Kodėl reikia sakyti „dveji metai“, o ne „du metai“?
BNS Juliaus Kalinsko nuotr.
Nes žodis „metai“ yra daugiskaitinis, t. y. neturi vienaskaitos. Juk nepasakysi „metas“ skaičiuodamas metus. Kaip nepasakysi nei „marškinys“, nei „rungtynė“. Pagrindiniai skaitvardžiai – vienas, du, trys … devyni – vartojami su tais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą. O vadinamieji dauginiai skaitvardžiai – vieneri, vienerios, dveji,dvejos, abeji, abejos, treji, trejos ir t. t. – vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais, tad dveji metai, dvejos durys ir pan.
Tačiau pasakymas „Penki tvartai, vienos durys“ yra taisyklingas, nes žodis „vienas“ gali būti vartojamas ir su daugiskaitiniais žodžiais, t. y. galima sakyti ir „Jis vyresnis vieneriaismetais“ ir „Jis vyresnis vienais metais. Pastarasis netgi taisyklingesnis. Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: „vienos durys“, „vienos žirklės“, „vieni marškiniai“, „vieni metai“.
Sena mįslė „Penki tvartai, vienos durys“ išlaikė seną žodžio vienas vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos.
Taigi, gali būti ir vieni, ir vieneri metai, tačiau ne du metai, trys metai, o dveji, treji metai ir t. t.
