Keleriškiuose pastatė paminklą Lietuvos artojams

 Keleriškiuose pastatė paminklą Lietuvos artojams

Kėdainių rajono Keleriškių kaime minint Lietuvos artojų asociacijos 25-erių metų jubiliejų, atidengtas atminimo ženklas – arimo plūgas./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Kėdainių rajono Keleriškių kaime minint Lietuvos artojų asociacijos 25-erių metų jubiliejų, atidengtas atminimo ženklas – arimo plūgas, kuriame raidėmis įamžintos varžybos, kuriose dalyvavo Lietuvos artojai.

Susirinko artojai iš visos Lietuvos

Šventė vyko didžiausios Pabaltijo šalyse žemės ūkio technikos gamintojos bendrovės „Laumetris“ kieme.

„Šiandien čia ne „Laumetrio“, o visos Lietuvos artojų šventė. Čia susirinko pagrindiniai žmonės, kurie prisidėjo prie Lietuvos artojų asociacijos įkūrimo ir asociacijos kryptingo darbo.  

1998 metų sausio 19-ąją susirinko 11-a iniciatorių ir buvo įkurta Lietuvos artojų asociacija. Šiandien yra 25 metai… Per tą laiką aplankytos dvi dešimtys šalių, kuriose dalyvavo Lietuvos artojų komanda.

Lietuvos artojai arė – turėjom ir geresnių rezultatų, ir prastesnių. O kad nepamirštumėm to darbo, kurį mes padarėme, čia visam laikui atidengėme paminklą, kuriame parašyta, kuriose varžybose, kuriame mieste ir kada dalyvavo Lietuvos komanda. Tegul tai lieka ateities kartoms“, –  kalbėjo „Laumetrio“ vadovas Jonas Putna.

„Laumetrio“ vadovas Jonas Putna pabrėžė, kad paminklu norima įamžinti per dvi dešimtis metų nuveiktus darbus, kad šie būtų matomi ir žinomi ateities kartoms./Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Palieka ženklą ateities kartoms

Ilgametis šios srities specialistas, žinovas, didelę dalį gyvenimo arimo technologijai paskyręs J. Putna atsidusdamas pažymėjo, kad šiuo metu girdisi vis daugiau kritikos arimui.

„Dabar labai daug girdisi kritikos arimui – esą tai prastas reikalas. Bet jeigu prisimename, tai šimtmečius žmonija išliko, nes turėjo tokį padargą ir galėjo paruošti žemę, galėjo išauginti javus ir iš klajoklinio gyvenimo būdo ėmė gyventi sėsliai. Užauginę duoną, galėjo maitintis.

Šventė vyko didžiausios Baltijos šalyse žemės ūkio technikos gamintojos bendrovės „Laumetris“ kieme.

Aut. past.

Noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie prisidėjo tobulinant plūgus. Kurie tiek metų dirbo, kūrė, tobulėjo.

Dabar mes visą mūsų darbą įamžiname, o klebonas Artūras Stanevičius jį pašventins, kad jis čia stovėtų dar ilgai, ilgai, o mūsų darbus matytų ir ateities kartos“, – dėstė ilgametis  „Laumetrio“ vadovas.

4 Komentarai

  • Dabar reiks saugoti,kad metalistai nenukosytų…

  • Ištikro gražu, tačiau pagal naują reglamentą arimas nebemadingas, o suarus žemdirbiai negaus dalies išmokos/ skatinama beariminė žemdirbystė

    • septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jau naudota beariminė metodika.Mokslinčiai dar ne to prigalvos,bet tie vibruojančiomis geležtėms drapokai tai tikrai verti pagyrimo.Nesu tos srities specialistas ,bet tokių padargų keisčiausiais pavadinimais dabar jau pilna pas ūkininkus.Rudenį žiūrėjau į džondyro traukiamą tuntą aparatų,kai jis vienu rozu ir su ražienomis susitvarkė,žemę įdirbo ir pasėjo…Tad kuo ne geriau nei ,,ariau ariau gimtuosius laukelius“?O plūgas už savo ištikimą šimtmečių tarnystę tikrai nusipelno paminklo.

  • Ne artojams, bet PLŪGAMS.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content