalinant maisto atliekas.
- Milijonai žmonių pasaulyje gyvena žemiau skurdo ribos ir kenčia nuo išsekimo dėl prastos mitybos, bado. Dėl to bet koks neatsakingas gamtinių išteklių, skirtų maisto gamybai, naudojimas bei maisto švaistymas turėtų būti morališkai nepriimtinas;
- 30 proc. žemės ūkio paskirties ploto pasaulyje – 1,4 milijardo hektarų – naudojama nesuvartojamo maisto pagaminimui.
