Kodėl komandos talismanas… atsitrenkė į šokėjas?

Praėjusį savaitgalį Kėdainių arenoje vykusi Lietuvos moterų krepšinio rinktinės ir Vengrijos moterų akistata sulaukė didelio susidomėjimo.  Be dviejų komandų, šių aptarnaujančiojo personalo bei rungtynių arbitrų, ant parketo zujo tik šiemet, po 2011 m. Europos krepšinio čempionato, vykusio Lietuvoje, atgimęs šalies vyrų ir moterų rinktinės talismanas – Amberis.

[quote author=“Amberis“]Atlikti penkis salto per nugarą vieną po kito nėra sudėtinga.[/quote]

Tamsiai geltonos spalvos, poroloninis talismanas su gintaro formos galva ir dideliais batais dėmesį arenoje kaustė net kuomet aikštėje virė atkakli kova.

O kaip gi nekaustys, jeigu šitaip nepatogiai apsirėdęs Amberis sugeba atlikti penkis salto per nugarą?…

Per vieną minutės pertraukėlę „Rinkos aikštė“ Amberį „pričiupo“ sandėliuke, kur jis trumpam užlėkė atsikvėpti ir atsigerti vandens.

Lietuvos krepšinio rinktinės talismanas neprieštaravo prašymui pasirodyti, kas gi toks slepiasi po didžiule porolonine gintaro galva. Nusiėmė… ir į mus pažvelgė gimnastikos treneris trisdešimtmetis Gediminas Jurevičius.

Apdovanojo mus plačia šypsena. Tokia pačia, kokia išsišiepęs pirmyn atgal ant parketo zuja ir jo įkūnijamas talismanas Amberis.

Charizmos neatimsi

– Koks jausmas būti Amberiu, Gediminai? Ko gero, tai nėra svajonių darbas, tai nėra veikla, iš kurios galėtum susikrauti turtus. Tad kas skatina būti šiuo talismanu? – „Rinkos aikštė“ paklausė G. Jurevičiaus.

– Negaliu nė nupasakoti. Nerealus jausmas (šypteli). Aš tikrai didžiuojuosi galėdamas būti Amberis. Tai – didžiulė garbė ir atsakomybė.

Išties, darbas daugiau idėjinis, apmokamas, sakyčiau, simboliškai. O ir gana sudėtingas. Po rungtynių Kėdainių arenoje dar keturias dienas skaudėjo kaklą (juokiasi).

Man ši veikla labai patinka. Aš ne vien talismanas – kartu iš dalies esu tarsi Lietuvos atstovas. Juk pas mus atvyksta užsieniečiai, jie mato, kad Amberis laksto aikštėje ir kad dar sugeba kažką joje nuveikti bei kaip nuoširdžiai jis bendrauja su žiūrovais.

Tas pats ir Kauno „Žalgiryje“. Penktąjį sezoną esu laikinosios sostinės ekipos talismanas – „Žalgirinis“. Tikrai, iš to tu nepraturtėsi, neprasigyvensi… bet ši veikla man labai patinka. Pasižiūriu rungtynes, papokštauju su žiūrovais. Turiu visišką laisvę, nėra kažkokių sąlygų, apribojimų, nėra pasakyta, ką privalau ar, priešingai, ko daryti negaliu (šypteli).

– Tai netgi po porolono kostiumu besislepiantis žmogus turi būti charizmatiškas? Juk ne bet kas galėtų tinkamai atstovauti komandos talismanui?

– Taip, turi būti geras šoumenas, turi būti charizmatiškas žmogus. Toks, į kurį arenoje susirinkę žmonės norėtų žiūrėti, kalbinti, užsiimti su tavimi, stebėti, kad tu jiems keltum šypseną.

Na o svarbiausia tai, kad man pačiam labai smagu ir gera pokštauti su žiūrovais.

– Kuris personažas jums pačiam patinka labiau – „Žalgirinis“, kurį įkūnijate jau penktąjį sezoną, ar Amberis – visiškai šviežia patirtis jūsų gyvenime?

– Abiejuose jaučiuosi vienodai gerai. Skirtumas tik aprangoje – patogesnė Amberio apranga, bet galva, kartu – ir matomumas būnant kostiumo viduje, patogesnis „Žalgirinio“.

[quote author=“Amberis“]„Žalgirinio“ apranga sveria apie dešimtį kilogramų. Amberis – pora kilogramų mažiau, vadinasi, jis – sportiškesnis.[/quote]

Gavęs pasiųlymą – nė nemirktelėjęs sutiko

– Kaip tapote Amberiu, Gediminai?

– Justinas Liaudinskas, Kauno „Žalgirio“ balsas, Lietuvos krepšinio federacijos rinkodaros projektų vadovas, kiekvienose rungtynėse laikinojoje sostinėje mato, kaip vartausi, kaip bendrauju su žiūrovais. Jam labai patinka mano maniera.

Ir štai Justinas sugalvojo, kad pats laikas būtų prikelti Amberį antrajam gyvenimui. Paklausė: „Noriu atnaujinti Amberį. Būtum Amberiu?“. O aš atsakiau: „Žinoma, net kalbos nėra!“.“

– Štai, išsirikiuoja Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, Kėdainių arenoje pradeda skambėti tautinė giesmė… Šalia moterų komandos ranką prie širdies priglaudęs stovi ir Amberis, kaip lygiavertis komandos narys…

Amberis, kaip simbolis, gimė 2011-aisiais, per Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą. Kaip manote, ar šis sprendimas pasiteisino?

– Tu, kaip krepšinio komandos – nesvarbu, Kauno „Žalgirio“ ar nacionalinės krepšinio rinktinės – talismanas stengiesi būti šalia žaidėjų. Aišku, tu jiems ar joms po kojomis nesimaišai, tu, šiukštu, nesikiši į jų darbą, bet visuomet būni šalia. Būni kažkur greta.

O sprendimas Lietuvos rinktinei sukurti simbolį, talismaną, mano akimis, labai geras. Daugelis Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniaujančių ekipų turi savo talismanus, pradedant Šiaulių „Šiauliais“, baigiant Vilniaus „Lietuvos rytu“ ar Kauno „Žalgiriu“.

Kodėl tada Lietuvos rinktinei, komandai, sudarytai iš pajėgiausių šalies krepšininkų, atstovaujančiai ir garsinančiai šalį Europoje ir pasaulyje, talismano nereikia?

Amberis kaip ir Sabonis – Nr. 11

– Kada į dienos šviesą išlenda Lietuvos vyrų ir moterų rinktinės talismanas Amberis?

– Išlenda į dienos šviesą jis per Lietuvos krepšinio federacijos organizuojamas šalies vyrų arba moterų krepšinio rungtynes.

2011-aisiais Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato metu buvo net keli Amberiai. Atgimė – tik vienas (šypteli).

Taigi šiemet Amberis apšildė publiką per pasiruošimo Europos vyrų krepšinio čempionatui ciklą draugiškų rungtynių čia, Lietuvoje, metu. Dabar – per moterų krepšinio rungtynes. Dar laukia ir vyrų krepšinio rinktinės kova Klaipėdoje… Amberis jau turi kvietimą ir ten (juokiasi).

– Amberio marškinėlių nugarinę pusę puošia skaičius 11. Kodėl jam parinktas toks skaičius?

– Vienuoliktas, ko gero, krepšinio legendos Arvydo Sabonio garbei. Vos pamačius skaičių vienuolika kyla tokios asociacijos (šypteli).

Sportiškesnis ir lieknesnis – Amberis

– Ar sunku judėti apsivilkus Amberio ar „Žalgirinio“ aprangą, Gediminai?

– Na, išties sudėtingas pirmasis sezonas buvo Kauno „Žalgirio“ simbolio amplua. Buvo neįprasta judėti ir vartytis. Pradžioje judėjau minimaliai, tik ant rankų vaikščiojau (juokiasi). Paskui su apranga susigyvenau. Jau viskas išeina gana paprastai (šypteli).

[quote author=“Aut. past.“]Per vienerias Lietuvos krepšinio lygos bei šalies vyrų ir moterų rinktinių mačus Amberis su gerbėjais pozuoja daugmaž penkias dešimtis kartų.[/quote]

– Kuris sportiškesnis, lieknesnis – „Žalgirinis“ ar Amberis?

– Na, „Žalgirinio“ apranga sveria apie dešimtį kilogramų. Amberis – pora kilogramų mažiau, vadinasi, jis – sportiškesnis ir lieknesnis (juokiasi). Tiek vieno, tiek kito galva sveria apie tris kilogramus. Galvoje – dviratininko šalmas, ant jo pritaisytas porolonas.

Batai nesveria daug. Tai – sportiniai bateliai, apvilkti pamušalais. Aš vis kliūnu vaikščiodamas, nes jie – labai dideli, tačiau tikrai nesunkūs.

– Visas jūsų regėjimo laukas vilkint Amberio aprangą – tinkleliu vilkta jo šypsena. Kiek realiai matote, užsimaukšlinęs Amberio galvą?

– Tarkime, „Žalgirinio“ matomumas neblogas, nes nereikia galvos kilnoti, atlošti, o štai su Amberiu matau labai sunkiai. Dalykas tas, kad su Amberio galva, per jo šypseną, iš esmės, matau tik sau po kojomis. Jeigu priešais mane stovi žmogus – matau jam daugmaž nuo pėdų iki krūtinės. Jeigu noriu pažiūrėti tiesiai, pakelti akis aukščiau – turiu pasukti galvą, ją atlošti.

[quote author=“Amberis“]Aš ne vien talismanas – kartu iš dalies esu tarsi Lietuvos atstovas.[/quote]

Šypsosi ir gintaras, šypsosi ir Gediminas

– Kiek kartų per savaitę reikia lankytis sporto salėje, norint palaikyti tokią gerą fizinę formą?

– Na, rimtai nebesportuoju jau dvylika metų. Prieš tai nuo vaikystės lankiau gimnastiką. Ką išmokau, to ant pečių nenešioju (šypteli). Dabar pats dirbu vaikų gimnastikos treneriu. Į sporto salę nueinu keliskart per savaitę dėl savęs. Negaliu gyventi be sporto.

Būtent mokykloje, kurioje mokau vaikus gimnastikos, mane pastebėjo prieš penkerius metus ir pasiūlė tapti „Žalgiriniu“. Kaip Kaune gimusiam ir augusiam, kaip dideliam „Žalgirio“ gerbėjui – kito pasirinkimo realiai ir nebuvo (juokiasi).

– Kokios smagiausios krepšinio komandos talismano akimirkos?

– Man, aišku, labai smagu, kai matau, kad mano buvimu džiaugiasi žiūrovai. Bet labai džiugina ir tai, kuomet krepšininkai ir krepšininkės bendrauja kaip su sau lygiu. Jie pastebi, pagiria, sako: „Šaunuolis, gerai pasirodei, krepšininkai ne taip gerai varė, kaip tu!“ (juokiasi).

Per Lietuvos ir Vengrijos nacionalinių moterų komandų rungtynes lietuvės krepšininkės nusistebėjo: „Kaip su tokiais dideliais batais galima salto padaryti? “. Na, kai moki, ilgai netrunki (šypteli).

– Amberio veide nuolat švyti šypsena. Ar nebūna, kad nuotraukose vis dar nesąmoningai ir pats, po Amberio galva būdamas, šypsaisi?

– Iki šiol taip atsitinka. Stovi, šypsaisi, o tada pagauni save: palauk, kam šypsotis, juk pats talismanas su šypsena (juokiasi).

Salto po salto…

– Ant Kėdainių arenos parketo vienu metu atlikai net penkis salto per nugarą vieną po kito. Ar sudėtinga šitaip vartytis su septynis–dešimt kilogramų sveriančia apranga?

– Salto padaryti apskritai nėra sudėtinga. Galima jų padaryti ir daugiau (šypteli). Bet bėda viena ir ta pati – tiek su Amberio, tiek su „Žalgirinio“ apranga aš labai prastai matau. Nežinau, kur atsidursiu atlikęs kelis salto paeiliui. Darau salto, dedu rankas, būna, kartais ir nė nežinau, kaip atsistosiu: ant dviejų ar ant keturių (juokiasi).

– Gediminai, juk šitaip galite atsitrenkti į reklaminius stendus, į užsižiopsojusius teisėjus, į sekretoriato stalą? Kai geriau pagalvoji, aikštėje tyko nemažai pavojų…

– Per Kauno „Žalgirio“ rungtynes kartą šitaip buvau užšokęs ant šokėjos (juokiasi). Bet nieko – visi likome sveiki ir gyvi.

[#gallery=1083#]