Klaidų pridariusi buhalterė išėjo iš darbo, atsakomybė – direktoriui

Eglė KUKTIENĖ

Kontrolei atlikus patikrinimą, Kėdainių krašto muziejaus buhalterijoje rastos neapskaitytos didelės sumos pinigų, o muziejaus skola per metus išaugo dešimtimis tūkstančių eurų. Klaidų pridariusi muziejaus buhalterė, išėjo iš darbo, tad visa atsakomybė dabar lieka tik muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui. Jam pačiam pakomentavus situaciją paaiškėjo, kad jokios didelės tragedijos ar kriminalo net ir nėra, kokį buvo galima įsivaizduoti esant, kai šią situaciją rajono tarybos Kontrolės komiteto politikams pristatinėjo savivaldybės kontrolierė Zita Valiauskienė.

Didelės sumos pinigų

„Kėdainių krašto muziejus – silpniausia vieta visose savivaldybės įstaigose. 

Kažkas nutiko su jų buhaltere, nes visa buhalterija yra suvelta. 

Išnagrinėjome ir išrašėme visas reikšmingas klaidas, nukrypimus. 

Jų buhalterė buvo labai stipri, gera, esame bendravusios su ja anksčiau. Kas čia nutiko – mes visiškai nesuprantame.

Liūdniausias dalykas tame, kad išmokėtas avansas apie 10 tūkst. eurų be žiniaraščio, be dokumentų“, – kalbėjo rajono tarybos Kontrolės komitetui muziejaus audito ataskaitą pateikusi savivaldybės kontrolierė Zita Valiauskienė. 

Tiesa, pavadinusi muziejų silpniausia vieta visose savivaldybės įstaigose, ji pribloškė net ir daug mačiusius politikus, mat realiai ko gero nė viena savivaldybei pavaldi įstaiga nėra sukūrusi tiek reikšmingų ir išskirtinių kultūrinių projektų, svarbių ne tik Kėdainių, bet ir visos Lietuvos mastu, kurių finansavimui iš Europos Sąjungos lėšų muziejus sugebėjo gauti šimtus tūkstančių eurų ir Kėdainių vardą sėkmingai išgarsino net ir tarptautinėse kultūros bendruomenėse.

Be to, Z. Valiauskienė pridūrė, kad buhalterė po atlikto audito iš darbo išėjo pati, tad dabar atsakomybė tenka muziejaus vadovui Rimantui Žirguliui.

Išaugo skola

Kontrolierė teigė ir tai, kad ne tik buhalterijoje pridaryta klaidų, bet ir tai, kad įstaiga per pastaruosius metus stipriai prasiskolino.

„Jei pernai sausio pirmos dienos duomenimis buvo tik 200 eurų skola, tai 2020 metų pabaigoje skola siekė jau 22 tūkst. eurų. 

Nesuprantamas vienas dalykas. Juk buvo pandemija, karantinas, lėšų mažiau panaudota, kai kur jų liko. 

Buvo galima likusias lėšas panaudoti darbo užmokesčiui, tai būtų buvusi mažesnė klaida, skolos tokios didelės nebūtų. 

Bet muziejus tas nepanaudotas lėšas sugrąžino į savivaldybės biudžetą.

4,5 tūkst. eurų sumokėta avanso už elektrą, šilumą, vandenį, komunikacijas, be jokių sąskaitų.

Kodėl tą padarė – nepaaiškino. 

Nesuprantami veiksmai, nesuprantamos priežastys“, – pečiais gūžčiojo kontrolierė. 

Z. Valiauskienės teigimu, muziejaus direktorius R. Žirgulis jai paaiškinęs, kad pats buvęs atostogose ir tik vasarį sužinojęs, kad padėtis tokia bloga.

„O čia dar tik mūsų patikrinimas. Vidaus auditui patikrinus, taip pat buvo rasta gerų kuriozų“, – tęsė savivaldybės kontrolierė. 

Nekontaktuoja

Kontrolės komiteto pirmininkas Saulius Grinkevičius sakė manąs, kad muziejaus vadovas turėtų šią situaciją išsiaiškinti su buhaltere – esą ši, nors ir iš darbo išėjo, tačiau yra pasiekiama. 

Nepaisant to, kad Kėdainių krašto muziejaus audito ataskaitoje yra daugybė klaustukų dėl milžiniškų pinigų sumų, į posėdį muziejaus vadovas kviestas nebuvo. Be to, kai buvo svarstomas šis klausimas, vyko vieno iš svarbiausių muziejaus renginių – Česlovo Milošo festivalio uždarymas.

Paprašytas pakomentuoti kontrolierės pareikštas pastabas jo vadovaujamai įstaigai, R. Žirgulis teigia, kad su buhaltere susisiekti jam nepavyksta – ši kontakto vengianti.

„Išėjusi iš darbo ji daugiau neatsakė nei į vieną mūsų skambutį ar laišką. 

Kadangi ji jau nebedirba muziejuje, visa atsakomybė už jos klaidas ir darbo trūkumus tenka man“, – „Rinkos aikštei“ teigė R. Žirgulis. 

Pasak jo, buhalterė išėjimą iš darbo motyvavo labai dideliu darbo krūviu ir nuovargiu.

Padidėjo krūvis

Aš ja visiškai pasitikėjau,

R. Žirgulis.

Pats muziejaus direktorius kol kas gali tik spėlioti, kas nutiko lig tol ilgus metus puikiai savo darbą vykdžiusiai buhalterei. 

Jo manymu, prie tokių klaidų galėjo prisidėti ir išaugęs jos darbo krūvis, mat nuo 2010 metų muziejus vykdė daug tarptautinių projektų, kurie galėjo „suvalgyti“ daug buhalterės laiko ir jėgų. 

„Nuo 2010 metų Kėdainių krašto muziejus vykdė daug tarptautinių projektų, finansuojamų ES programos „Europa piliečiams“, 2014-2020 metais Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos, programos Lietuva-Lenkija.

Jų sąmatos siekė nuo 100 tūkst. eurų iki 723 tūkst. eurų. Visi šie projektai buvo tikrinti auditorių, nebuvo rasta jokių trūkumų.

Projektų metu buvo pastatyti trys monumentai Holokausto aukoms, restauruota Radvilų kapavietė ir sarkofagai, įrengtos naujos ekspozicijos. Visa tai ženkliai padidino muziejaus vyr. buhalterės darbo krūvį“, – sakė R. Žirgulis.

Kalta ir pandemija

Jis priduria, kad buhalterė muziejuje dirbo 15 metų, tad jos kompetencijomis pagrindo abejoti nebuvo.

„Aš ja visiškai pasitikėjau“, – sako R. Žirgulis.

Tačiau jis teigia manantis, kad tokio pašlijusio darbo priežastimi galėjo tapti ir koronaviruso pandemija. 

Dalis muziejaus kolektyvo pasidavė pandemijos neigiamam fonui, o susirgus kolegoms, psichologinė situacija darbe visai pašlijo.

„Nemažos įtakos turėjo ir dėl Covid-19 pandemijos prasidėję karantinai, nuotolinis darbas, dėl susirgimų koronavirusu kolektyve prasidėjusi psichologinė įtampa. Kito paaiškinimo aš nerandu. 

2020 metų gruodžio viduryje susirgus koronavirusu mano pavaduotojui ūkio reikalams ir sekretorei, nuo gruodžio 15 iki sausio 4 dienos išėjau eilinių atostogų ir taip pat dirbau nuotoliniu būdu.

Dėl to neturėjau galimybės sukontroliuoti buhalterės darbo, realios buhalterinės situacijos nežinojau.

Kaip istorikas, labai daug laiko ir jėgų skyriau dviejų tarptautinių projektų užbaigimui, projekto „Radvilų TV“ įgyvendinimui“, – sakė muziejaus vadovas.

Jų buhalterė buvo labai stipri, gera, esame bendravusios su ja anksčiau. Kas čia nutiko – mes visiškai nesuprantame,

Z. Valiauskienė.

10 tūkst. avansus užginčijo

R. Žirgulis, paklaustas, kodėl 10 tūkst. eurų avansai buvo išmokėti be žiniaraščio, kaip kad teigė savivaldybės kontrolierė, teigė, kad tai yra netiesa – tokių nedokumentuotų sumų tikrai nėra.

„Tai yra netiesa. 

2020 12 mėnesio atlyginimų žiniaraštyje yra užfiksuota 33 134,09 eurų suma. 

2020 metų gruodžio 30 dieną išmokėta 3 584,13 eurų darbuotojams, 4 994,33 eurų kaip VMĮ pajamų mokestis, 1 511,68 eurų kaip Sodros įmokos. 

Pervesti pinigai užfiksuoti 2020-12-30 dienos banko išraše. 

Likę 23 043, 95 eurų sumokėti 2021-01-05 dieną. 

Šios sumos nebuvo labai didelės, mokamos pagal paskirtį, todėl jokių įtarimų nesukėlė“, – sakė jis.

Sužinojo per vėlai

R. Žirgulis neslėpė, kad apie skolas bei likusius nepanaudotus, bet grąžintus į savivaldybės biudžetą pinigus, sužinojo per vėlai.

„Didelė skola susidarė dėl 2020 metų gruodžio pabaigoje dėl neišmokėto atlyginimo darbuotojams. Jis buvo išmokėtas 2021 metų sausio 5 dieną. 

Apie tai sužinojau tik 2021 metų kovo mėnesį, kai buvusioji buhalterė jau buvo išėjusi iš darbo“, – sakė muziejaus direktorius.

Jis pridūrė, kad jei būtų buvęs laiku informuotas apie nepanaudotas lėšas ir skolą, būtų ėmęsis veiksmų, kad skola būtų kaip įmanoma labiau sumažinta, o laisvi pinigai nebūtų kaip nereikalingi grąžinti į savivaldybės biudžetą. 

Gali būti aktualios buhalterinės paslaugos