Kitąmet didės dirbančiųjų pajamos, pensijos, ūgtels ir kitos išmokos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Kitąmet augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, reikšmingai didės ir minimali alga, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai, atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir asmenų pajamos. Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos, didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos ir viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2024 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 924 eurų, t. y. 10 proc. nuo dabar esančių 840 eurų. 

Tai yra 3 metus iš eilės besitęsiantis vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kuomet padidėjo 110 eurais „ant popieriaus“ arba 15 proc. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2024 m. pradžios didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 eurų, arba taip pat apie 10 proc.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 31,4 mln. eurų.

NEAPMOKESTINAMAS PAJAMŲ DYDIS. Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) – iki 751 euro.

Seimui pritarus, NPD padidėtų 20 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 76 eurais (arba 12 proc.).

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. 2023 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros duomenimis“, MMA padidinimas palies apie 88 tūkst. dirbančiųjų. Iš jų biudžetinėse įstaigose dirba apie 10 tūkst.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį. 

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į LR pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur. 

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. 

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 Eur iki 610 Eur; palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Minimalių koeficientų didinimui reikės 38,6 mln. Eur.

Palyginus su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. 

Didesnės senatvės pensijos. 2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.

VALSTYBINĖS PENSIJOS. Nuo 2024 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.

Nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą, kuria numatoma:
–     ženkliai didinti (87 proc.) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Tai palies beveik 48 tūkst. šių pensijų gavėjų. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, lyginant su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus (nuo 73,07 euro iki 144,71 euro);
–    nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą “grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarys 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės „grindų“ dydis. Prognozuojama, kad siūlymas palies apie 13,5 tūkst. asmenų;
–    keisti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį; 
–    nuo 2025 m. nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą.

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus). 

Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 3675 eurų iki 4125 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 98 eurų iki 110 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 392 eurų iki 440 eurų.