Kodėl seni autobusai kainavo taip brangiai?
Po naujienų portalo „rinkosaikste.lt“ atliktos bendrovės „Kėdbusas“ sandorių dėl panaudotų autobusų pirkimo iš Vokietijos įmonės „VDL Buss Center Gmbh“ analizės, valdininkai susizgribo. Paviešinus rimtų abejonių keliančius faktus, leidžiančius abejoti sandorių ekonominiu pagrįstumu, savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovai surengė spaudos konferenciją. Joje dalyvavo ne tik rajono meras Saulius Grinkevičius, bet ir iš Vokietijos atvykęs „VDL Buss Center Gmbh“ darbuotojas. Bandyta pagrįsti, kodėl seni autobusai, pirkti už mokesčių mokėtojų pinigus, kainavo palyginti brangiai. Be to, „Kėdbuso“ vadovai vis tik pripažino, kad perkant autobusus padaryta tam tikrų klaidų.
Tikino už pirkinius nepermokėję
Į susitikimą pakvietę žurnalistus, „Kėdbuso“ vadovai teisinosi dėl senų autobusų pirkimo. Galiausiai buvo paaiškinta, jog šie autobusai taip brangiai kainavo todėl, kad yra kapitaliai suremontuoti – seni varikliai pakeisti naujais, atitinkančiais Euro 5 standartą, atnaujinti važiuoklės bei salono elementai.
Jeigu tikėti „Kėdbuso“ atstovais, jiems pavyko įsigyti tikrai neblogos būklės, nors ir senokai pagamintus autobusus už gerą kainą. Galbūt ir taip, tačiau kodėl tuomet visos šių autobusų pirkimų detalės gana ilgai buvo neviešinamos? Juk šie sandoriai finansuoti visų mokesčių mokėtojų – biudžeto lėšomis, tad žinoti, ar racionaliai naudojamos lėšos – kiekvieno žmogaus teisė.
Dokumentus „cenzūravo“ raštvedė…
Susitikime su žurnalistais rajono savivaldybės kontroliuojamo „Kėdbuso“ atstovai pripažino padarę nemažai klaidų.
Tiesa, susidarė vaizdas, jog nė vienas jų – nei generalinis direktorius Evaldas Cicėnas, nei jo faktinis pavaldinys vykdomasis direktorius Vygantas Vanagas asmeninės atsakomybės prisiimti nenorėjo.
[quote author=“Aut. past.“]Pasak V. Vanago, nežinia dėl kokių priežasčių bendrovės raštvedė pati ėmė ir už užterliojo kai kurias sutarčių vietas.[/quote]
Paklausus, kodėl paviešintose olandiškų autobusų pirkimo sutartyse kai kurios grafos buvo užtušuotos, V. Vanagas atsakė, esą nieko slėpti nenorėta, o įvyko nesusipratimas. Pasak jo, nežinia dėl kokių priežasčių bendrovės raštvedė pati ėmė ir už užterliojo kai kurias sutarčių vietas.
Taigi, vadovai nekalti, kalta raštvedė…
O kaip gi kitaip, juk kiekvienoje situacijoje reikia atrasti kaltininką, kokį nors, dažniausiai mažareikšmį iešmininką arba raštininką.
Esama ir kitų pavyzdžių
Nors bendrovės vadovai stengėsi paaiškinti autobusų kainos pagrįstumą, į akis krenta nekompetencijos apraiškos bei nesuvokimas, jog visuomenė turi teisę žinoti, kaip ir kam naudojami mokesčių pavidalu į rajono biudžetą sumokami jų pinigai.
Kodėl autobusų pirkimo sutartyse nė žodžiu neužsimenama apie atliktus remonto darbus, pakeistas detales? O gal taip pasielgta specialiai, norint pasilikti didesnę erdvę manevrams ateityje? Įvertinus pačių sutarčių turinį, jų lakoniškumą, minčių kyla daug bei įvairių…
V. Vanagas tikino – tai, jog brangiai pirkti autobusai buvo kapitaliai remontuoti, įrodo jų techniniai pasai. Tačiau kodėl tuomet šie dokumentai nebuvo pateikti pirkimo–pardavimo sutartyse?
„Kėdbuso“ atstovai atšovė, esą tai daryti nėra privalu, įstatymai to nereikalauja.
Teko pasidomėti, kaip yra su kitų šalies regionų vežėjų sutartimis.
Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Kauno savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kauno autobusai“ pirkimo dokumentuose pasistengia detaliai aprašyti visas įsigyjamų autobusų ypatybes, nurodoma ir tai, kokie mazgai ir kada buvo pakeisti.
O ir kitų, mažesnių šalies savivaldybių valdomos keleivių vežimo įmonės neretai kartu su sutartimi paviešina ne tik techninius autobusų pasus, bet ir jų nuotraukas. Kitaip tariant – bandoma pasiekti maksimalų viešumą.
Kodėl to nepadarė „Kėdbusas“?
Vargu ar bus sulaukta argumentuoto atsakymo į šį klausimą, nes bendrovės vadovai, regis, ne iki galo suvokia komunikavimo su visuomene bei žiniasklaida svarbą.
Jeigu į redakcijos raštu pateiktus klausimus apie konkrečias sandorių su Vokietijos įmone detales atsakyti delsiama gana ilgai, o galiausiai atsakymai pateikiami itin lakoniški, kartais apsiribojant vienu vieninteliu žodžiu, susidaro įspūdis, kad tarsi specialiai stengiamasi pateikti kuo mažiau duomenų. Nejaugi nesuvokiama, kad klausiama ne šiaip sau, o ginant viešąjį interesą, žmonių teisę žinoti, bandant kuo išsamiau išsiaiškinti pagrįstų abejonių keliančias aplinkybes?
Interesų konflikto nėra?
„Kėdbuso“ vadovai teisinosi ir dėl galimo interesų konflikto – autobusai pirkti iš Vokietijos įmonės „VDL Buss Center Gmbh“, kurios atstovas Lietuvai verslininkas iš Kauno Vytas Tamošaitis yra įdarbintas ir vadybininku „Kėdbuse“.
Vienas „Kėdbuso“ vadovų V. Vanagas įsitikinęs, kad dėl šių faktų nėra jokio interesų konflikto. Pasak V. Vanago, V. Tamošaitis iš sandorių tiesioginės naudos negavęs, nes autobusai pirkti tiesiogiai iš Vokietijos įmonės, šiam netarpininkaujant.
Tačiau kartu užsiminta, kad Vokietijos bendrovės atstovo paslaugų neabejotinai prireiks ateityje, kai reikės užsakyti detales gesti pradėsiantiems autobusams.
Tad apie kokį interesų konflikto nebuvimą čia kalbama?
Belieka tikėtis, jog rajono savivaldybės Taryboje užteks politinės valios išsamiai revizuoti abejonių keliančius faktus. O gal būtų pravartu pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kad šie nešališkai įvertinę senų, nors ir atnaujintų autobusų pirkimą, įvertintų ekonominį sandorio pagrįstumą?
Susiję straipsniai:
Pinigai „Kėdbusui“ – seniems autobusams už įspūdingą kainą
Autobusų pirkimo istorija – kodėl sutartyse įsivėlė klaidos?
