Gimtosios kalbos žinias kraštiečiai tikrino rašydami Nacionalinį diktantą
Vėlyvą vasario 27-osios rytą kėdainiečiai aktyviai būrėsi Kėdainių miesto savivaldybėje, kur devintą kartą buvo rašomas Nacionalinis diktantas. Dėl raštingiausiojo vardo tradiciškai buvo varžomasi moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio kategorijose, tad jauniausia diktantą rašiusi kėdainietė – vos 11-os metų, o vyriausias – 87-erių sulaukęs dalyvis.
Nacionalinį diktantą rašyti Kėdainių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje šiemet susirinko 45 dalyviai. Diktantas nuo 11 valandos buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT radijo pirmąją programą ir internetu. Nacionalinio diktanto dalyviai šiemet rašė prozininkės Danutės Kalinauskaitės tekstą „Sugrįžimas“, kurį skaitė LRT radijo žurnalistas Paulius Šironas.
Streikas nesutrukdė
Aktyvumu šiemet pasižymėjo Kėdainių mokyklos – Nacionalinį diktantą rašė net šešios rajono mokyklos, kai tuo tarpu būta rajonų, kur diktanto nerašė nei viena mokykla.
Diktantas buvo rašomas Kėdainių „Atžalyno“ ir Šviesiojoje gimnazijose, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, Juozo Paukštelio progimnazijoje, Miegėnų ir Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinėse mokyklose.
Nors Kėdainių rajono mokyklos aktyviai dalyvavo rašant diktantą, Lietuvoje pastebimas triskart sumažėjęs mokyklų susidomėjimas – praėjusiais metais rašyti Nacionalinį diktantą registravosi apie 300 mokyklų, o šiemet jų sulaukta vos 90.
Nors dalyvauti ar ne mokyklai šiame Nacionaliniame renginyje, yra pačios mokyklos apsisprendimo reikalas, manoma, kad mažesnis susidomėjimas gali būti siejamas su pedagogų streiku.
Svarbiausia – gera nuotaika
Kėdainių rajono kalbininkė Rūta Švedienė džiaugiasi šiemet gausiau nei įprastai diktantą rašyti susirinkusiais dalyviais ir pastebi, kad Nacionalinis diktantas – ne žinių patikrinimas, o pagarbos gimtajai kalbai ženklas.
„Šiemet, kaip ir visuomet parinktas labai gražus ir prasmingas tekstas. Manau, kad Nacionalinio diktanto rašymas yra ne tik gramatiką populiarinantis ir taisyklingą rašybą propaguojantis reiškinys – diktantą rašyti ateina tie žmonės, kurie myli Lietuvą ir gerbia gimtąją kalbą“, – sako R. Švedienė.
Garbingą vyriausio diktantą rašiusio dalyvio poziciją užimantis 87-erių metų sulaukęs krašto šviesuolis Vitolis Laumakis savo gimtosios kalbos rašto žinias tikrino ketvirtą kartą. Vyriškis pasakoja, kad diktantą dar tris kartus yra rašęs namuose, tad tai jau septintas kartas kai senolis išbando savo lietuvių kalbos žinias rašydamas diktantą.
Visus devynis kartus diktantą rašiusi senjora Aloyza Gaučienė neslepia, kad jai apmaudu, kai žmonės negerbia savo gimtosios kalbos.
„Man patinka viskas, kas susiję su Lietuvių kalba. Pati dirbau logopede ir labai stengiausi, kad vaikai išmoktų gražiai ir taisyklingai lietuviškai kalbėti. Skaudu, kad yra tokių kurie nemyli lietuvių kalbos ir teršia ją parazitiniais žodžiais, svetimybėmis“, – sakė nė karto diktanto rašymo konkurso nepraleidusi A. Gaučienė, pridurdama, kad kasmetiniai diktantai nėra sudėtingi, tiesiog daugiau dėmesio reikėtų kreipti į skyrybos ženklus.
Trylikametė Ernesta Nacionalinį diktantą rašė pirmą kartą. Mergaitė pasakoja, kad renginyje sudalyvavo norėdama išbandyti savo jėgas.
„Buvo įdomu pažiūrėti kaip man seksis. Nors tokio ilgio teksto mokykloje dar nerašėme ir šis man buvo per ilgas, sudalyvauti buvo labai įdomu“, – sako Ernesta, pridurdama, kad daugiausiai problemų jai kyla ne su sudėtingesnės rašybos žodžiais, o su skyrybos ženklais.
Baigus rašyti diktantą simbolinėmis dovanomis buvo apdovanoti jauniausi, vyriasusi ir daugiausiai kartų Nacionalinio diktanto konkurse dalyvavę kraštiečiai.
Antras turas – balandį
Šiemet diktantą buvo galima rašyti visose Lietuvos savivaldybėse, mokyklose, Vilniaus knygų mugėje, bibliotekose. Užsienyje gyvenantys lietuviai diktantą rašyti galėjo Lietuvos ambasadose.
Kovo 19 dieną planuojama taisyti parašytus tekstus, o balandį bus surengtas antras Nacionalinio diktanto turas. Lietuvių kalbos ekspertų komisija atrinks geriausiai diktantą parašiusius žmones, kurie toliau dalyvaus Vilniuje vyksiančiame finale.
