KT verdiktas: žmonėms turi būti leista pasitraukti iš pensijų fondo dėl svarbių priežasčių (PAPILDYTA)
BNS Žygimanto Gedvilos nuotr.
BNS inf.
Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas. „Įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių“, – ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“, – nurodo teismas.
Tuo metu tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja.
KT pabrėžė, kad žmogaus teisė į pensijų fonduose jau sukauptas lėšas sietina su jo nuosavybės teisių apsauga, o dabartinis reguliavimas šias teises varžo labiau nei reikia pasiekti konstituciškai svarbiam tikslui – kuo daugiau pensijų kaupėjų užtikrinti didesnes pajamas senatvėje.
Tuo metu tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja, skelbia KT.
KT teisėjų teigimu, taip įgyvendinta iš Konstitucijos kylanti diskrecija, o įstatyme laikomasi konstitucinio lygiateisiškumo principo.
„Šie (išmokų – BNS) dydžiai yra apibrėžti konkrečių sumų intervalais, kurie vienodai yra taikomi visiems atitinkamo dydžio turtą pensijų fonduose savo vardu sukaupusiems dalyviams. (…) Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, nustatė aiškius kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, kokios rūšies pensijų išmokos mokėtinos pensijų kaupimo dalyviams“, – rašoma sprendime.
Pensijų kaupimo įstatyme nurodytos 3 išmokų rūšys: pensijų anuitetas, vienkartinė išmoka ir periodinės išmokos. Jei fonde sukaupta suma yra mažesnė nei 5 tūkst. eurų, žmogui išmokama vienkartinė išmoka, nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų – mokamos periodinės išmokos, o virš 10 tūkst. eurų – mokama tik įsigijus pensijų anuitetą.
Didesnę nei 60 tūkst. eurų sumą žmogus gali gauti vienkartine išmoka.
Teismui prašymą pateikę 39 Seimo opozicijos nariai abejojo, ar nenumatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo sistemos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl nuosavybės teisių apsaugos. Anot jų, dabar asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų, o tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.
Šiuo metu baigti kaupti fonde įmanoma tik dalyviui mirus, sulaukus pensijos ar gavus visą sukauptą išmoką, taip pat teismui pripažinus sutartį negaliojančia, atskira tvarka numatyta Europos Sąjungos institucijų darbuotojams ir Europos Parlamento nariams.
Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.
PAPILDYTA
I. Segalovičienė: pakeitimai dėl pensijų kaupimo tvarkos – neišvengiami naujos 4-8 ir paskutinės 2 pastraipos
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, pensijų kaupimo sistemos pakeitimai tampa neišvengiami, sako prezidento vyriausioji patarėja.
„Šiuo metu pakeitimai neišvengiami. Parlamentas turės imtis visų veiksmų, kad atlieptų į Konstitucinio Teismo nutarimą ir priimti tam tikrus koreguojančius sprendimus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
„Žmonės nėra baudžiauninkai. Dabartinis reguliavimas yra per griežtas ir varžo (…) žmonių teisę į nuosavybę. Turime imtis tų neatidėliotinų veiksmų“, – pridūrė ji.
Pasak I. Segalovičienės, ji dar nėra išsamiai susipažinusi su KT nutarimu, tačiau pabrėžė, kad „prezidentas bus aktyvus šioje temoje su savo pasiūlymais ir iniciatyvomis“.
Jos teigimu, pakeitimus dėl pensijų kaupimo tvarkos Seimas turi priimti kuo greičiau, o viena svarbių priežasčių leidžiant nutraukti pensijų kaupimą turėtų būti žmonių sveikata.
„Prezidentas yra ne kartą pasisakęs, kad tikrai visiems akivaizdi priežastis, viena iš priežasčių, be jokios abejonės, yra žmonių sveikata ir tam tikros gyvenimo aplinkybės, dėl kurių jie turi galimybę spręsti, kaip naudotis savo sukauptomis lėšomis“, – teigė prezidento patarėja.
I. Segalovičienės teigimu, KT sprendimas patvirtino Gitano Nausėdos poziciją, jog žmonės turi teisę į pensijų fonduose jau sukauptas lėšas, o sprendimus dėl to buvo galima priimti daug anksčiau.
„Tenka apgailestauti, kad dėl politinių sumetimų valdantieji atmetė prezidento pasiūlymus. Mes galėjome žengti labai rimtą žingsnį“, – teigė I. Segalovičienė.
Prezidentas G. Nausėda pernai rudenį pasiūlė keisti sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokios iniciatyvos.
Vėliau Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus gyventojams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10 807 eurus, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį pakeitimą siūlė svarstyti tik po KT išaiškinimo.
1 Komentaras
Tiek prirašyta,o konktečiai kas yra tos svarbios priežastis?Žmogui gal priežastis svarbi,o fondui-nereiksminga.Filkina gramota.