Kiek stereotipinių nuostatų apie žydus turite Jūs?
Jorūnė LIUTKIENĖ
Nuo XII a. Lietuvoje apsigyvenę žydai per šimtmečius integravosi ir palaikė ryšius su vietos žmonėmis. Istorinės aplinkybės lėmė, kad buvusių gausių žydų bendruomenių neliko. Mes ne visi turime asmeninės patirties ir todėl tikime pasakojimais, istorijomis, susiformuojame nuomonę iš žiniasklaidos bei kitų šaltinių. Puoselėdami žydų kultūrinį, architektūrinį, istorinį palikimą pagalvokime ar mums padeda turimos nuostatos, o gal kenkia?
„Kėdainiuose dabar jau negyvena žydų tautybės žmonės, todėl apie jų, kaip tautos atstovų, charakterį daugelis susidaro išankstinę nuomonę iš atsiminimų ar pasakojimų, kurie dažnai būna ir fragmentiški, ir labai subjektyvūs“, − sako istorikė, Krašto kultūros premijos laureatė ir Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.
Istorikė A. Pečiulytė bendrauja su žydais gyvenančiais Lietuvoje ir Pasaulyje. Labiausiai ją žavi jų pastangos saugoti ir išlaikyti istorinę atmintį.
Atvyksta į Lietuvą
„Jie renka šeimos nuotraukas, dokumentus, daiktus. Net iš tolimiausių pasaulio kraštų, kur jie gyvena, pavyzdžiui Pietų Afrikos Respublikos, Lotynų Amerikos šalių jie atvažiuoja ieškoti savo šeimos šaknų, kapų, savo praeities pėdsakų. Visada kartu su savimi atsiveža vaikus ir anūkus“, − pastebi A. Pečiulytė.
Tą patį liudija ir apie savo tėvo ir senelės žygdarbį pasakojusi josvainietė Vidutė Palubeckienė, kurios tėtis Zenonas Grigaitis ir seneliai Adelė ir Jeronimas Žiužniai per karą išgelbėjo net 16 žydų tautybės žmonių. Po krosnimi įrengtoje slėptuvėje 9 mėnesius praleidę žydai ne kartą lankėsi Lietuvoje, gaudavo laiškus ir siuntinius, o visai nesenai prieš keletą metų 2018 metais į Josvainius atvyko vieno iš išgelbėtų žydų sūnėnas su dviem savo suaugusiais sūnumis, gyvenančiais Izraelyje, ir dukra iš Amerikos. Patys susirado ir atvyko aplankyti V. Palubeckienės šeimos, Kėdainių.
Žydams labai svarbu, kad mes, lietuviai, puoselėjame ir prižiūrime anksčiau čia gyvenusių žydų paveldą. Pristatome jų papročius, tradicijas, kalbame apie holokaustą.
„Žydai būna labai dėkingi už tai ir visada moka pasakyti gerą žodį, pagirti“, − sako A. Pečiulytė.
Istorikė A. Pečiulytė pastebėjo, kad religingi žydai yra labai uždari ir konservatyvūs. Jie su kitų tautų žmonėmis bendrauja tik tiek kiek jiems būtina.
Vis dar vyrauja išankstinės nuostatos
Žaviuosi jų ištikimybe tradicijoms ir gebėjimu jas išlaikyti per tūkstantmečius.
E.Mongirdaitė
Pasaulinis antisemitizmo indeksas parodė, kad Lietuvoje 36 procentai suaugusių lietuvių vis dar vadovaujasi antisemitinėmis pažiūromis.
2014 metais visame pasaulyje darytas tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje plačiausiai paplitę yra 4 stereotipai: žydai labiau lojalūs Izraeliui nei Lietuvai (šaliai kurioje gyvena), per daug kalba apie Holokaustą, yra savanaudiški bei daro per didelę įtaką tarptautinėms finansų rinkoms. Baltijos šalyse Latvijoje ir Estijoje antsemitizmo indeksas žemesnis. Atitinkamai jis siekia 28 proc. ir 22 proc. Į tyrimą buvo įtrauktos 102 pasaulio valstybės. Lietuva buvo 40. Tyrimą atlieka 1913 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta nevyriausybinė organizacija „Anti-Defamation League“.
Išankstinį nusistatymą turi ne visi. Josvainių gimnazijos istorijos mokytojas Vaidas Grišinas sako, kad visiškai neturi stereotipų apie žydų tautybės žmonės, todėl niekas jam jų ir nesugriauna.
,,Žydai yra žmonės, o žmonių būna visokių“, − lakoniškai sako V. Grišinas.
Kaip ir istorikas V. Grišinas, Kėdainių savivaldybės Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius teigia, kad stereotipinių nuostatų žydų tautos atžvilgių neturi. Jam asmeniškai labai malonios pažintys buvo su Izraelio valstybės ambasadoriais Lietuvoje. Jiems lankantis Kėdainiuose A. Kacevičiui teko susipažinti su abiem.
„Tai noriai bendraujantys, kultūringi ir mūsų papročius ir tradicijas labai gerbiantys žmonės“, − sako Arūnas Kacevičius.
Žydai sumanūs ir verslūs
Socialiniame tinkle atlikus internetinę apklausą 86,8 procentai dalyvavusių respondentų sutiko su teiginiu, kad žydai yra sumanūs, apsukrūs ir verslūs. Tik 3,8 procentai pasakė, kad jie taip nemano. Likę 9,4 proc. pasakė, kad atsakymo nežino. 42,1 procentas dalyvavusių apklausoje asmeniškai pažįsta žydų tautybės žmonių ir su jais bendrauja, o 49,7 proc. tokių nepažįsta. 8,2 procentai žmonių pasakė, kad jie nesidomi savo draugų tautybe.
Į anketą atsakė žmonės nuo 20 iki 74 metų amžiaus.
Lietuvių akimis žydai nėra skupūs (mano, kad skupūs tik 2,9 proc. žmonių), tačiau draugiškumo žydams, kaip tautai, lietuviai nepriskiria. Tik 8,2 proc. mano, kad žydai draugiški.
Kita stereotipiškai taikoma savybė žydams – vieningumas. Tačiau, kad žydai yra vieningi mano tik 20,8 proc. apklaustųjų.
Geriau pažinusi žydų tautybės žmones istorikė A. Pečiulytė sako, kad jai būtent ir sugriuvo mitas, jog visi žydai yra labai vieningi.
„Jie yra vieningi esminiuose klausimuose, o šiaip gyvenime jie skirtingi ir pagal politinius įsitikinimus, ir pagal religines judaizmo kryptis, kurių yra ne viena. Manau, kad žydus gerai charakterizuoja posakis − ,,Du žydai − penkios partijos““, − sako A. Pečiulytė.
Kad žydų tautos žmonės protingi ir verslūs sako atitinkamai 27,1 proc. ir 27,6 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Tačiau, kad žydai yra turtingi teigia tik 10,8 proc.
Saugo savo tradicijas
Kėdainių turizmo ir informacijos centro vadybininkė Edita Mongirdaitei neretai tenka vesti ekskursijas svečiams iš Izraelio, o Lietuviams pasakoti žydų bendruomenės Kėdainiuose istoriją.
Savo darbe susidurdama su žydų tradicijomis ir papročiais E. Mongirdaitė domisi ir žydų istorija, ir kultūra, ir religija. Klausosi kai kurių rabinų paskaitų, prenumeruoja naujienlaiškius. E. Mongirdaitė sako, kad labai atranda žydų išminties turtus ir tai labai gerbia.
„Žaviuosi jų ištikimybe tradicijoms ir gebėjimu jas išlaikyti per tūkstantmečius. Kaip krikščionė aš gerbiu judaizmą, nes jame krikščionybės ištakos, mano Dievas yra ir jų – Abraomo, Izaoko ir Jokūbo – Dievas“, − sako ekskursijų po Kėdainius vadovė E. Mongirdaitė.
Tie, kurie pažįsta žydų tautybės žmonių arba domisi jų kultūra ir anketoje kai žavinčią savybę išskiria tai, kad žydai saugo ir brangina šeimą, gražiai auklėja vaikus ir siekia mokslo.
Pasaulinis antisemitizmo indeksas https://global100.adl.org/
| Skupūs |   2.9% | |
| Turtingi | 10.8% | |
| Vieningi | 20.8% | |
| Protingi | 27.1% | |
| Verslūs | 27.6% | |
| Draugiški | 8.2% | |
| Kita | 2.6% |
4 Komentarai
Aruneli, prie ko tu cia apie zydus? ar i merus lendi? o gal Vorune?
Blažytė nemėgtsa šitos pečiulytės, nemegstu ir as. Fui kaka
Jorūnė, su tokiais straipsniais sau į kojas šaudo, negi nežinai, kad upsaskiai nekenčia žydų, gluša?
Kad apie Holokaustą yra kalbama per daug, juk niekas jo neneigia. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo žudomi įvairių tautybių žmonės, ne tik žydai. Tik skirtingai nuo žydų, kitų tautybių žmonės kovojo prieš fašistus, o žydai ne. Nacių žudomi milijonais, žydai nesipriešino. Žydai yra lojalūs Izraeliui ir dėl lietuvių taip nesiaukotų , kaip kad lietuviai slėpė žydus. 16 žydų slėpė Žiužniai ir Žiužnienės sūnus iš pirmos santuokos su vokiečiu. Iš 16 žydų tik 2 buvo vaikai, vyrų buvo daugiau nei pusė, kodėl tie vyrai nėjo kariauti, o slėpėsi užpečky 9 mėn? Po karo žydai uoliai talkino kagėbistams ir patys tarnavo kgb. Padėjo tremti, kankinti ir žudyti lietuvius. Izraelis už tai neatsiprašė Lietuvos, o Lietuva seniai atsiprašė Izraelio ir atsiprašinėja iki šiol. Valdžiažmogiai per daug lenda žydams į tam tikrą vietą. Ir žydai niekada su lietuviais neturėjo didelių draugysčių ir nepuoselėjo meilės vieni kitiems. Bendravo šaltai, tik tiek , kiek reikėjo vieniems ir kitiems. Man apie žydus pasakojo močiutė ir ne viskas buvo gražu, žydai nėra balti ir pūkuoti.